LTEuropos Sąjungos šalyse XX a. dešimtame dešimtmetyje įsibėgėjus kovai su skurdu, kontekstinė sąvoka „socialinė atskirtis“ yra tapusi beveik kultine. Europos Sąjungos lygmeniu socialinės atskirties mažinimui ir socialinės sanglaudos stiprinimui skiriama labai daug dėmesio. Tai liudija ir specializuotų institucijų steigimas, ir publikacijų šia tema gausėjimas.
Šioje srityje pažengusios Europos Sąjungos šalys turi ir atitinkamas nacionalines ne tik administravimo, bet ir mokslinių tyrimų institucijas socialinės atskirties ir sanglaudos klausimams spręsti. Lietuva, siekusi narystės ES, dabar jau tapusi ES nare, kaip valstybė narė taip pat turėjo prisiimti tam tikrus nacionalinius įsipareigojimus skurdo ir socialinės atskirties atžvilgiu. Tad ir Lietuvoje socialinė atskirtis vis dažniau tampa kertine sąvoka kuriant socialinės politikos priemones.
Ne be pagrindo girdimos kritikų pastabos, kad socialinė atskirtis - tik dar viena gražbyliavimo forma, neturinti sąsajų su realiu gyvenimu. Per kasdieninį bendravimą atsiskleidžia, kad žmonėms vis dar neaišku, kas ta socialinė atskirtis. Straipsnyje, atlikus mokslinės literatūros ir programinių bei strateginių dokumentų analizę, siekiama kritiškai atskleisti, ką reiškia sąvoka „socialinė atskirtis“ šiuolaikinės Lietuvos kontekste ir kaip ši sąvoka vartojama. Ieškant atsakymų, remiamasi ne tik lietuvių mokslininkų įdirbiu, bet ir naujausiais šios reiškinio tyrinėtojų iš Europos šalių darbais.
ENIn the context of the fight against poverty that gained momentum in the European Union countries in the 1990s, the concept of “social exclusion” has become almost cultish. On the EU level, much attention is paid to reduction of social exclusion and enhancement of social cohesion. This is witnessed by the establishment of specialized institutions and the increased number of publications on the subject.
The EU countries, which are well-advanced in this area, also have the appropriate national administrating and scientific research institutions for dealing with social exclusion and cohesion issues. As a member state, Lithuania, which strove towards membership in the EU and currently is one of the EU member states, also had to assume certain national obligations with regard to reduction of poverty and social exclusion. Hence, in Lithuania, social exclusion is also increasingly often becoming the underlying concept when developing social policy measures.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Critics have grounds for remarking that social exclusion is just another form of speechmaking, which has no links with real life. Everyday communication reveals that people are still uncertain about what social exclusion is. After carrying out analysis of scientific literature and program and strategic documents, the article aims to disclose critically what the concept of “social exclusion” refers to in the context of contemporary Lithuania and how it is being used.
Savanorystė kaip atgimimo kelias: priklausomybes įveikusių žmonių patirtys
Socialinės Atskirties Grupių Integracija Darbo Vietoje
2019 m. lapkričio 14 d. vilnietis Aleksandras Krikštapaitis džiaugiasi darbo vieta, kurioje turi puikius santykius su kolegomis ir darbdaviu. Kartu jis pripažįsta, kad tam įtakos turėjo ir sąmoningas apsisprendimas iškart neatskleisti, jog yra užaugęs vaikų namuose. „Visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad vaikai iš vaikų namų nieko nemoka ir nesugeba padaryti, todėl šio fakto apie save darbo pokalbiuose nesakau“, - teigia jis.
Visgi tyrimai rodo, jog vis daugiau gyventojų į bendradarbius iš socialinės atskirties grupių žiūri palankiai ar neutraliai. Šių metų rugsėjį „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog pusė šalies gyventojų - 51 proc. - neutraliai reaguotų į žinią, kad jų bendradarbis yra asmuo iš socialinės atskirties grupės: užaugęs vaikų namuose, buvęs nuteistasis ar benamis, turintis priklausomybę ar sergantis psichine liga. 24 proc. reaguotų teigiamai.
A. Krikštapaitis sako pastebintis, kad labiausiai stereotipus apie vieną ar kitą asmenį iš socialinės atskirties grupių keičia reali pažintis su žmogumi. „Kai susiduria, tada pradeda matyti, kad viskas su tais vaikais/paaugliais/suaugusiais gerai, kad jie tokie patys šmaikštūs, protingi ir siekiantys karjeros galimybių, kaip ir kiti“, - sako Aleksandras. Jo nuomone, nepažįstant konkretaus žmogaus, nereikėtų ir daryti jokių interpretacijų ar prielaidų apie jo gebėjimus ar asmenines savybes, o juo labiau - gailėtis.
