Per visą istoriją asmenys, bendruomenės, gildijos, institucijos ir net šalys užmezgė ypatingą ryšį su tam tikrais šventaisiais; šis ryšys vadinamas globa ir reiškia, kad su ypatingu pasitikėjimu siekiama jų užtarimo bei vadovavimo įvairiose gyvenimo srityse. Globėjo pasirinkimas gali kilti iš tradicijos arba būti laisvai priimtas; pavyzdžiui, Sutvirtinimo sakramente įprasta pasirinkti šventojo vardą kaip dvasinį vadovą. Dažnai organizacijos renkasi globėjus, kurie atspindi jų misiją, o tokiu būdu globos šiandien persmelkia tiek officialius institucionalinius ryšius, tiek kasdienį tikinčiųjų gyvenimą.
Šventieji globėjai pasaulyje ir jų regionai
Be šalių ir šventyklų, daugybė kasdienio gyvenimo aspektų yra patikėti šventiesiems globėjams. Tai ne visada oficialiai pripažinta, tačiau praktikoje žmonės kreipiasi į juos su konkrečiu ir nepajudinamu tikėjimu: svarstoma apie jų globą sveikatos, darbo, studijų ar apsaugos nuo pavojų klausimais. Pavyzdžiui, Kalifornijoje šventieji laikomi regioniniais globėjais, o San Frnsciske mieste vardas Shventosios Teresės laikomas gana gyvu simboliu. Kalbant apie pavienių šalių globėjus, paminėti taip pat šventieji, kurie laikomi jų dvasiniais saugotojais, nors oficialiai gali būti skirti įvairiems regionams ar sričių asociacijoms.
Lietuvoje istorijoje apie šventuosius globėjus reikia ypatingo dėmesio, nes šalis turi savo specifinę dvasinę genealogiją ir pasaulėžiūros tiltus tarp tradicijų bei katalikybės plėtotės. Lietuvoje pirmieji tvirtai įtvirtinti globėjai buvo keli: šv. Kazimieras laikomas vienu iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjų, o 1636 m. popiežius Urbonas VIII jį paskelbė globėju šalia jau buvusių šv. Jurgio, šv. Mikalojaus ir šv. Bonifacijaus. Atsikūrus Lietuvai, šventieji globėjai buvo perimti iš senųjų kunigystės ir regioninių centrų, o per 1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją vėliau buvo patikslinti šventųjų globėjų sąrašai.
Lietuvos šventieji globėjai ir jų specifika
Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijų globėjai įtvirtina Lietuvos vidinę dvasinę geografinę žemėlapį, o Kyla klausimas: „Koks šventasis globėjas užtaria ką ir kada?“ Atsakymas dažnai yra praktinis: užtariamų sričių lygmenys apima gydytojus, amatininkus, keliautojus, sutuoktinius, šeimas ir įvairias profesijas. Pavyzdžiui, Šv. Kazimieras ir Šv. Jonas Krikštytojas yra įvardijami kaip Lietuvos globėjai, o Juozapas Kuncevičius laikomas vienu iš svarbių lietuvių šventųjų globėjų istorijoje. Nesvarbu, ar šventieji formalūs globėjai, ar žinomi tik biografijos fragmentai, jų istorijos skleidžia lietuvių tikėjimo ir kultūros tapatybę.
- Šv. Kazimieras - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjas, pirmasis atnaujintos Lietuvos Respublikos laikų bendruomenės globėjas per Urboną VIII.
- Šv. Juozapas Kuncevičius - laikomas lietuviškosios tapatybės dalimi, kanonizuotas 1938 m.
- Šv. Andrius Bobola - jėzuitų kankinys, kurio gyvenimas Lietuvoje tęsė Jėzuitų misiją; jo atminimas tvirtina lietuvių jėzuitų įtaką regione.
- Kiti iškiliai kandidatai dar laukia kanonizacijos: Merkelį Giedraitį, Jurgį Matulevičių, Andrių Rudaminą, Ambraziejų Pabrėžą, Barborą Žagarietę ir Mariją Pečkauskaitę, Stasį Šalkauskį, O kur paskutinių laikų Lietuvos kankiniai.
Nedaug lietuvių oficialiai paskelbta šventaisiais, tačiau jų šventasis garbės vardas gyvas tarp tikinčiųjų, kupinų įkvėpimo šventųjų pavyzdžių. Šventas Jėzus Kristus nėra garbinamas kaip dievybė, tačiau šventieji yra gerbiami ir prašomi pateikti maldas Dievui; jų gyvenimai liudija meilę, ištikimą tarnavimą ir ištikimybę Dievui, skatindami mus kryptingai žengti per kasdienį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos globėjai: išsamus aprašymas ir prasmė
Šventųjų globėjų ikonografija ir jų prasmė
Viduramžių laikais vienuolijų, gildijų ir korporacijų nariai įsigydavo globėjus, kurie įvairiapusiai simbolizavo konkrečius darbus ar iššūkius, susijusius su jų profesine veikla. Pavyzdžiui, Šv. Luką laikė gydytojų ir chirurgų globėju dėl jo medicininio išsilavinimo bei Evangelijos parašymo; Šv. Kotryna Sienietė buvo susijusi su ligoniais. Tuo tarpu kai kurios tradicijos pasaulyje taip pat įrašė globėjus į skirtingas sritis: Japonijoje Benzaitenas - su menu ir muzika; hinduizme Ganeša - su išsilavinimu ir išmintimi; islamo kontekste implikuotos tam tikros dvasinės bei ekonominės atributos.
Šventoji Švč. Mergelė Marija, jos ėmimas į dangų ir kiti įsikūnijimai bei religiniai faktai atlieka svarbų vaidmenį ikonos ir liturgijoje. Tokie dieviškojo intereso atvaizdai kaip Dievo Motina Fatima ar Lurdo Dievo Motina stiprina tikėjimą ir įvaizdina globalią liturginę tapatybę, kurią dalijasi Lietuva ir pasaulis. Žmogui gyvybiškai svarbu suvokti, kad šventieji globėjai nėra dievai, bet užtarėjai, tarp jų - Stebėtojai, kuriems galima prašyti Pagalbos ir Paguodos mūsų kelionėje per gyvenimą.
Apibendrinimas lietuvybės kontekste
Lietuvoje šventųjų globėjų kultūra turi gilias tradicijas, kurios įtrauktos į liturginį ir kasdienį gyvenimą. Lietuvos kankiniai ir šventieji, kurių beatifikacijos byla bus užvestos, skatina tautos pastovumą ir drąsą. Žvelgiant į istorinį Lietuvos kelią, šventieji globėjai buvo ir žmonių raiška - nuo amatų cechų iki miesto liturginių centrų. Ši tarmėje išlikusi tradicija liudija lietuvių tikėjimo ir kultūros tapatybę, kurioje šventieji globėjai taip pat tampa kelrodžiais piligrimams bei žmonėms iš įvairių profesijų ir gyvenimo etapų.
Galiausiai, šventieji globėjai primena, kad mūsų kasdienybė persipina su įžvalga ir dvasinėmis vertybėmis: jie kviečia mus eiti su viltimi ir atsakomybės jausmu, ieškoti Dievo malonės bei būti pagalba kitiems.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar meldžiamės šventiesiems? - Ne: prašome jų užtarimo pas Dievą; šventieji nėra Dievas, bet užtarėjai.
- Ar grupė gali pasirinkti globėją? - Taip, pagal tradiciją arba pagal bendrą pamaldumą.
- Ar globėjai gali keistis laikui bėgant? - Taip, kartais, kai auga arba atgimsta pamaldumas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje