Socialinė ekonominė plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Pažangios technologijos ir inovacijos yra yra svarbus veiksnys, kuris padeda įgyvendinti tvaraus ir protingo vystymosi tikslus visame pasaulyje.
Kompiuterijos plėtra ir informacinė visuomenė
Apibūdinama informacinės visuomenės samprata. Virtualusis mokymas dar tebėra savo raidos pradžioje, tad šiai sričiai itin aktuali terminija, sąvokos. Ji nenustovėjusi net anglų kalba leidžiamuosiuose leidiniuose, ką jau kalbėti apie lietuviškus terminus.
Žodis „virtualus“ šiandien ypač dažnai vartojamas, tikriausiai jis intuityviai gana gerai suprantamas. Kilęs iš lotynų kalbos (virtualis), paprastai apibūdina tariamą reiškinį, kuriuo nors būdu imituojantį tikrovę (pvz., kompiuterio ekrane). Tradiciškai mokymas buvo suprantamas, kaip mokinio ir mokytojo tiesioginis bendravimas dirbant toje pačioje aplinkoje, matant ir girdint vienam kitą.
Virtualiosios mokymosi aplinkos (VMA) kaip kompiuterijos panaudojimo pavyzdys
Trumpas apibrėžimas būtų toks: virtualioji mokymosi aplinka - tai programinė įranga kompiuterių tinklu teikiamam mokymosi procesui valdyti. Dar paprasčiau pasakius, virtualioji mokymosi aplinka - tai tokia programa, kuri leidžia suburti mokinius į virtualiąją klasę ir aprūpinti juos įvairiomis mokymosi galimybėmis.
Virtualiojoje mokymosi aplinkoje vyksta visas ugdymo procesas: pateikiamas visas kurso ar modulio turinys, bendraujama diskutuojant (diskusijų forumuose, pokalbiuose ar elektroniniu paštu), atliekamos praktinės uužduotys, vyksta darbas grupėse, o įgytos žinios bei gebėjimai tikrinami kompiuteriniais testais, vertinama automatinėmis priemonėmis ir pan.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Virtualioji mokymosi aplinka - tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje mokytojų padedami mokosi mokiniai. Toliau virtualiąją mokymosi aplinką vadinsime sutrumpintai - VMA.
VMA leidžia įvairius mokymosi scenarijus ir metodus. VMA pirmiausiai buvo pradėtos naudoti aukštosiose mokyklose. Universitetai jau plačiai naudojasi virtualiosiomis mokymosi aplinkomis dėstydami studentams vis didesnę dalį universiteto kursų. Kiek vėliau VMA diegiama ir bendrojo lavinimo mokyklose.
Aukštosiose mokyklose VMA dažniau naudojamos tradiciniam nuotoliniam mokymuisi, kai dėstytojas ir studentas negali dažnai susitikti. Tačiau šis ugdymo modelis neatitinka bendrojo lavinimo mokyklų tikslų, todėl imama ieškoti kitokių VMA taikymo būdų, mokymasis mokykloje derinamas su pagalba namuose, ieškoma specifinių ugdymo sričių, kuriose virtualusis mokymas būtų pageidautinas ir veiksmingas (pavyzdžiui, darbui su itin gabiais vaikais).
VMA funkcijos ir rūšys
VMA leidžia įvairius mokymosi scenarijus ir metodus. Virtualiojoje klasėje mokymas ir mokymasis vyksta kompiuterių tinkle: mokytojas pateikia mokiniams mokomąją medžiagą, užduotis, jie bendrauja naudodamiesi elektroninėmis komunikavimo priemonėmis (elektroniniu paštu, diskusijų grupėmis). Bendriausiai virtualiąja klase galime apibūdinti bet kurią kompiuterių tinkle įmanomą veiklą, kai mokytojas bendrauja su mokiniais.
