Paauglių priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų priežastys, požymiai ir pagalbos būdai

Kompiuteris kiekvienuose, net ir kukliausiuose namuose, šiandien nieko nebestebina. Spartus kompiuterinių technologijų ir interneto vystymasis lėmė, kad šis patogus daiktas gali pakeisti beveik bet kokius žmogaus malonumus ir poreikius: nori - žaisk kompiuterinius žaidimus, siųskis ir žiūrėk bet kokius filmus bei serialus, bendrauk socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiuose pokalbių kambariuose, klausykis muzikos, užsisakyk maisto produktų ir drabužių. Kitaip tariant, ši palyginti nedidelė mašina gali žmogui pakeisti beveik visą pasaulį, bendravimą su žmonėmis ir bet kokius pomėgius, juk viską galima nuveikti naudojantis kompiuteriu.

Priežastys, kurios įtraukia į virtualų pasaulį

Didelis įvairių žaidimų ir socialinių tinklų kiekis lemia tai, kad žmogus tampa psichologiškai priklausomas nuo prieš jį kuriamo kompiuterinio pasaulio. Paaugliai ypač pažeidžiami - šiuo laikotarpiu nervų sistema dar nestabili, lengvai pasiduodanti įtakai. Tačiau taip pat pasitaiko ir tarp suaugusiųjų, kurie dėl žaidimų apleidžia darbus ar pareigas. Suaugusieji tokiomis aplinkybėmis sunkiau pasiduoda gydymui, o vaikus galima labiau įtikinti, kad jie gyvena neteisingai.

Psichologų nuomonė apie priklausomybės atsiradimą išlieka vienoda: žmogus pripranta prie laimės pojūčio. Vaikas žaidimo proceso metu patiria stiprias ir teigiamas emocijas - pergalių džiaugsmą, adrenaliną, kurie skatina išsiskirti malonumo hormonus. Tokie procesai gali būti panašūs į priklausomybių biologinį mechanizmą. Priklausomybė nuo žaidimų mokslininkų terminu vadinama kiberpriklausomybe.

Dažnai ši priklausomybė kyla vaikams, kurie jaučia tėvų dėmesio trūkumą arba turi ribotą socialinį ryšį su bendraamžiais. Vaikas vis labiau leidžiasi į kompiuterio pasaulį, pamiršdamas realų gyvenimą, o ten jis gali būti stipriausias, valdingiausias ir nevaldomas - tai lietina jo socialinį poreikį realybėje.

Fizinių ir psichologinių rizikų mastas

Be psichologinių problemų, priklausomybė gali sukelti ir fizinių sveikatos sutrikimų: stuburo iškrypimai, regėjimo problemos, dažni galvos ir nugaros skausmai. Priklausomas žmogus dažnai pamiršta higienos ir dominuoja mokyklinių ar buitinių pareigų apleidimu, praleidžia treniruotes ir užsiėmimus, o miego trukmė bei kokybė smarkiai nusileidžia normos riboms.

Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę

Požymiai, įspėjantys apie problemą

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, yra keli pagrindiniai signalai: paauglys negeba kontroliuoti žaidimo, negali sustoti ir žaisti trumpiau, prioritetą teikia žaidimams vietoje kitų veiklų, o pomėgiai ir atsakomybės pradeda kentėti. Taip pat svarbūs asmeninės savybės: vienišumas, žemas savivertės jausmas, socialinio ryšio trūkumai. Dažnai vaikai žaidžia vieni arba sudaro komandas su draugais, tačiau didžiausią riziką kelia žaidimai su lošimo elementais, kurie skatina papildomus impulsus ir rizikas.

Be to, gydytojai įspėja, kad priklausomybė nėra vien laikui praleisti prie ekrano klausimas - ji susijusi su socialinių santykių pleišėjimu, blogėjančiais akademiniais rezultatais ir miego sutrikimais. Jei pastebite, kad vaikas praranda susidomėjimą realiu gyvenimu, pradeda vengti kontaktų su šeima ar draugais, atsiranda agresyvumas ar nerimas, verta sunerimti ir ieškoti pagalbos.

Kaip elgtis tėvams ir ką daryti paaugliui

Vienas iš svarbiausių gydymo žingsnių - pokalbis. Reikia įsiklausyti į vaiko poreikius, aiškinti ribas ir sukurti naują dienos režimą. Jei reikia - galima kreiptis į psichologą. Svarbu įtvirtinti pozityvų nusiteikimą: vizito tikslas - ne bausmė, o pažintis su dalykais, kurie gali padėti pasiekti balansą. Pašnekovas gali pasiūlyti Multidimensinę šeimos terapiją, kurią mūsų šalyje remia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tyrimai rodo, kad šis metodas, taikomas šeimoms, kuriose auga elgesio sunkumų turintys vaikai, gali ženkliai pagerinti komunikaciją ir sumažinti konfliktus per kelias mėnesių.

Tėvams rekomenduojama įtraukti vaiką į žaidimų pasaulio supratimą: parodyti domėjimąsi jo pomėgiais, kartu pademonstruoti žaidimą gyvai, o vėliau įtraukti ir pačiam įsitraukti į šeimos proceso dalis. Taip pat svarbu aptarti, kaip realiame gyvenime įsitvirtinti: skirti laiko bendroms veikloms, ugdyti socialinius įgūdžius bei įpratinti laikytis disciplinos, bet be smurto ar griežtų draudimų. Pasak ekspertų, saikas ir nuoseklumas yra daug svarbesni už visokeriopas draudimo priemones.

