Siekiu sudominti mokinius ir paskatinti juos kurti pradedama kone kiekvieno bendrojo ugdymo dalyko pamoka. Dramos elementų taikymas pedagogo veikloje suteikia galimybę šį siekį įgyvendinti. Sąvoka „drama“ pamokoje vartojama kūrybinės raiškos prasme. Drama - vienas iš būdų kalbėti su mokiniais tiek apie grožinę literatūrą, tiek apie gyvenimiškas aktualijas.
Drama - tai raiška, per kurią galima atskleisti daugelio dalykų (lietuvių ir užsienio kalbų, istorijos, muzikos, dailės ir kt.) - mokomąją medžiagą. Dramos elementai padeda kūrybiškiau išmokti šiuos dalykus. Kuo išskirtinė drama kaip mokymo ir mokymosi metodas? Iš to, kaip mokinys vaidina, galima vertinti jo klausymo ir kalbėjimo įgūdžius.
Socialinės dramos samprata ir interaktyvūs metodai
Interaktyvūs dramos metodai Lietuvoje dar mažai žinomi ir retai taikomi. Tačiau jie populiarūs ir plačiai naudojami Europoje, ypač Anglijoje ir Skandinavijos šalyse. Kadangi nėra nusistovėjusi terminologija, šie metodai įvardijami skirtingai: Proceso drama, Taikomasis teatras, Socialinė drama, Forumo teatras ir kt.
Žymus brazilų dramos teoretikas Augustas Boalo teigia, kad tradicinis teatras slopina vidinį žiūrovo poreikį veikti. Aristoteliška teatro samprata gali pasiūlyti patirti katarsį stebint kitų išgyvenimus, bet, deja, visai nepadeda žiūrovui pamatyti realių, tikrovėje glūdinčių jo paties kančių priežasčių.
Tarptautinių seminarų patirtys ir ekspertai
Seminarai ir patirtis. Tarptautiniame seminare Vilniuje savo patirtimi dalinosi žymus teatro pedagogas, Česterio (Jungtinė karalystė) dramos ir teatro studijų katedros dėstytojas Alanas Ouvensas, Helsinkio teatro akademijos (Suomija) studijų centro projektų koordinatorius Peka Korhonenas, taip pat dėstytojos Marjata Karkulainen, Raija Airaksinen, Ula Lehtonen (Suomija) ir kiti. A.Ouvensas proceso dramos metodą daug metų naudoja mokyklose, universitetuose, kalėjimuose, bendruomenių centruose Jungtinėje karalystėje bei kitose šalyse.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pasak jo, „proceso drama yra vienas iš teatro įtraukiant žiūrovus žanrų, kur pagrindinis vaidmuo tenka dalyviams. Dalyvių tikslas - vaidinant atrasti tam tikro reiškinio ir svarbaus jų gyvenimo įvykio ryšį“. Šiemet Vilniuje dalyvavo ne tik teatro, bet ir kitų specialybių pedagogai, profesionalūs aktoriai, socialiniai darbuotojai, psichologai, vadybininkai, verslininkai ir kiti.
Dramos metodų taikymas pamokoje
Psichofiziniai žaidimai ir pratimai taikyti pamokos pradžioje, kai norėta mokinius nuteikti ir sukaupti darbui. Tai jutimus, empatiją ugdančios užduotys (apibūdinti dabartinę savo būseną, įsivaizduoti save tam tikromis aplinkybėmis); kūrybinę vaizduotę ugdantys pratimai: garso, vaizdo, simbolio keliamos asociacijos, teksto kūrimas iš pasiūlytų kelių žodžių, frazių; klasės tarpusavio sąveiką didinantys pratimai.
Mokiniai turi galimybę kurti savo scenarijų, taikant dramos metodą, kai mokytojas ir klasė pasirenka situaciją, kurią galima dramatiškai interpretuoti. Improvizavimas - bene artimiausia realių situacijų refleksijai dramos metodo forma. Socialinio vaidmens prisiėmimas savaime turi visuomeninio, gyvenimiško pažinimo turinį.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamokų pavyzdys
Vienas iš sėkmingų dramos elementų taikymo lietuvių kalbos ir literatūros pamokose pavyzdžių - F. Kafkos apysakos „Metamorfozė“ įvykio pristatymas iš skirtingų socialinių vaidmenų pozicijos. Taikant šį draminį metodą mokiniai turėjo pasirinkti vaidmenį (psichologo, policininko, kaimyno ar kt.) arba parengti ir suvaidinti savo pačių sugalvotą kūrinio pabaigą.
