Socialinis darbas yra profesinė socialinio darbuotojo ir socialinių darbuotojų padėjėjų veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.
Ką reiškia dirbti socialiniu darbuotoju ir kas gali tokį darbą dirbti
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Socialinio darbuotojo vaidmuo, funkcijos ir kompetencijos
Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei - paslaugų užsakovui). yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu, nuolat kelia savo kvalifikaciją, atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes. kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti. savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius, pasisako prieš žmonių ar jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais.
Socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas: pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių. aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuoširdumu bei atsidavimu jiems.
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į tokias sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Socialinis darbuotojas turi mokėti analizuoti supančią aplinką klientą, sugebėti išsikelti darbo tikslus, kurių sieks. Numatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir t.t. Vadinasi, socialinis darbuotojas savo darbe privalo turėti įvairų kompetencijų, kurios jam padėtų sėkmingai vykdyti numatytą veiklą. Jis privalo puikiai planuoti, analizuoti, valdyti, kontroliuoti, o tai sudaro pagrindines socialinio darbo funkcijas.
Socialinis darbuotojas organizuoja pagalbą klientui (individui, grupei, bendruomenei) įvairiose socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, vidaus reikalų sistemos įstaigose. Padeda atstatyti asmens ir visuomenės santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajėgia. Identifikuoja asmens socialines problemas ir įvertina socialinius poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, analizuoja jos eigą ir vertina rezultatus, koordinuoja socialinės paramos teikimą.
„Socialinis darbuotojas, kaip socialinių paslaugų tiekėjas, dirbdamas konkretų darbą atlieka tam tikrus profesinius vaidmenis, kuriuos sudaro įvairios funkcijos. Apskritai socialinio darbuotojo profesinį vaidmenį tiekiant socialines paslaugas galima apibūdinti kaip metodinį tarpininkavimą tarp kliento ir socialinių institucijų, sprendžiant problemas.
Socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacija ir mokymo programa
Socialinio Darbuotojo Padėjėjo Kvalifikacija Socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacija reikalinga norint dirbti socialinio darbuotojo padėjėju. Socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa skirta parengti kvalifikuotam socialinio darbuotojo padėjėjui, kuris gebėtų savarankiškai arba vadovaudamasis socialinio darbuotojo nurodymais teikti kokybiškas socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms.
Socialinio darbuotojo padėjėjo programos tikslas - parengti kvalifikuotą socialinio darbuotojo padėjėją, gebantį teikti socialines paslaugas klientams bei pritaikyti socialinio darbo žinias teikiant paslaugas klientui. Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją, turi gebėti: Teikti socialines paslaugas klientams pagal nustatytus socialinius poreikius. Sudaryti kliento saugumą užtikrinančias sąlygas. Bendrauti su skirtingais klientais.
Taip pat skaitykite: Socialinių pedagogų kvalifikacija Lietuvoje
Būsimas socialinio darbuotojo padėjėjas gebės tobulėti, kūrybiškai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius. Praktika trunka 8 savaites. Praktinis mokymas vyksta praktinio praktinio mokymo kabinetuose, įmonėse, slaugos ligoninėse, globos namuose. Programa baigiama asmens įgytų kompetencijų vertinimu.
Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo. Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas kelia savo kvalifikaciją, dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalias teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalius praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus.
Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ne mažiau kaip 16 valandų per metus. Socialinio darbuotojo padėjėjas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose.
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų rengimas ir atranka
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa yra rengiama užpildant Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos formos 3 egzempliorius ir teikiama atrankai Tarnybai. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą vertina Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos komisija (toliau vadinama - komisija).
Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai. Komisija socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą atrenka, išvesdama kiekvienos programos vertinimo vidutinį balą.
Taip pat skaitykite: Kvalifikacijos kėlimo galimybės socialiniams darbuotojams
Komisijos atrinktus socialinio darbo metodinius centrus, raštu suderintus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savo įsakymu tvirtina Tarnybos direktorius.
Pažymėjimas ir sertifikavimas
Socialiniam darbą dirbančiam darbuotojui išklausius šiame Tvarkos apraše nustatytus teorinius ar praktinius mokymus pagal socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą arba socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą yra išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodoma: kvalifikacijos kėlimo programos pavadinimas (pageidautina su programos kodu), data, mokymų forma, trukmė.
Jei socialinis darbuotojas pats organizavo ir vykdė mokymus - užpildoma šio Tvarkos aprašo priede nustatyta pažyma. Socialinis darbuotojas, siekdamas, kad išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą, kuri būtų išduota kvalifikacijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo arba jos struktūrinio padalinio vadovo. Pažymoje turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas tobulino savo kvalifikaciją, kvalifikacijos tobulinimo data ir trukmė (valandomis), trumpas kvalifikacijos tobulinimo turinio aprašymas.
Profesinės kompetencijos tobulinimas ir privalomi reikalavimai
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas. Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas. Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą. Kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats, kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.