Gydymas dažnai taiko kompleksišką požiūrį: pradžioje siekiama pagerinti šeimos ryšį, o tada - paauglio sunkumų įveikimą. Lietuvoje egzistuoja regioninės komandos (koordinatoriai ir specialistai), teikiančios pagalbą 11-17 m. amžiaus vaikams ir paaugliai per 4-6 mėnesių laikotarpį su 1-3 susitikimų per savaitę. Susitikimai vyksta neformalioje aplinkoje ir veda vienas specialistas. Nuoseklus darbas padeda paaugliams net ir tais atvejais, kai jų elgesys iš pradžių atrodo sunkus, grąžinti funkcionalumą ir jausmą, kad realus gyvenimas yra svarbus.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete

Teigiama realių gyvenimų įtaka ir psichologinės įžvalgos

H. Rigter sako, kad saikingi virtualūs žaidimai gali būti puikus laisvalaikio praleidimo būdas, turintis teigiamų savybių: stiprina socialinius įgūdžius, padeda užmegzti kontaktus su bendraamžiais, lavina atmintį ir vaizduotę. Tačiau svarbu suvokti, kad žaidimų nauda priklauso nuo balansavimo su realiuoju gyvenimu. Psichologai pabrėžia, kad priklausomybė dažnai signalizuoja apie gilesnes problemas, įskaitant vienatvę, žemą savivertę ar socialinio ryšio stoką. Tėvams rekomenduojama nepriklausomai nuo nuomonės nespręsti tik apie žaidimų laiką - reikia įvertinti ir vaiko santykius, miego režimą, akademinę veiklą, bei socialinę įtrauktį.

Specialistai pataria laikytis realistinių ribų: galima derinti žaidimų laiką su kitomis veiklomis (sportu, menais, gryname ore). Didelis dėmesys turi būti skiriamas komunikacijai šeimoje ir vaikų socialiniam įsitraukimui į realų pasaulį. Dėl vaikų saugumo ir sveikatos svarbu turėti poilsio, miego ir higienos režimą bei nuoseklų, saikingą požiūrį į technologijų naudojimą. Išsilavinimas ir pokalbis, o ne griežti draudimai, dažnai duoda geresnių rezultatų long termui.

Praktiniai patarimai tėvams

  • Įrėžkite aiškias ribas: kiek laiko per dieną galima žaisti (pvz., 1-2 valandos po pamokų).
  • Skirkite alternatyvių užsiėmimų: sportas, menai, laikas gryname ore.
  • Žaidimų laiką leiskite kartu su vaiku, kad galėtumėte suprasti jo pomėgius ir kartu juos valdyti.
  • Naudokite tėvų kontrolės priemones ir suderinkite, kad žaista būtų bendroje erdvėje, o ne užsidarius kambaryje.
  • Jei reikia - kreipkitės į psichologą; iš anksto nuteikite vaiką pozityviai - vizitas neturi būti bausmė, o pažinimas ir supratimas.

Ar kompiuterinės žaidimų priklausomybė gali būti „išgydoma“?

Nėra universalaus „triuko“, kuris visiems padėtų. Tačiau su tinkama šeimos parama ir specialistų pagalba daugumai paauglių pavyksta pasiekti balansą. Multidimensinė šeimos terapija parodo gerų rezultatų - tyrimo metu dalyvavę paaugliai po 6 mėnesių įgavo gebėjimą labiau subalansuoti laiką ir pagerėjo komunikacija šeimoje. Svarbiausia yra palaikyti ryšį su vaiku, o tada judėti į priekį su paauglio sunkumų įveikimu.

Taip pat svarbu suvokti, kad priklausomybė dažnai yra tik simptomas, o ne priežastis. Jei vaikas nustoja bendrauti realiame gyvenime, siekia atsiriboti nuo kitų veiklų ar pradeda elgtis rizikingai, būtina konsultuotis su specialistais. Psichologijos specialistai pabrėžia, kad terapija dažnai siekia atkurti šeimos ryšį ir santykių kokybę, o ne tik sumažinti žaidimų laiką.

Taip pat svarbu pažymėti, kad tyrimai rodo įvairius nuomonių skirtumus: kai kurie sako, kad technologijos skatina socialinį bendravimą ir teigiamą savęs vertinimą, kiti mato rizikas ir socialinę izoliaciją. Todėl reikia individualaus požiūrio į kiekvieną vaiką ir jo aplinką, o ne bendrų universalijų.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda

Teisinės ir kultūrinės nuorodos mūsų šalyje

Lietuvoje taikoma Multidimensinė šeimos terapija, orientuota į šeimos ryšio atstatymą ir bendravimo gerinimą. Tyrimai rodo, kad terapija gali būti naudinga įvairioms problemoms, įskaitant elgesio sunkumus, mokyklos lankymo sunkumus ar priklausomybę nuo informacinių technologijų. Svarbiausias terapijos tikslas - pagerinti komunikaciją tarp šeimos narių, o tada jau galima imtis paauglio sunkumų.

Priklausomybė nuo kompiuterio turi įtakos ne tik pačiam vaikui. Tėvų požiūris, jų organizacijos ir disciplinos laipsnis - visi šie veiksniai lemia vaiko elgesio pokyčius. Tyrimai rodo, kad tėvams svarbu ne tik riboti laiką, bet ir kurti realaus gyvenimo balanso taisykles, skatinti socialinį ryšį ir paruošti vaikus atsparumui stresui.

tags: #paaugliu #priklausomybe #nuo #kompiuterio