Virtualiąsias mokymosi aplinkas galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis atsižvelgiant į tai, kaip jos veikia: Atskira lokaliai veikianti virtualioji mokymosi aplinka. Šia aplinka galima naudotis tik tuomet, kai kompiuteryje yra įdiegta speciali jos programinė įranga. Bendrauti arba bendradarbiauti taip pat galima tik su tais vartotojais, kurie yra prisijungę prie to paties tinklo bei kurių kompiuteriuose yra įdiegta ta pati virtualioji mokymosi aplinka. Žiniatinklinė virtualioji mokymosi aplinka. Aplinkos kursams (sudarytiems iš kelių modulių) kurti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Jose paprastai yra turinio tvarkymo bei šios medžiagos naudojimo ir individualių mokinių pasiekimų stebėjimo galimybės. Aplinkos kursų moduliams sudaryti, mokomajai ar pažintinei medžiagai pateikti ir mokymuisi naudojant bendravimo priemones organizuoti. Aplinkos žinioms konstruoti - paprastai dirbant grupėse ir naudojant bendradarbiavimo priemones. Aplinkos mokomajai medžiagai rengti. Jose yra įvairios turinio kūrimo, pateikimo, importavimo, atnaujinimo ir kitokios tvarkymo galimybės.
Toks VMA suskirstymas gana sąlyginis, jos funkcijos nuolatos keičiasi, vis labiau suartėja, atlieka universalias funkcijas.
VMA įvairovė ir prieinamumas
Virtualiųjų mokymosi aplinkų pasaulyje parengta ganėtinai daug, praktiškai vos ne kiekviena šalis kasmet jų sukuria po kelias dešimtis. Yra komercinių VMA, tačiau jos nemažai kainuoja, jų ištekliai yra uždari (ne visiems prieinami), jas sudėtingiau lokalizuoti. Todėl kaip alternatyva tokioms VMA kuriamos atviro kodo aplinkos.
Jos platinamos nemokamai, labiau suderinamos su atviraisiais interneto standartais (prie jų prisijungti galima su įvairiomis naršyklėmis: ne tik su komercinėmis, beet ir su atvirosiomis), jas galima pritaikyti prie savo poreikių nepažeidžiant licencijos sutarties, paprasčiau verčiamos į įvairias kalbas. Atvirųjų VMA taip pat sukurta gana nemažai, daug iš jų gali pretenduoti į stabilias ir kokybiškas, savo funkcijomis nenusileidžiančias komercinėms VMA.
Virtualiųjų mokymosi aplinkų kūrimu ir diegimu bendrojo lavinimo mokyklose iš esmės rūpinasi Europos šalių mokyklų asociacija - Europos mokyklų tinklas (European Schoolnet). 2003 metais ši asociacija atliko tyrimą, kurio pagrindiniai tikslai buvo išsiaiškinti, kokias virtualiąsias mokymosi aplinkas naudoja pradinės ir vidurinės Europos mokyklose bei kaip jas naudoja; ištirti švietimo ministerijų politiką ir prioritetus, susijusius su virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tyrimas parodė, kad 15% Europos šalių mokyklų naudoja atvirąsias virtualiąsias mokymosi aplinkas. Buvo tiriamos trys kategorijos: komercinės, atvirosios ir vietinės (įstaigų viduje sukurtos ir nemokamai naudojamos aplinkos).
VMA pavyzdys: ATutor
ATutor - Atviroji žiniatinklinė virtualioji mokymosi aplinka (autoriai ją vadina mokymosi turinio tvarkymo sistema). Sistema sukurta Toronto universitete (Kanada). Ji naudojama įvairiuose universitetuose, sėkmingai taikoma ir vidurinėse mokyklose.
Mokytojas gali greitai sutvarkyti, pateikti, perskirstyti mokymosi turinį arba tvarkyti ir prižiūrėti kursų modulius. Sistema integruoja pagrindines priemones reikalingam veiksmingam mokytojų ir mokinių bendradarbiavimui bei mokymui ir mokymuisi. Sistemą sudaro: diskusijų forumai, pokalbiai, vidinis elektroninis paštas, pasikeitimo rinkmenomis priemonės (mokiniai gali persiųsti įvairių formatų dokumentus, dalytis kurso ar grupės biblioteka, gali dalytis savo aplankų turiniu ir kt.), užrašai (mokiniai gali turėti dalomus arba savo asmeninius užrašus su rinkmenomis), kalendoriai (asmeniniai, grupės arba kurso), žinynas, paieška sistemoje.
