Socialinė animacija tampa vis svarbesnė priemonė ugdant visuomenę, ypač jaunąją kartą. Ji ne tik patraukli, bet ir efektyvi perteikiant sudėtingas idėjas ir skatinant kritinį mąstymą. Panagrinėkime, kokie yra pagrindiniai socialinės animacijos tikslai ir kaip jie įgyvendinami.
Animacija kaip priemonė ugdyti kritinį mąstymą
Vienas pagrindinių socialinės animacijos tikslų - ugdyti kritinį mąstymą ir skatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmus bei jų pasekmes aplinkai. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai dezinformacija plinta greitai ir lengvai.
DIGIRES kartu su partneriu naujienų portalu DELFI sukūrė edukacinius animacinius filmukus apie dezinformaciją, kurie pasakoja paprastai ir be užuolankų. Šiuos filmukus smagu pažiūrėti tiek mažam, tiek suaugusiam.
Iš viso buvo sukurti trys animaciniai filmukai, reprezentuojantys skirtingą dezinformacinį turinį ar populiarius sklandančius mitus. Filmukų tikslas - ugdyti kritinį mąstymą, paskatinti žmones susimąstyti apie savo veiksmus ir jų pasekmes aplinkai, būti sąmoningais ir priimti sprendimus, remiantis moksliniais faktais, o ne emocijomis.
Taip pat vaizdo filmukais siekiama pažadinti visuomenėje kokybiškos informacijos ir naujienų poreikį bei parodyti, kaip dezinformacija veikia mus supančią aplinką, politinę sistemą, visuomenės gyvenimą. Filmukuose pristatomos gerai žinomos temos, lengvai atpažįstamos situacijos ir pavyzdžiai, rodantys, kokie pavojai slypi, priimant sprendimus remiantis emocijomis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Animacijos formatas pasirinktas neatsitiktinai. Kūrėjai sako ieškoję sprendimo, kuris būtų paprastas, patrauklus, smagus, bet taip pat galėtų aiškiai iliustruoti problemą. „Taip gimė mintis sukurti animaciją, mat pastaroji imponuoja visoms demografinėms ir socialinėms grupėms. Taip pat ji neįpareigoja, atpalaiduoja, o nuo informacinio srauto pavargę žmonės siekia lengvo turinio ir tokį gavę, informaciją priima kur kas lengviau“, - sako I.
Tam, kad būtų išvengta stereotipų ar socialinės poliarizacijos, pagrindiniais veikėjais vietoje žmonių buvo pasirinkti miško žvėrelių personažai.
„Kiekvienas gyvūnas yra tam tikro žmogaus, dalyvaujančio panašiame dialoge, vizualinis atitikmuo. Filmukų personažai lengvai perprantami ir įkūnija kiekvienam lengvai atpažįstamus būdo bruožus: nepatiklumą, baimę, drąsą, žingeidumą. Meška pasirinkta galvojant apie nenuovokų, nerangią mąstyseną turintį žmogų, kuris stokoja kritinio mąstymo ir tiki sąmokslo teorijomis. Varna - galinti „prikarksėti“ nepatikrintų faktų kitiems. Šuo - gudrus, šalto proto gyvūnas. Veikėjų kalboje gausu žaidimo žodžiais, posakių, būdingų lietuvių kalbai. Kiekvienas klipas turi kertines frazes apie dezinformaciją, pritaikytas atitinkamam personažui.
Pasak I. Ivanauskaitės, tiek lengva turinio pateikimo forma, tiek atpažįstami elgesio modeliai padeda kiekvienam žiūrinčiajam susitapatinti su turiniu ir jį suprasti per savo patirčių prizmę. „Netradicinis vaizdo klipų formatas, panaudotas humoras, personažus atitinkančios frazės bei supaprastinta kalba lemia didesnį žiūrovų dėmesį, ilgiau išlieka atmintyje ir tokiu būdu prisideda prie atsakingesnio medijų ugdymo“, - įsitikinęs S.
Animacijos nauda skirtingoms amžiaus grupėms
Animacija gali būti pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms, atsižvelgiant į jų suvokimo lygį ir poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Mažiausi vaikai (iki 3-4 metų): Supranta filmukus labai konkrečiai ir tiesiogiai, daugiausia mato patrauklias formas, ryškias spalvas ir emocijas.
