Socialinės atsakomybės ataskaita yra metinio pranešimo dalis. Ataskaita turėtų būti ne tikslas pati savaime, o įrankis, kuris padeda keistis ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Teisiniai reikalavimai ir taikymo sritis
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyti socialinės atsakomybės ataskaitos rengimo ir skelbimo reikalavimai taikomi rengiant 2017 m. sausio 1 d. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyti konsoliduotosios socialinės atsakomybės ataskaitos rengimo ir skelbimo reikalavimai taikomi rengiant 2017 m. sausio 1 d.
Ar įmonė laikoma viešojo intereso įmonė? Ar įmonės vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500? Ar įmonė yra didelė? T.y. ar viršijamas vienas iš šių rodiklių: turtas - 20 mln. eurų, grynosios pajamos - 40 mln.
Standartai ir gairės: GRI ir kiti šaltiniai
Pasauliniu mastu geriausiai žinomu įmonės socialinės atsakomybės (ĮSA) ataskaitoms rengti skirtu standartu laikoma Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos ataskaita (angl. „Global Reporting Initiative“, toliau: GRI). GRI gairės pateikia rekomendacijas, kokią informaciją apie savo aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę veiklą organizacijos turėtų pateikti savo ataskaitose vadovaujantis darnaus vystymosi požiūriu.
Tai patvirtina ir KPMG 2013 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog GRI naudojimas lenkia nacionalinių ar kitokių gairių naudojimą. Į šį standartą savo ataskaitose nuorodas teikia daugiau nei 78% iš 100-to didžiausių 41 šalyje veikiančių įmonių (N100).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kodėl verta rengti socialinės atsakomybės ataskaitą?
Kokybiškų socialinės atsakomybės ataskaitų nauda organizacijai: padeda mažinti įmonės CO2 pėdsaką, išteklių vartojimą; formuoja tikslinių grupių (klientai, tiekėjai, partneriai, pirkėjai) pasitikėjimą organizacija; išauga darbuotojų lojalumas; identifikuojamos rizikos ir galimybių sritys; supaprastinami darbo procesai, mažėja išlaidos, auga darbo efektyvumas; veikia kaip prevencinė priemonė aplinkosaugos, žmogaus teisių ar kt. srityse; skatinama vidinė ir išorinė komunikacija (dialogas su suinteresuotom grupėmis); padeda nustatyti ateities planus ir strategiją.
Ne gana to, ataskaitų teikimas didina investuotojų susidomėjimą - socialinės atsakomybės ataskaita padeda palyginti tame pačiame ir skirtinguose sektoriuose veikiančias įmones, rodo įmonės rezultatus sprendžiant socialinius, aplinkosauginius klausimus. „EY“ vykdomi kasmetiniai investicinio patrauklumo ir skaidrumo tyrimai rodo, jog institucinių investuotojų dėmesys nefinansinei informacijai ir skaidrumo praktikai vis didėja priimant strateginius sprendimus.
Ataskaitos turinys ir rodikliai
Organizacijos rezultatai turėtų būti pristatomi platesniame tvarumo kontekste. Turėtų būti aišku, kaip organizacija prisideda ir ateityje planuoja prisidėti prie aplinkosauginės, socialinės situacijos gerinimo (vietos, regiono ar pasaulio mastu). Norint sekti pokyčius, svarbu pateikti aiškius, pamatuojamus rodiklius.
Vienas iš GRI privalumų - jis gali padėti ne tik aiškiai apsibrėžti socialinės atskaitomybės sritis, bet ir pasirinkti socialinės veiklos rodiklius, kuriuos įmonės turėtų stebėti, matuodamos savo pažangą socialinės atskaitomybės srityje.
Praktiniai patarimai rengiant ataskaitą
- Įgyvendindamos socialinės atsakomybės politiką įmonės susietų savo veiklos tikslus su prioritetais skirtingose socialinės atsakomybės srityse - aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimo.
- Norint sekti pokyčius, svarbu pateikti aiškius, pamatuojamus rodiklius.
- Specialistai pabrėžia, kad kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai didelė.
- Dėl socialinės atsakomybės ataskaitų rengimo taip pat nevertėtų „išradinėti dviračio“, o pastarąsias reiktų rengti naudojantis jau sukurtais ir paplitusiais socialinės atsakomybės standartais.
- Tam, kad įmonės turėtų motyvacijos šias ataskaitas rengti rimtai, visi turime demonstruoti poreikį šiai informacijai: valstybė turi jų reikalauti, analizuoti, viešinti, siekti didinti atskaitomybę, pagirti bei pasidalinti gerosiomis praktikomis; verslo asociacijos turi prižiūrėti ir formuluoti tikslus atskirose ūkio šakose.