Dar yra darbo atsijungus nuo tinklo priemonės (mokiniai gali persisiųsti kursų puslapius su peržiūros programa), darbo grupėse priemonės (administratorius gali sukurti grupes, grupių vadovus, kiekviena grupė gali turėti savo rinkmenų dalijimosi sritis, bendradarbiavimo dokumentus, diskusijas, pokalbių kambarius, el. paštą, kalendorių), savikontrolės priemonės (administratorius gali sukurti savikontrolės testus), mokinių portfolio (mokiniai turi savo arba viešus aplankus), saugumo lygio nustatymo priemonės (administratorius gali nustatyti kursų viešumą - laisvai prieinami ar su slaptažodžiu).
Dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis ir socialinė aplinka
Susipažįstama su dirbtinio intelekto sąvoka, raidos istorija, taikymo pavyzdžiais (balso ir rašto atpažinimu, vaizdo stebėjimu, paieškos ir vertimo sistemomis, autonomiškai valdomomis mašinomis, savaime besimokančiomis sistemomis, virtualiaisiais konsultantais ir kt.).
Prisimenama dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi samprata. Nagrinėjami įvairūs mašininio mokymosi, kaip dirbtinio intelekto srities, įrankiai, leidžiantys kurti ir mokyti mašininio mokymosi modelius tiesiogiai naršyklėje (pavyzdžiui, Teachable Machine ar kt.).
Aptariami dirbtiniai neuroniniai tinklai, kaip viena iš pagrindinių mašininio mokymosi būdų, nagrinėjami neuroninių tinklų naudojimo pavyzdžiai. Nagrinėjami dirbtinio intelekto taikymai duomenims klasifikuoti (pavyzdžiui, gėlių klasifikavimas naudojant „Iris“ duomenų rinkinį), atpažinti (pavyzdžiui, tekstų analizei, kalbos, veido atpažinimui), prognozuoti (pavyzdžiui, oro temperatūrai prognozuoti).
Aptariamos sprendimų medžio, dirbtinio neuroninio tinklo ir kitos naujausios dirbtinio intelekto technologijos. Susipažįstama su sudėtingesniais sudėtingesnėmis dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais (pavyzdžiui, daiktų internetu, Tiuringo testu, autentifikavimo ir identifikavimo sistemomis, suasmenintu turiniu, autonominiu automatiniu vairavimu, robotais ir kt.).
Socialinės aplinkos poveikis DI diegimui
C3.3. Nagrinėja dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus ir grėsmes. C3.3. Aptaria dirbtinio intelekto teikiamus privalumus ir galimus pavojus. D3.3. Skaitmeninių gebėjimų spragų nustatymas ir savarankiškas mokymasis.
Socialinė aplinka lemia, kaip greitai ir kokiu mastu DI sprendimai bus priimami: VMA diegimas aukštosiose mokyklose ir bendrojo lavinimo įstaigose skatina skaitmeninių gebėjimų plėtrą. Virtualiosios klasės ir VMA skatins DI įrankių integraciją, pavyzdžiui, automatizuotos vertinimo sistemos ar personalizuoto turinio pristatymas.
Kibernetinio saugumo, socialinės inžinerijos ir kompiuterijos naudojimas
Atspėti prisijungimo prie pašto slaptažodį naudojant net ir pačias galingiausias kodų laužymo sistemas gali trukti mėnesiais ar net metais, o parinkus gerą slaptažodį ir apskritai neįmanoma - tai kam gaišti laiką, kam švaistyti išteklius? Geriau tiesiog paklausti. Žinoma, tiesiog taip gatvėje priėjęs prie nepažįstamo žmogaus ir paklausęs prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenų programišius tikriausiai nieko nepeštų (ir gal dar susilauktų vienokios ar kitokios nepageidaujamos reakcijos).