Reprezentatyvus tyrimas, atliktas įgyvendinant socialinę kampaniją „Lygink rūbus, ne žmones“, taip pat atskleidė, kad didžioji dalis šalies gyventojų nelinkę be reikalo sklaidyti kolegų asmeninio gyvenimo puslapių. 57 proc. apklaustųjų teigia, kad privatus kolegų gyvenimas jiems yra nesvarbus. 39 proc. respondentų visgi norėtų žinoti bendradarbių asmeninio gyvenimo detales, tačiau pripažįsta, jog kiekvienas turi pilną teisę apsispręsti, kiek atvirauti kolegoms. Tokią teisę, kaip asmens duomenų apsaugos dalį, užtikrina ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas bei kiti teisiniai dokumentai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
„Jei tai nesusiję su tiesioginėmis pareigomis ir jų atlikimu, kiekvienas žmogus turi turėti diskreciją, kiek pats darbinėje aplinkoje norėtų asmenine informacija dalintis ir kokią jos dalį atskleisti“, - sako advokatų bendrijos „Magnusson“ partnerė Rūta Didikė.
A. Krikštapaitis pasakoja, jog faktą, kad užaugo vaikų namuose, kolegoms atskleidė tik po kurio laiko, kuomet užsimezgė artimesnis santykis su bendradarbiais. „Natūraliai ateina tas laikas, kai pradedi kalbėtis ne tik apie darbus, bet ir asmeninį gyvenimą. Buvo, kad kolegos sutriko ar pradėjo žiūrėti gailiomis akimis, bet aš iškart pasakiau, kad nėra čia ko gailėtis, tai nutiko, kai buvau mažas ir mano gyvenimas nesustoja, o juda toliau. Šiandien tikrai yra puikūs santykiai tiek su darbdaviu, tiek su kolegomis, o man tai - viena svarbiausių priežasčių eiti į darbą“, - patirtimi dalijasi vaikinas.
Advokatės R. Didikės teigimu, labai svarbu, jog ir darbdavys atsakingai elgtųsi su asmenine informacija apie darbuotoją, kurios galbūt turi daugiau nei kiti kolegos - pavyzdžiui, ligos ar buvusio teistumo atveju. „Pravartu užduoti klausimą sau, ar asmeninio žmogaus gyvenimo detales tikrai būtina žinoti ir ar tai nėra tiesiog smalsumo tenkinimas? Jeigu kolektyvas jas žinos, aptarinės ir vertins, galbūt - šalinsis ir laikysis atokiau tokio bendradarbio, jį smerks. Net ir neatėjimo į darbą ar laikino nedarbingumo priežastis turi būti žinoma tik darbdaviui, kuris ir turi pasirūpinti, kaip tuo metu paskirstyti darbus, o esant reikalui - kalbėtis su darbuotoju ir spręsti dėl jo tolimesnės ateities“, - pataria „Magnusson“ advokatė.
Tiesa, tyrimo metu dalis gyventojų nurodė manantys, jog asmuo, priklausantis socialinės atskirties grupei, turėtų kolegoms pasakyti apie turimas ar turėtas problemas: 9 proc. tai nori žinoti be išlygų, 24 proc. - tik tuomet, jei tai gali turėti įtakos atliekamo darbo kokybei ar bendradarbių tarpusavio santykiams.
Reprezentatyvi nuomonių apklausa 2019 m. rugsėjį atlikta įgyvendinant kampaniją „Lygink rūbus, ne žmones“, kuria siekiama atkreipti visuomenės bei darbdavių dėmesį į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, į tai, kad žmogaus gabumus reikėtų vertinti ne pagal asmeninę praeitį, o pagal turimus įgūdžius ir profesines kompetencijas. Tyrimo metu apklausta 1012 respondentų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
„Nematomi“ Asmenys ir Socialinė Atskirtis
Kas penktas Lietuvos gyventojas yra socialiai pažeidžiamas dėl menkų pajamų ar per menko išsilavinimo ir gali būti pavadintas „nematomu“, nes nepatenka į valstybės socialiai remiamų žmonių apibrėžimus, rodo Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas. Lietuvoje beveik 410 tūkst. (20 proc.) 18-74 m. Tiesa, Lietuvoje situacija, palyginus su Latvija, dar nėra tokia drastiška. Šioje šalyje nematomais galima laikyti apie 28 proc. (369 tūkst.) gyventojų. Estijoje tokių pažeidžiamų žmonių, anot tyrimo, gyvena mažiausiai - 178 tūkst.
Socialinių ar ekonominių nematomų žmonių problemų išspręsti negali nei šeima, darbas, bankai ar nevyriausybinės organizacijos. Ekonomikos mokslų daktaras, Rygos taikomųjų mokslų universiteto RISEBA prorektorius prof. „Yra žmonių, kurie dažnai gauna gana mažas pajamas, bet negali gauti socialinės paramos, skirtos nepasiturintiems gyventojams. Pavyzdžiui, jie turi nedidelės vertės turto, galbūt neseniai pardavė mišką ir gavo vienkartines pajamas arba vienam šeimos nariui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį šiek tiek viršija ribą, kad būtų galima įrodyti mažas pajamas gaunančio asmens statusą. Yra daug skirtingų scenarijų, dėl kurių šie žmonės patiria socialinę atskirtį. Dalis jų dėl įvairių priežasčių nedirba visu etatu, dalis dirba „šešėlyje“. Kitų iššūkiai susiję su seniai įgytu išsilavinimu, neatitinkančiu šiandieninės darbo rinkos poreikių“, - dėsto V.