Mitai apie socialinę atsakomybę ir jų paneigimas
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. O kad tai padaryti būtų lengviau sugriausime kelis mitus.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Mitas Nr. 1: Socialinė Atsakomybė - Rinkodaros Triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.
Mitas Nr. 2: Socialinė Atsakomybė - Tik Didelėms (Tarptautinėms) Įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse.
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės. Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose.
Mitas Nr. 3: Socialinės Atsakomybės Veiklos Yra Brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: Darbuotojui Svarbu Atlyginimas, O Ne Įmonės Socialinė Atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas. Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: Trūksta Gerųjų Pavyzdžių Ir Informacijos, Kaip Tapti Atsakinga Įmone
Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios, įvairius konkursus laimi tarptautinės, didelės įmonės. O įmonei, kuri norėtų žengti pirmuosius socialinės atsakomybės žingsnius, sunku atsirinkti informaciją, suprasti nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais.
Konkrečių pavyzdžių apžvalga
Energetikos įmonė „Latvenergo“ 2010-2011 m. patyrė ypač įspūdingo mąsto korupcijos ir sukčiavimo skandalų, po kurių pradėjo rengti ir viešinti nefinansinės atskaitomybės ataskaitas atskleisdamos ir viešindamos naujuosius korporatyvinio valdymo principus, pokyčius organizacinėje struktūroje, skaidrumo principus, kurie yra taikomi tiek įmonės viduje, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis.
Visų pirma, didesnis socialinės atsakomybės principų taikymas didžiosiose įmonės padidins pasitikėjimą ir skaidrumą šiomis įmonėmis, nes kiekvienas besidomintis šių įmonių „sveikata“ galės geriau ir tiksliau įvertinti tiek šių įmonių vertę, tiek rizikingumą iš įvairių perspektyvų - finansinės, socialinės, aplinkosauginės.
AB „Detonas“ tvarumą supranta kaip atsakingą, ilgalaikę vertę kuriantį veiklos principą, apimantį darbuotojų saugą ir gerovę, poveikio aplinkai mažinimą, skaidrią valdyseną bei atsakingą santykį su klientais ir bendruomenėmis. Bendrovė palaiko ryšius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia įmonės padaliniai.
AB „Detonas\" darbuotojai kiekvienais metais prisijungia prie visuomeninės akcijos „Darom", turinčios sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją.
Praktiniai žingsniai rengiant pirmąją ataskaitą
- Nustatyti, ar įmonė patenka į teisinį ataskaitų rengimo lauką (viešojo intereso įmonė, darbuotojų skaičius, apyvarta ar turtas).
- Pasirinkti ataskaitų rengimo standartą (pvz., GRI) ir naudotis jau sukurtais ir paplitęsiais socialinės atsakomybės standartais.
- Sieti socialinės atsakomybės veiklas su įmonės strateginiais tikslais ir prioritetais.
- Nustatyti aiškius, pamatuojamus rodiklius ir stebėti pokyčius.
- Įtraukti darbuotojus ir vietos bendruomenes, užtikrinti skaidrumą ir komunikaciją su suinteresuotosiomis grupėmis.
- Viešinti rezultatus ir dalytis gerąja patirtimi su kitomis įmonėmis ar sektoriais.
Naudos iliustracija: palyginamoji lentelė
| Naudos sritis | Efektas organizacijai |
|---|---|
| CO2 ir išteklių vartojimas | Mažėjantys sąnaudos ir mažesnis poveikis aplinkai |
| Pasitikėjimas tikslinių grupių | Geresni klientų, tiekėjų ir partnerių santykiai |
| Darbuotojų lojalumas | Lengviau išlaikyti kvalifikuotus specialistus |
| Rizikų identifikavimas | Ankstyva prevencija ir mažesni teisinių/ar finansinių problemų kaštai |
| Investuotojų susidomėjimas | Didėjantis kapitalo pritraukimo potencialas |
Rekomendacijos ir gerosios praktikos
- Rengiant ataskaitą susieti socialinės atsakomybės prioritetus su įmonės veiklos tikslais, kad socialinė atsakomybė nebūtų traktuojama kaip izoliuota filantropija.
- Naudotis tarptautiniais standartais, pvz., GRI, siekiant palyginamumo ir aiškumo.
- Skatinti darbuotojų įsitraukimą ir viešinimą - sodeliavimas su vietos bendruomenėmis, dalyvavimas akcijose kaip „Darom“.
- Viešinti geruosius pavyzdžius ir bendradarbiauti su verslo asociacijomis bei valdžios institucijomis siekiant didinti atskaitomybę ir poreikį nefinansinei informacijai.
Norint, kad socialinės atskaitomybės praktikos būtų veiksmingos, būtina nuoseklumas, aiškūs rodikliai ir integracija į verslo strategiją.
tags: #socialines #attsakomybes #ataskaita #pand