Štai čia visą savo naudą parodo ne technologinė kibernetinio laužimosi pusė - socialinė inžinerija. Tiesą sakant, puikiausi socialinės inžinerijos meistrai netgi neprivalo būti gerais technologijų ekspertais, kad įsilaužtų į bet kokį kompiuterį.
Netgi „Wikipedia“ socialinės inžinerijos terminą apibrėžia kaip „psichologines manipuliacijas, kuriomis siekiama priversti kitus asmenis atlikti tam tikrus veiksmus ar išduoti informaciją“. Dėl to socialiniais inžinieriais galima būtų pavadinti netgi telefoninius sukčius, kurie, gana dažnu atveju leisdami laiką laisvės atėmimo vietoje, vienu skambučiu sugeba įtikinti savo aukas, kad jų vaikas pateko į avariją ir reikia skubiai sumokėti toje pačioje avarijoje nukentėjusiems asmenims, kad vaikui nebūtų iškelta baudžiamoji byla.
Socialinė inžinerija: principai ir pasekmės
Knygos „Social Engineering: The Art of Human Hacking“ autorius Christopheris Hadagny tvirtina, kad informacijos apie taikinį surinkimas yra svarbiausias bet kokios socialinės operacijos žingsnis. „Esu vertas tiek, kiek verta mano turima informacija“ - anot autoriaus, tokia turėtų būti socialinio inžinieriaus mantra. Socialinio inžinieriaus portretas tikrai jau nebeatitinka stereotipinio programišiaus įvaizdžio - tiesiog užtenka asmens, kuris naudotų kalbą, kuri yra įtikinama, ir įsijaustų į reprezentuojamo asmens vaidmenį.
Socialiniai inžinieriai dažnai stengiasi išnaudoti ir kitas prieinamas priemones savo kėslams sėkmingai įgyvendinti - stengiasi perprasti organizacijos procedūras ir sužinoti kuo daugiau apie savo taikinį arba tikslinę auditoriją, t.y. personalo kontaktus, jų pozicijas ir funkcijas ir panašiai. Žinodami kuo daugiau aplinkos ir vidinių faktorių, socialiniai inžinieriai gali lengvai pasitelkti psichologinę įtaką bei manipuliacijas ir imti auką gąsdinti, vilioti smalsumu, godumu, akcijomis, nemokamais dalykais ar pasinaudoti kitomis žmogiškomis savybėmis arba silpnybėmis.
Tokį socialinio inžinieriaus psichologinį apibrėžimą ir veikimo principus pateikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Tai nereiškia, kad jam visiškai nereikia išsilavinimo ir supratimo technologijų srityje bendrąja prasme, bet žiūrint iš šono, jam tų techninių žinių ir pasirengimo labiau reikia tik toje specifinėje srityje, kurioje veikia jo auka. Priešingai nei tipiniai programišiai - kuo daugiau įvairesnių būdų ir techninių žinių bendrąja prasme jie turi, tuo jie yra sėkmingesni.
Dažniausiai naudojami triukai ir praktiniai pavyzdžiai
Pastaruoju metu smarkiai išpopuliarėjo ir nemažai galvos skausmo įmonėms kelia sukčiai, apsimetantys įmonių vadovais, kurie, naudodami psichologinio spaudimo būdus sugeba įtikinti buhalterius į sukčių sąskaitas pervesti šimtus ar net tūkstančius eurų. Pavyzdžiui, paskutinėje „Swedbank“ ataskaitoje minima, kad vien per šiuos metus nukentėjo 10 įmonių - šio banko klienčių. Iš jų sukčiai sugebėjo išvilioti net 600 tūkst. eurų.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmones elektroniniu paštu pasiekia kokybiškai apipavidalinti laiškai, sudarantys itin patikimų įstaigų siunčiamos informacijos įvaizdį. Pamestas USB duomenų kaupiklis - ypač su kokiu nors paminėjimu, žadančiu, kad viduje yra slaptos arba pikantiškos informacijos - yra vienas iš būdų paskatinti žmones pačius prie kompiuterio prijungti virusais užkrėstą įrangą.