- Vyresni vaikai (iki 7 metų): Gali suvokti daugiau apibendrintų sąvokų ir perkeltinių prasmių, tačiau jiems vis dar aktualios emocijos, spalvos ir herojai, artimi jų pasauliui.
- Pradinukai: Geba geriau suprasti perkeltinę prasmę, jiems mažiau svetimas lengvas sarkazmas ar humoras. Jiems svarbus turinys ir siužetas.
- Paaugliai (10-18 metų): Suvokia filmų aspektus daug geriau, svarbus tampa susitapatinimas su paauglių socialiniu gyvenimu, santykių su tėvais ar bendraamžiais sunkumai ir džiaugsmai.
Animacijos žiūrėjimas daro didžiulę įtaką vaiko raidai, jo augimui, jo asmenybei formuotis, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks pasirinktos animacijos turinys. Svarbu tiek tiesioginės, tiek perkeltinės žinutės, kurių mes, suaugę žmonės, kartais galime nepastebėti.
Animacija gali padėti išspręsti begalę problemų. Tačiau, noriu pabrėžti, - padėti, o ne išspręsti. Svarbu, kad mes, suaugusieji, nepagrįstai nenusimestume nuo savęs atsakomybės ir negalvotume, kad blogas vaiko elgesys yra filmukų padarinys.
Mažiausiems žiūrovams animacija gali padėti paprastesnėse, kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, išmokyti pasiprašyti ant puoduko, pasidalyti daiktais, supykus išreikšti emociją kitaip, nesimušant. Vyresniems vaikams animacija gali padėti atsakydama į gilesnius klausimus. Pavyzdžiui, kas yra draugystė? Kaip spręsti konfliktus su draugu? Kaip suprasti, ar čia tikrai mano geras draugas ir mes tiesiog susipykome, ar su juo man nevertėtų draugauti ir galbūt turėčiau susirasti kitą draugą? Jeigu esu mergaitė ir labai noriu nešioti kelnes, žaisti su mašinomis ar lankyti bokso treniruotes, ar galiu tai daryti? Ar tai yra mergaitiška? Ar, pavyzdžiui, aš privalau lankyti tik gracingus šokius?
Tačiau vėlgi, norėčiau pabrėžti, kad jei mergaitė tikrai nori šių, dažniau mergaitiškais laikomų dalykų, nevertėtų jos atkalbinėti ar teigti, kad tai yra blogai. Animacija turėtų padėti atsisakyti tam tikrų stereotipų, bet ne nukreipti į kitą kraštutinumą. Labai svarbu ir išmokyti atskirti tą ribą tarp manipuliacijos ir to, kas aš iš tikrųjų esu.
Pavyzdžiui, kartais vaikai elgiasi agresyviai, nepagarbiai su kitais ir sako: ką padarysi, aš toks esu, juk reikia priimti visus, ar ne? Paaugliams ypač aktualios ir kiek gilesnės problemos: santykiai su tėvais, bendraamžiais, motyvacija, nesėkmės ir tai, kaip su jomis tvarkytis. Apie tai rastume tikrai nemažai paaugliškų filmų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Iš kitos pusės, yra tokių šeimų, kurios negali, nemoka, nenori ar dar nesupranta, kaip padėti vaikui ir kaip jį ugdyti. Tokiems vaikams animacija gali tapti itin svarbi. Net jei šie vaikai ir nesulauks suaugusiųjų pagalbos, filmukuose pateikta teigiama informacija išliks jų pasąmonėje. Tačiau lygiai taip pat nutiks, jei vaikas žiūrės filmus apie smurtą ar manipuliacijas.
Man labai gaila ir liūdna, kad vaikai gali rasti visokių filmų, pavyzdžiui, kaip būti apsukriam apgaunant kitus. Tie vaikai, kurie nesulaukia suaugusiųjų pagalbos ar neturi tėvų, kurių stiprios vertybės, tokią informaciją priima kaip normą.
Kuriant animaciją svarbu įsigilinti į elgesio modelius
Visų pirma, kuriant animaciją reikėtų stengtis įsigilinti ir pagalvoti, kokį elgesio modelį perteikiame. Žinau ne vieną filmą ar serialą, turintį amžiaus cenzą, ir vis tiek labai lengvai prieinamą visiems vaikams. Tėvai nesigilina į tai, ką žiūri jų vaikai, o vaikai, kaip įprasta jų asmenybės brandai, dar nesupranta, kas juose yra negero.