Jis taip pat pabrėžia, kad trūksta paramos programų socialinėms grupėms, patiriančioms daugiau nei vieno tipo demografinius ir psichografinius rizikos veiksnius. „Pavyzdžiui, vieni iš jų būtų didesnes nei minimalias pajamas gaunantys asmenys, kažkada įgiję vidurinį ar profesinį išsilavinimą, tačiau vėliau bent dešimt metų nekėlę savo išsilavinimo ar kvalifikacijos. Dėl to jie vis dažniau susiduria su kasdieniais gyvenimo iššūkiais ir nesugeba jų išspręsti. Keli iš pagrindinių situacijos gerinimo mechanizmų, pasak jo, būtų didesnė finansinė ir ekonominė šių grupių įtrauktis, finansinio raštingumo ugdymas, mokymosi galimybių priartinimas.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. „Viena didžiausių problemų yra ta, jog kiekvienu atveju išeities taškas iš šio problemų rato yra skirtingas ir dažnai net nebūtinai ekonominis. Suprantama, jog personalizuotas problemų sprendimas yra labai brangus ir laikui imlus procesas. Jeigu jį skaitmenizuosime ir automatizuosime, yra rizikos, kad jis taps sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių ir įgūdžių. Tokiu atveju nemažai žmonių turės ribotas galimybes net ir egzistuojančiomis socialinės apsaugos ir paramos priemonėmis pasinaudoti savarankiškai. Įvertinus, jog didžioji dalis šiame tyrime identifikuotų socialiai pažeidžiamų grupių pasižymi žemesniu bendruoju išsilavinimu bei žemesniu finansiniu raštingumu, ši problema tampa dar realesnė“, - dėsto A.
„Mėgstame pasigirti gerėjančia ekonomika, tačiau praktika rodo, kad realus gyvenimas labiausiai gerėja tiems, kurie ir taip nesusiduria su didesniais iššūkiais norėdami įsitvirtinti visuomenėje. Deja, skurdas ir socialinė atskirtis vis dar yra vieni didžiausių iššūkių mūsų visuomenei. Lietuvos skurdo rodikliai išlieka vieni didžiausių ES, tačiau matome, kad daug problemų turi ir kitos šalys“, - sako A.
„Per daug žmonių kasdien bando susidoroti su ekonominės situacijos ir socialinės padėties metamais iššūkiais, tačiau vos laikosi problemų jūros paviršiuje. Pasisakome už finansinės įtraukties skatinimą, todėl labai palaikome šį projektą. Tikimės ir dėsime visas pastangas, kad visuomenė, institucijos ir sprendimų priėmėjai pamatytų nematomus žmones bei jų problemas, ir stengsimės jas pamažu išgvildenti kartu“, - tikina T.
Institutas siekia prisidėti prie mažiau galimybių turinčių grupių (moterų, jaunimo, senyvo amžiaus, tautinių mažumų, neįgaliųjų ir kitų) socialinės integracijos į visuomenę.
Socialinės Atskirties Tyrimų Apžvalga
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apžvelgiami įvairūs socialinės atskirties tyrimai Lietuvoje:
| Tyrimo Sritis | Autorius / Institucija | Metai |
|---|---|---|
| Suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių mokymosi galimybės | Journal of Modern Science | 2016 |
| Benamiai kaip socialinės atskirties grupė | Socialinis Darbas | 2008 |
| Migrantų integracija į šalies socialinę aplinką | Verslas: Teorija ir Praktika | 2023 |
| Judėjimo negalę turinčių žmonių socialinė atskirtis | Visuomenė: Įvairovės Link | 2010 |
| Laisvės atėmimu nuteistų asmenų reintegracija | Socialinės Grupės: Nepritekliaus Žymės | 2004 |
| Savivaldybių teritorinės atskirties vertinimas | Lietuvos Socialinių Tyrimų Centras | 2019 |
| Nakvynės namuose gyvenančių asmenų patirtys | Verslas, Technologijos, Biomedicina: Inovacijų Įžvalgos | 2017 |
| Rizikos grupės vaikų socialiniai įgūdžiai | Lietuvos Kūno Kultūros Akademija | 2011 |
| Socialiai pažeidžiamų grupių vertybiniai pasirinkimai | Socialiniai Pokyčiai Eurointegracijos Procese | 2010 |
| Socialinė atskirtis Lietuvoje: situacija, problemos, perspektyvos | Ekonomikos ir Vadybos Aktualijos | 2011 |
| Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimasis | Sociologija. Mintis ir Veiksmas | 2008 |
tags: #socialines #atskirties #tyrimai