Turvų statistika rodo, kad socialinė inžinerija yra dažniausiai pasirenkamas ir dažniausiai sėkmingai realizuojamas atakos prieš kompiuterines sistemas būdas - 2017 m. „Ironscales“ elektroninio pašto grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad net 90-95 procentai visų sėkmingų kibernetinių atakų prasideda nuo phishing tipo elektroninio laiško.
Apsauga, kultūra ir mokymai kaip socialinės aplinkos dalis
Statistika itin iškalbinga: pagrindinė apsauga nuo socialinės inžinerijos sėkmingo pritaikymo yra darbuotojų mokymai: jie, anot šių saugumo specialistų analizės, sėkmingo įsilaužimo per žmogų tikimybę sumažina net 70 procentų. Pati stipriausia asmeninė ugniasienė, apsauganti nuo programišių įsiveržimo per žmogų - nuolatos aukštas, bet patologinio lygio nesiekiantis paranojos lygis.
„Interneto vizijos“ IT ekspertas Gintaras Skridulis pateikia patarimus: atidžiai skaityti el. laiškus ir jokiu būdu neatidarinėti įtartinų nuorodų ar prisegtų failų, vertinti laiško turinio kontekstą ir nuorodų bei failų ryšį su juo. Gavus įtartiną laišką iš kolegos, pažįstamo - iš savo pusės susisiekti ir pasiteirauti ar tikrai siuntė tokį el. laišką. Atkreipti dėmesį, ar gavus įtartiną laišką iš kolegos, pažįstamo, laiške nėra laukelio „Reply To“ su visiškai nepažįstamu el. pašto adresu - taip daro socialiniai inžinieriai iš pradžių suklastodami siuntėją, bet vėliau nukreipdami bendravimą į savo pašto dėžutę.
Taip pat labai atidžiai vertinti prašymus atlikti kokią nors piniginę perlaidą arba suteikti informaciją apie banko sąskaitą, mokėjimo korteles, prisijungimo duomenis. Reikia atminti, kad jokios institucijos neskambina ir kitais būdais neprašo pateikti savo prisijungimo duomenų ar kitos jautrios informacijos.
Pajutus spaudimą veikti operatyviai (pvz.: prašoma kuo greičiau atlikti pavedimą), jokiu būdu nevykdyti nurodymų, savo iniciatyva susisiekti su asmeniu, iš kurio buvo gautas nurodymas (tai ypač taikytina vadinamiesiems „CEO fraud“ atvejams, kuomet raginama skubiai atsiskaityti su prekių ar paslaugų teikėjais). Kitaip tariant - pajutus, kad pašnekovas labai skuba, iš principo nieko nedaryti, pasistengti nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir tada pasiaiškinti, pasitikslinti ar tikrai viskas gerai.
Automatiškai atmesti informaciją ir pasiūlymus, kurie skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa - niekas nesidalina laimėjimais ar palikimais, vien suradę el. pašto adresą ar telefono numerį internete. Laikytis įmonės politikos ir taisyklių, vengti išimčių ir empatiškų poelgių situacijose, kai jos susijusios su konfidencialia informacija ir/ar finansais. Neformalioje aplinkoje vengti kalbėti apie darbą ir jame esančius konfidencialius dalykus, net jei pašnekovas yra esamas kolega.
Socialinės aplinkos teikiamos galimybės kompiuterijos plėtrai
Pažangios technologijos ir inovacijos yra yra svarbus veiksnys, kuris padeda įgyvendinti tvaraus ir protingo vystymosi tikslus visame pasaulyje. Mokymosi tvarkymo sistema (anglų k. Learning Management System). Tai gali būti ir paprasta mokinių (ir mokytojų) registravimo sistema, leidžianti prieiti prie mokymosi medžiagos kompiuterių tinkle, ir sudėtinga sistema, stebinti mokinių mokymosi eigą ir pagal tai atliekanti kitas ugdymo proceso organizavimo funkcijas.