Visų pirma, kyla klausimas, kas kuria šiuos filmukus ir kokiu tikslu? Tačiau būna ir tokių filmukų, kur net ir patys suaugusieji nepastebi, kad vaikams pasąmoningai siūlomi netinkami konfliktų sprendimo modeliai, pavyzdžiui, pasityčiojant ar mušantis. Kartais vaizduojami ir netinkami stereotipai, pavyzdžiui, moksliukas būtinai yra nelabai patrauklus žmogus su dideliais akiniais, mažiau socialus, o populiarus žmogus - gražiai atrodantis ir prastai besimokantis.
Taip mes diegiame tam tikras ydingas normas: jeigu nori būti populiarus, tau reikia pamiršti mokslus, pradėti rūpintis savo išvaizda, nes jei mokysies - nepritapsi. Šias pasąmoningas žinutes vaikai labai lengvai pamato. Tad kuriant labai svarbu sąmoningumas. Tikiu, kad kai kuriems svarbiau už kūrinį gautas pelnas, bet čia ir kyla visos bėdos.
Buvo metas, kai įsijungus televiziją tikrai pasidarydavo kraupu - daug smurto, agresijos, tamsumo. Iš vienos pusės - taip, vaikams reikia ir įtemptesnių situacijų, ir šiek tiek veiksmo, nes tai atliepia tam tikrus vaiko vidinius poreikius. Pavyzdžiui, emocijų, ypač pykčio, išliejimą susitapatinant su vaizduojamu herojumi, išgyvenant tuos jausmus per jį. Tačiau tai yra tik dalis to, ko gali reikėti vaikui, ir ta dalis neturėtų virsti esme. Gerų emocijų ir patirčių animacija tikrai yra prieinama, net jei jos ne tiek daug, kiek norėtųsi. Tiesiog reikia įdėti daugiau pastangų, nei įjungiant pirmą pasitaikiusį filmą.
Kokybiška animacija atliepia vaiko pasaulį, amžių, kaip jis tuo metu geba suprasti ir apdoroti pateikiamą informaciją. Žinoma, labai svarbios ir filmukų perteikiamos žinutės, kurios įsirėžia tiek į vaiko sąmonę, tiek pasąmonę.
Parenkant tinkamiausią filmą, reikėtų atsižvelgti į filmo turinį, mūsų pačių vertybes ir ar tos vertybės yra perteikiamos animacijoje. Kokių elgesio ar vaidmenų modelių siūlo filmas ir ko vaikas iš jo pasimokys? Kiekviena animacija, kiekvienas filmas turi kažkokią žinutę, tad svarbu suvokti, ar mes norėtume, kad vaikas elgtųsi taip, kaip siūloma filme.
Medijų raštingumo reiktų pradėti mokyti nuo mažumės.
Animatest - trečius metus gyvuojanti edukacinė iniciatyva, kurios metu eksperimentuojame su animacijos stiliais ir įrankiais.
„Apklausę mokytojus išgirdome, kad animaciniai filmukai padeda jiems suaktyvinti, labiau įtraukti vaikus pamokų metu. Socialiniam ir emociniam ugdymui svarbu parinkti aktyvius, įtraukiančius ir įvairius mokymo(si) metodus, t.y. jei nori išmokti, vaikams neužtenka pasiklausyti mokytojų dėstomos pamokos, vaikai turi patys būti įsitraukę - įdėti pastangų, kalbėti, diskutuoti, reflektuoti, rašyti, žaisti, piešti ir panašiai“, - apie mokytojų padiktuotą tokių teminių filmukų poreikį pasakoja projekto autorė, viešosios įstaigos LIONS QUEST LIETUVA direktorė dr.
Mokytojai pripažįsta, kad pamokų metu parodytas filmukas leidžia optimaliai paskirstyti pamokos laiką - per 3 - 4 minutes filmuke išdėstytas socialinio ir emocinio įgūdžio algoritmas su pateiktu pavyzdžiu leidžia likusį pamokos laiką mąstyti ir pasireikšti vaikams.
„Tikimės, kad filmukai neatstos pamokos ir paties mokinių-mokytojo santykio, o bus kaip pagalbinė priemonė mokytojams ir tėvams supažindinant vaikus su socialinių ir emocinių įgūdžių raiška realiame gyvenime“, - pabrėžia dr. D.