Atestacija ir kvalifikacinės kategorijos
Socialinių darbuotojų atestacija (toliau vadinama - atestacija) yra privaloma Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401. Atestacijoje turi teisę savanoriškai dalyvauti Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše įvardinti socialinių paslaugų įstaigų vadovai, socialinių darbuotojų padėjėjai, darbuotojai, kurių pareigybės yra įvardintos Socialinį darbą dirbantiems prilyginamų pareigybių sąraše.
Socialinio darbo stažu laikomas laikotarpis, per kurį darbuotojas dirbo socialinį darbą ir jo pareigybė buvo nurodyta atitinkamuose ministerijos įsakymuose. Kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams.
Socialinis darbuotojas, kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. dalyvavo socialinių darbuotojų atestavime ir įgijo socialinio darbuotojo asistento, jaunesniojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo, vyresniojo socialinio darbuotojo, vedančiojo socialinio darbuotojo arba socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, yra atestuojamas, pratęsiant jo turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką. Ši kategorija pratęsiama iki 2011 m.
Socialinis darbuotojas turi siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir privalo įgyti vieną iš šio Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų kvalifikacinių kategorijų ne vėliau kaip iki 2012 m.
Komisijos ir tarnybos vaidmuo dokumentų tvarkyme
VAK sudaro 9 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 7 nariai. VAK sudaroma iš SADM, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau vadinama - LSDA) atstovų, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovų. TAK sudaro 7 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 5 nariai. TAK pirmininkas yra Tarnybos atstovas, kiti komisijos nariai - savivaldybių administracijų darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) darbuotojų, LSDA, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovai.
Socialiniam darbuotojui nepateikus visų šiame Tvarkos apraše nurodytų jo atestacijai reikalingos dokumentų, Tarnyba iš socialinio darbuotojo gali raštu, elektroniniu paštu pareikalauti per 10 darbo dienų pristatyti trūkstamus dokumentus. Kai pageidaujančio įgyti arba prasitęsti kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką socialinio darbuotojo pateikti dokumentai, nurodyti šiame Tvarkos apraše, yra pateikti be trūkumų, Tarnyba per 5 darbo dienas perduoda juos ...
Kvalifikacijos kėlimą organizuojančios institucijos ir istorija
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui organizuoti 1994 m. prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas socialinių darbuotojų rengimo centras. Nuo 2006 m. sausio 1 d. reorganizuotas kaip Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padalinys.
Socialinių darbuotojų rengimo centras (toliau SDRC) organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursų klausytojams pagal veiklos sritį, kurioje jie dirba. Socialinių darbuotojų rengimo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija šalies mastu tiria poreikį socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programoms, inicijuoja ir koordinuoja šių programų rengimą bei jų įgyvendinimą. Centre yra teikiama visa reikalinga informacija socialiniam darbuotojui, pageidaujančiam tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.
Kitos kvalifikacijos kėlimo formos: supervizija ir stažuotės
Viena iš kvalifikacijos kėlimo formų socialiniame darbe - supervizijos vykdymas, dalyvavimas joje. Praktinio mokymosi metu superviziją gali vykdyti socialinis darbuotojas, kuris yra užbaigęs specialius supervizijos mokymus socialinio darbo mokymo įstaigoje bei turi aukštesnę socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją, nei jo supervizuojami asmenys.
Iki šiol Lietuvoje apie praktinę supervizorių veiklą kalbama mažai. A. Kiaunytė ir I. Dirgėlienė (2006) atskleidžia ,,supervizijos kaip metodinės formos, teikiant profesionalią pagalbą profesinių santykių srityje“ reikšmę profesinėje veikloje.
Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją socialinio darbo srityje, dalyvaudami „gerosios patirties“ sklaidos renginiuose: teoriniuose seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, konferencijose, stažuotėse ir kt.
Praktiniai aspektai: pateikimas dokumentų ir įdarbinimas
Pretendentas gali dokumentus pateikti asmeniškai arba siųsti registruotu laišku bei elektroniniu paštu. Jeigu pretendentas dokumentus pateikia asmeniškai, dokumentų originalai sutikrinami ir grąžinami dokumentų priėmimo metu. Dokumentai pateikiami Plungės specialiojo ugdymo centro organizatoriui, darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 16.45 val. (pietų pertrauka 12.00-12.45 val.) iki 2022 m. birželio 30 d. Įdarbinimas nuo 2022 m.
Pretendentai, atitinkantys atrankos reikalavimus ir pateikę visus dokumentus, 2022 m. ...
Reikšmė ir nauda
Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas naudingas ir darbuotojui, ir organizacijai. Darbuotojui naudingas dėl to, kad padeda rasti įvairių problemų sprendimus, padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria platesnes perspektyvas karjerai, formuoja geresnį organizacijos klimatą.
Kiekvienos socialinės įstaigos turi siekti, kad jų darbuotojai keltų kvalifikaciją, gilintų savo kompetenciją. Socialinis darbas siekia sustiprinti asmens ar asmenų grupių socialinį funkcionavimą pabrėždamas socialinius santykius, santykius tarp žmogaus ir jo aplinkos. Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis.
tags: #kvalifikacijos #kelimo #programu #socialiniams #darbuotojams #sertifikavimas