Mokymosi turinio tvarkymo sistema (anglų k. Learning Content Management System). Tai individualiems poreikiams pritaikoma mokymosi tvarkymo priemonė. Pavyzdžiui, ji gali atlikti mokymosi medžiagos dalių, kurias mokinys naudojo, stebėjimą, sekti mokinio atsiskaitymus bei pagal tai parinkti ar pritaikyti atitinkamą ugdymo turinį.
Kursų tvarkymo sistema (anglų k. Course Management System). Ši priemonė leidžia mokytojui nenaudojant HTML arba programavimo kalbos parengti mokymo kursą ir kompiuterių tinkle pateikti jo medžiagą bei kitą su mokymusi susijusią informaciją. Kolektyvinio kompiuterizuoto mokymosi aplinka (anglų k. Computer Supported Collaborative Learning Environment). Tai sistema, skirta mokytis kognityviniais metodais ir dirbant grupėmis konstruoti žinias.
Turinio tvarkymo aplinka (anglų k. Content Management System). Ši priemonė skirta mokymosi medžiagai parengti. Ji suteikia galimybes mokytojui lanksčiai tvarkyti mokomąją medžiagą: kurti naujus modulius, paimti informaciją iš kitų šaltinių, pertvarkyti, pateikti įvairiais būdais.
Technologijų paprastumas ir socialinis priėmimas
Prisiminkime ir vieną kitą technologinę priemonę, pavyzdžiui, telefoną ar skalbyklę. Tai technologiškai sudėtingi įtaisai, tačiau jų naudojimas tiek paprastas, kad „jokio mokslo nereikia“. Apie visą kompiuterį to pasakyti negalime - pernelyg daug darbų jis atlieka, bet kai kurie kompiuteriu atliekami darbai gana paprasti, pavyzdžiui, naršymas internete. Ši analogija tinka ir virtualiojo mokymosi valdymo priemonėms- jos paprastos ir nesunkiai taikomos ugdymo procese.
2005 m. pripratome prie nuotolinio mokymosi, kurį beveik sutapatiname su mokymusi internetu. Iš pradžių kiekvienam aišku, kad tai - mokymasis, kai mokinys ir mokytojas yra ne vienoje patalpoje. Kas kita, kokiomis priemonėmis ir metodais organizuoti mokymą: suprantama, pirmiausia įsivaizduojame kompiuterių tinklus, ryšių priemones. Ir štai čia prieiname prie svarbiausio: kaip tvarkyti ir valdyti virtualųjį mokymosi procesą?
Pabrėžiamas mokymosi proceso (ar ugdymo turinio) valdymas. Tai suprantama, nes virtualioji klasė sudėtingesnė už įprastą: ir mokinių gali būti labai daug, ir dirba jie ne vienu metu, prisijungia iš skirtingų vietų (galbūt netgi iš skirtingų šalių, žemynų), todėl ir skirtumai tarp jų gali būti gerokai didesni. Štai tada ir atsirado virtualiosios mokymosi aplinkos idėja.
Santrauka
Socialinė aplinka veikia kompiuterijos plėtrą tiek skatinančiai - per švietimo sistemas, VMA diegimą, DI priemonių integraciją ir atvirosios programinės įrangos sklaidą - tiek trukdančiai - per socialinės inžinerijos grėsmes ir žmogiškąsias silpnybes, reikalaujančias mokymų, politikų ir praktinių apsaugos priemonių.
| Sritys | Teigiamas poveikis | Rizikos / iššūkiai |
|---|---|---|
| Virtualios mokymosi aplinkos | Prieinamumas, personalizacija, nuotolinis mokymasis | Terminologijos netikslumas, lokalizacijos problemos |
| Dirbtinis intelektas | Automatizacija, analizė, personalizacija | Privatumas, saugumas, grėsmės dėl neteisingo naudojimo |
| Kibernetinis saugumas | Didina pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis | Socialinė inžinerija, phishing, žmogaus faktorius |
tags: #socialines #aplinkos #itaka #kompiuterijai