Pasirinktas vaidmuo suteikė galimybę aktualizuoti jau turimas mokinių žinias, panaudoti patirtį, remtis savo emociniais išgyvenimais, vertybėmis. Iš to, kaip mokiniai atliko pasirinktus vaidmenis, ar teisingai pagal vaidmens logiką elgėsi, kalbėjo (vartojo atitinkamą žodyną, sąvokas), buvo galima spręsti apie pamokos medžiagos įsisavinimą, kūrybiškumo, komunikavimo ir kitų kompetencijų ugdymą. Džiugino mokinių iniciatyvumas, kūrybiškumas atliekant šią užduotį, nustebino jų vaizduotės turtingumas sukuriant ir perteikiant vaidyba dramatišką kūrinio atomazgą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės dramos poveikis ugdymui
Dramos metodai, naudojami klasės veiklų metu, padeda sukurti teigiamus moksleivių santykius, jaukią emocinę aplinką, gerinti emocinį socialinį klimatą. Įvairios sukuriamos situacijos leidžia mokiniams gilintis į žmonių elgesio priežastis, skirtingus požiūrius, per dramą ugdytis kritinį mąstymą. Šios žinios ir gebėjimas vertinti situaciją iš skirtingų perspektyvų gali praversti ne tik rašant samprotavimo rašinius, bet ir realiose gyvenimiškose situacijose.
Taigi, viena vertus, taikydami dramos metodus, mokiniai suvokia dramą kaip meną; kita vertus, praturtina žinias apie žmonių elgesio motyvus, reiškinių vertinimo perspektyvas, stiprina kalbėjimo, klausymo, sklandaus kalbos mokėjimo įgūdžius.
Forumo teatras mokykloje: nuo praktikos iki rezultatų
Šešiose Vilniaus mokyklose - Vilniaus Pilaitės, „Žaros“ ir Šv. Kristoforo gimnazijose, Vilniaus Sausio 13-osios ir Vilniaus S. Kovalevskajos progimnazijose, Vilniaus Liepkalnio mokykloje - įgyvendintos neformaliojo ugdymo veiklos (veikla įtraukta į Visos dienos mokyklos elementų išbandymą), naudojant Forumo teatro metodą, parodė teigiamą poveikį mokinių socialinėms ir emocinėms kompetencijoms.
Forumo teatro metodas, paremtas Augusto Boal teorija, suteikia galimybę mokiniams ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti sprendžiant socialines problemas. Per vaidinimus ir diskusijas mokiniai gilina savo supratimą apie įvairias socialines problemas, tokias kaip diskriminacija, patyčios ir netolerancija, bei ieško konstruktyvių sprendimo būdų. Šis procesas skatina mokinius mąstyti kritiškai, empatiškai reaguoti į kitų patirtis ir drąsiai išreikšti savo nuomonę.
| Veiklos aspektas | Stebėtas poveikis |
|---|---|
| Dalyvavimas Forumo teatre | Dauguma mokinių gavo galimybę kitaip pažvelgti į analizuotas temas |
| Diskusijos po vaidinimų | Buvo vertinamos kaip naudingos asmeniniam augimui |
| Bendravimo įgūdžiai | Stiprėjo atvirumas, drąsa, komandinio darbo įgūdžiai |
| Savijauta klasėje | Geriau pajusta klasės atmosfera, priimamos kitų nuomonės |
Veiklų poveikis buvo įvertintas apklausiant dalyvavusius mokinius po Forumo teatro veiklų. Apklausų rezultatai atskleidė, kad dauguma mokinių gavo galimybę kitaip pažvelgti į analizuotas temas, tokias kaip diskriminacija, tolerancija ir patyčios. Jie taip pat teigė, kad galėjo gerinti bendravimo įgūdžius, stengtis būti atviresniais, drąsesniais ir geriau pajusti klasės atmosferą, mokytis priimti kitų nuomones bei stiprinti komandinio darbo įgūdžius. Forumo teatro metodo taikymas mokykloje - tai dar viena galimybė skatinti mokinių kūrybiškumą. Diskusijos po vaidinimų buvo vertinamos kaip naudingos asmeniniam augimui, nes suteikė galimybę mokiniams išreikšti savo nuomonę ir būti išklausytiems. Dauguma mokinių jautėsi labiau pasitikintys savimi ir drąsesni išreikšti savo mintis.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Nors veiklos buvo sėkmingos, apklausos atskleidė ir tam tikrų iššūkių. Kai kurie mokiniai jautėsi nedrąsiai vaidinti ar kalbėti prieš klasę, o kai kuriems trūko aiškesnių nurodymų, ką daryti scenoje. Lieka atviras klausimas - kiek nuosekliai taikomas Forumo teatro metodas galėtų prisidėti ugdant visos mokyklos bendruomenės narių socialines ir emocines kompetencijas. Tikimės, kad šis bandymas paskatins mokyklas nepamiršti forumo teatro ar panašių veiklų. Tai padės užtikrinti, kad ateities kartos būtų empatiškesnės, kūrybiškesnės ir geriau pasirengusios spręsti socialines problemas.
Remiantis analizės rezultatais, kūrėjai skatina tęsti interaktyvias veiklas, refleksiją, stiprinti klasės bendruomeniškumą, palaikyti nedrąsius mokinius, esant poreikiui, pritraukti pagalbos specialistus, skatinti mokinių iniciatyvumą ir gerinti žinių pritaikymą kasdieniame gyvenime. Svarbu yra ir toliau tobulinti metodus, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir patirtis bei padėti integruoti įgytas žinias į kasdienį gyvenimą.