„Pagrindinis pradinukams skirtų filmukų veikėjas - meškiukas, kuris paaiškina sudėtingus bendravimo momentus. Pradinukams parinkome ryškesnių spalvų animacinį stilių, su mažiesiems patrauklesniais personažais. Paauglių animacijai pasirinkome visai kitokį stilių - juodai baltą su mėlynos spalvos akcentu, atsisakėme meškiuko ir suaugusiųjų - visos situacijos vyksta tarp paauglių, jie tarpusavje kalbasi ir sprendžia problemas“, - pasakoja studijos „Tylus kinas“ vadovas A. Skučas.
Diskusija "Animacijos edukacija Lietuvoje"
Spalio 26 dieną, 15:00 valandą, kviečiame dalyvauti diskusijoje „Animacijos edukacija Lietuvoje“, kuri vyks Lietuvos Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kino salėje. Šis renginys yra projekto „Edukacinis ciklas: Sluoksniuotas Animacinis Kinas“ dalis.
Tarp gegužės 4 ir spalio 19 dienos, kiekvieną šeštadienį, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo vykdomas Animatest komandos inicijuotas projektas „Edukacinis ciklas: Sluoksniuotas Animacinis Kinas“. Šiuo projektu komanda siekė pritraukti jaunimą prie animacijos kaip meno srities, tinkamos gvildenti šiuolaikines aktualijas, tokias kaip tvarumas, kultūrinis paveldas, atmintis, tapatybės formavimas, vidinė kritika, socialinių medijų poveikis ir kt.
Tikslas buvo parodyti, kad animacija yra ne tik filmų kūrimo priemonė, bet taip pat gali sąveikauti ir su kitomis medijomis, kaip fotografija, tekstile ir daugiau.
Spalio 26 diena paskutiniam projekto renginiui pasirinkta neatsitiktinai, mat po dviejų dienų, spalio 28 dieną, bus minima tarptautinė animacijos diena. Renginyje įvyks diskusija apie animacijos edukaciją, kurioje Animatest komandos narė Eva Rodz klaus lietuviškosios industrijos atstovų, kokias prognozes jie numato Lietuvoje šioje srityje mokytis ir dirbti svajojančiai auditorijai.
Diskusijoje dalyvaus buvęs Vilniaus Dailės Akademijos Animacijos BA programos vadovas ir daktaras Arturas Bukauskas, gatvės meno meistras, edukatorius ir animatorius Pijus Čeikauskas, viena iš „Emilėmilija“ animacijos studijos įsteigėjų Emilė Maigytė, tarpdisciplininė menininkė Gailė Cijūnaitytė ir animacijos režisierė Vilma Razmutė.
Kaip kilo mintis organizuoti šį aptarimą ir ar jis yra skirtas tik animacijos žmonėm? Visų pirma, projekto tikslas buvo plėsti animacijos supratimą Lietuvoje, tad diskusijos metu bus aptartas pasiūlymas, kaip animacijos medija gali būti integruota į švietimą. Pavyzdžiui, pamokų metu ji gali būti pristatyta kaip patogi ir interaktyvi medija narpliojant dėstomas temas. Bus diskutuojama, ką animacijos bendruomenė galėtų pasiūlyti, ar to išvis reikia.
Taip pat ši diskusija yra skirta ir būsimiems animacijos programos studentams, industrijos animatoriams ir tarpdisciplininiams menininkams, siekiant supažindinti su Lietuvoje esamais animacijos mokslais, pagvildenti studijų privalumus ir trūkumus, išreikšti savo pasiūlymus ir norus bei sužinoti, kas laukia ateityje.
Konfliktų sprendimas. Koks? Kodėl?
SPRĘSK.
Alkoholio vartojimas Lietuvoje yra opi socialinė problema, visuomenėje vyrauja susidariusi nuomonė, jog alkoholio vartojimas yra normalu. Projekte įgyvendinamos programos orientuojasi ne tik į alkoholio prevenciją, bet ir į pozityvų ir visuminį vaiko ugdymą. Programos siekia sukurti tinkamas mokinių nuostatas apie alkoholio vartojimą.
Taikūs sprendimai! ✌️ Išspręskite konfliktus su „Lingokids“
tags: #socialines #animacijos #tikslai