Socialinė drama ir savistaba: dramos terapijos aspektai
Antroji dramos lementų taikymo sritis - savistaba. Mokytis per vaidybą - tai ir tyrinėti savo vidinį pasaulį, stiprinti suvokimo įgūdžius. Dalyvaudami Kultūros paso edukacijoje ,,Drama be dramų“, mokiniai tai kūrybinės dramos terapijos dirbtuvėse kūrė kaukes - vaidmenis (savo viešojo veido, vidinio „aš“), piešė individualius ir kolektyvinius piešinius ir taip mėgino geriau pažinti save. Šio užsiėmimo metu, naudodami žaidybinius / teatrinius metodus, kaukes ir vaidmenis dalyviai galėjo pažinti paslėptus asmenybės aspektus, patirti save scenoje ir išlaisvinti kūrybinį mąstymą.
Dramos terapija - tai terapinė sritis, kuri sąmoningai naudoja dramos ir teatro transformuojančius elementus, remdamasi psichoterapijos bei kitų žmogų tyrinėjančių mokslų įžvalgomis. Jos taikymo galimybės universalios todėl gali padėti daugeliui žmonių gerinti emocinę, pažintinę, fizinę ir socialinę sveikatą. Dramos terapijos dalyviai pasakojimų, projektinių žaidimų, tikslingos improvizacijos metu kviečiami repetuoti norimą elgesį, praktikuoti buvimą santykiuose, plėstis ir rasti lankstumą tarp gyvenimo vaidmenų ir judėti link pokyčių, kuriuose jie nori būti. Dramos terapija yra labai įtrauki ir gali patenkinti daugumos klientų, klientų grupių poreikius, neatsižvelgiant į jų amžių, kultūrinius ar socialinius skirtumus, įskaitant fizinius ir mokymosi gebėjimus.
Leidiniai ir metodinė bazė
Metodinis leidinys "Socialinės dramos galimybės ir praktika". Šio seminaro pagrindu išleistas gausiai nuotraukomis iliustruotas metodinis leidinys „Socialinės dramos galimybės ir praktika“, kuriame skelbiami interaktyvūs dramos metodai bei geriausi seminaro dalyvių kūrybiniai projektai. Leidinyje publikuojami ir keli klaipėdiečių kūrybiniai darbai: Klaipėdos jaunimo centro vaikų ir jaunimo teatrų „Svajonė“ ir „Trepsė“ (rež. R.Svytytė, M.Pūstelninkienė), Klaipėdos universiteto režisūros katedros pirmo kurso studentų (lekt. L.Gasiūnienė, mokytoja metodininkė S.Burneikaitė) ir Palangos Senosios gimnazijos teatro studijos „Kuprinė“ (rež. R.Radzevičienė).
Knygos pristatymas: "Proceso drama: dramos darbai". Svarbus akcentas seminare buvo ir naujos Alano Ouvenso ir Keitės Barber knygos „Proceso drama: dramos darbai“ (pirmoji knyga) lietuvių kalba pristatymas. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje, kur analizuojami praktinių dramos struktūrų kūrimas ir proceso dramos plėtojimas, publikuojamos metodinės rekomendacijos bei realiai ne kartą praktikoje patikrinti šeši proceso dramos planai, skirti įvairaus amžiaus ir skirtingų gebėjimų žmonėms.
Straipsnyje taip pat paminėtos ir kitos knygos, kurios gali būti naudingos socialiniams darbuotojams ir tiems, kurie domisi asmeniniu tobulėjimu: Viktor E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“ Peter L. Bergerio ir Thomaso Luckmano „Socialinės tikrovės konstravimas“ Deivo Pelzerio knyga ,,Vaikas be vardo‘‘. Taip pat paminėtas Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Socialinio darbo katedros mokslininkų kolektyvo kartu su kolegomis parengtas pirmasis originalus vadovėlis „Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai“.
Programos ir iniciatyvos, skatinančios socialinę dramą
Tekstą parengė VšĮ „Menų ir mokymo namai“ Veiklos finansuojamos Europos Sąjungos Next Generation EU lėšomis pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, siekiant ugdyti empatiją, toleranciją, bendravimo įgūdžius, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą per neformalų ugdymą.
Santrauka: socialinės dramos vertė
Pedagogas, remdamasis V. Į teatrinį veiksmą mokėsi įtraukti žiūrovus A.Ouvensas, remdamasis V. Interaktyvūs dramos metodai: teorija ir praktika. Startavo prieš metus Tai tęstinis seminaras teatro pedagogams, startavęs prieš metus Klaipėdos universitete. Tuomet teorinius ir praktinius užsiėmimus vedė žymūs Suomijos, Danijos, Norvegijos bei Lietuvos teatro pedagogai, dalyvavo teatro mokytojai praktikai, režisieriai pedagogai, dėstytojai ir studentai.