Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros sektorius susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų atlyginimais ir darbo sąlygomis. Daugelyje Europos šalių sveikatos specialistai reikalauja geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų ir daugiau išteklių.
Profesinės sąjungos teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis, ypač viešajame sektoriuje, realiai sumažėjo, o dėl dviženklės infliacijos sukeltos pragyvenimo išlaidų krizės daugelis sunkiai apmoka sąskaitas, skelbia portalas „Euronews“.
Lietuvos slaugytojų atlyginimai išties yra mažiausi organizacijoje, lyginant perkamąją galią, tai atskleidžia EBPO ataskaita. Tiesa, pandemija daug kur Europoje kilstelėjo sveikatos sektoriaus darbuotojų algas ir šiuo metu situacija gali būti kitokia nei 2018 metais.
Šiame straipsnyje apžvelgsime slaugytojų atlyginimų situaciją Lietuvoje, palyginsime ją su kitomis Europos šalimis, aptarsime atlyginimų pokyčius per pastarąjį dešimtmetį ir išnagrinėsime veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų darbo užmokesčiui.
Slaugytojų Atlyginimai Europoje: Palyginimas
Europoje slaugytojų atlyginimai labai skiriasi. EBPO duomenimis, 2020 m. arba artimiausiais metais, apie kuriuos turima duomenų, oficialus metinis bruto darbo užmokestis ligoninėse svyravo nuo maždaug 11 880 eurų Lietuvoje iki 101 151 euro Liuksemburge.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Į duomenų rinkinį įtrauktos 25 Europos šalys. Be Liuksemburgo, septyniose šalyse metinis pradinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 tūkst. eurų. EBPO duomenimis, tarp jų nėra Vokietijos (46 829 eurai) ir Jungtinės Karalystės (42 588 eurai).
Atlyginimų Skirtumai
Metinis slaugytojo darbo užmokestis Prancūzijoje (35 531 euras) arba Italijoje (29 222 eurai) buvo mažiau nei pusė metinio darbo užmokesčio Belgijoje (72 508 eurai) ir beveik perpus mažesnis nei Šveicarijoje (70 965 eurai). Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras).
Atlyginimai ir perkamosios galios paritetas Reitingas pasikeičia, kai atlyginimus vertiname pagal perkamosios galios paritetą (PGP). PPP yra kainų lygio skirtumų rodiklis. Kitaip tariant, jis parodo, kiek valiutos vienetų kainuoja tam tikras prekių ar paslaugų kiekis skirtingose šalyse. Pasak Eurostato, naudojant PGP galima „pašalinti kainų lygio skirtumų įvairiose šalyse poveikį“, nes jis gali būti naudojamas kaip savotiškas valiutos perskaičiavimo kursas, kuriuo nacionalinėmis valiutomis išreikštos išlaidos perskaičiuojamos į dirbtinę bendrą valiutą. 2020 m. slaugytojų darbo užmokestis pagal PPP svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge. 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų.
Nors PPP skirtumai tarp šalių yra mažesni, palyginti su nominaliųjų atlyginimų skirtumais, jie vis tiek labai skiriasi. Po Liuksemburgo pagal didžiausią pagal PGP apskaičiuotą darbo užmokestį rikiuojasi Belgija (62,3 tūkst. eurų) ir Nyderlandai (50,6 tūkst. eurų). Po Lietuvos seka Latvija (18,8 tūkst. eurų) ir Portugalija (21,4 tūkst. eurų). Suomijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,2 tūkst. eurų) pagal PGP buvo mažesnis už ES vidurkį. Stebėtina, kad Turkijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,7 tūkst. eurų) pagal PGP buvo didesnis nei keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Italijoje ir Graikijoje. Lietuvoje slaugytojams mokamas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis Slaugytojų darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis kiekvienoje apskrityje taip pat yra naudingas rodiklis. Vidutinis darbo užmokestis šalyje apskaičiuojamas pagal bendrą mokamą darbo užmokestį ir vidutinį darbuotojų skaičių visoje ekonomikoje. 2020 m. slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis svyravo nuo 0,88 Lietuvoje iki 1,58 Belgijoje. Tai reiškia, kad slaugytojai Belgijoje uždirba 1,58 karto daugiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Šis santykis 20 ES šalių vidurkis buvo 1,2.
Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje slaugytojams mokamas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Prancūzijoje slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis buvo 0,91, o Šveicarijoje - 0,88. Santykis buvo didesnis Ispanijoje (1,5), Čekijoje (1,42) ir Lenkijoje (1,36).
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Atlyginimų Pokyčiai Per Dešimtmetį
Kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė slaugytojų atlyginimai? Nominalus slaugytojų metinio bruto darbo užmokesčio pokytis 2010-2020 m. buvo didžiausias Islandijoje, kur per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis padidėjo 123 proc. Nominalusis pokytis reiškia vertes, gautas neatsižvelgiant į infliaciją. Kai kuriose ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vengrijoje (104 proc.), Estijoje (94 proc.), Čekijoje (92 proc.) ir Slovakijoje (91 proc.), per šį laikotarpį taip pat buvo užfiksuotas staigus augimas.
2010-2020 m. slaugytojų darbo užmokestis sumažėjo trijose Europos šalyse: Norvegijoje (1 proc.), Italijoje (4 proc.) ir Graikijoje (16 proc.). Norvegijoje darbo užmokestis sumažėjo dėl valiutos kurso pokyčių. Pokytis realiąja verte: Sumažėjimas Jungtinėje Karalystėje ir sąstingis Prancūzijoje Realiosios išraiškos pokytis yra reikšmingesnis, nes atsižvelgiama į infliaciją. Iš devynių atrinktų šalių 2010-2020 m. darbo užmokestis realiai padidėjo septyniose šalyse (Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Belgijoje). Tačiau Jungtinėje Karalystėje per šį laikotarpį (2010-2019 m.) sumažėjo 6 proc. ir nepakito Prancūzijoje.
Situacija Lietuvoje
Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai Europoje - tai problema, į kurią neseniai atkreipė dėmesį socialdemokratai (LSDP). „Noriu atkreipti dėmesį, kad visi Lietuvos žmonės žinotų, kokia yra problema ir kaip dabartiniai valdantieji nesprendžia. Mūsų Lietuvos slaugytojai uždirba mažiausiai iš visų 27 ES valstybių, paskutinėje vietoje“, - taip paskutiniame LSDP tarybos posėdyje sakė partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
EBPO 2023 metų ataskaitoje lyginama slaugytojų perkamoji galia, tai yra, kiek iš tiesų slaugytojai gali sau leisti už gaunamą algą. Lietuvos slaugytojai gyvena keturis kartus vargingiau, nei dirbantys Liuksemburge.
Slaugytojai Lietuvoje 2023 m. vidutiniškai uždirbo apie 2 tūkst. eurų iki mokesčių, arba mažiau nei 1 300 eurų į rankas. Tai - perpus mažiau, nei uždirba gydytojai. „Lietuva išsiskiria blogąja prasme, kalbant apie finansavimą sveikatos sistemai. Pasak O. Leiputės, slaugytojai bando ieškoti lengvesnio darbo, emigruoja, o nuo to kenčia valstybinės gydymo įstaigos. Daug medikų skundžiasi darbo krūviu, jis nėra reguliuojamas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
„Dalis slaugytojų bando ieškoti lengvesnio darbo, geriau apmokamas yra privatus sektorius, o jei kalbėtume apie viešąjį sektorių, slaugytojai mieliau pasirenka dirbti sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, kur nėra naktinių budėjimų, lengvesnis darbo grafikas. Lietuvos medikų sąjūdis skaičiuoja, kad šiuo metu yra 2 527 slaugos specialistai, kuriems suėjo pensinis amžius - tai maždaug kas dešimtas. Per 5 metus šis skaičius išaugs dvigubai ir net daugiau - daugiau nei 6 tūkst. slaugos specialistų bus pensinio amžiaus.
A. Gerliakienė taip pat pastebi, kad nėra paramos slaugą norintiems studijuoti jaunuoliams, jie dažniau yra iš rajonų ir mažiau pasiturinčių šeimų. „Daugiausia slaugytojos yra per 50 metų, jaunimas į slaugą neina. Tai - sunkus darbas, labai atsakingas, kartais net pavojingas dėl galimo smurtavimo. Taip pat slaugytojai patiria daug mobingo.
A. Gerliakienė taip pat sako, kad nerimą kelia sveikatos apsaugos sektoriaus reforma, kuri numato, kad daugiau pacientų bus išleidžiami gydytis į namus, slaugytojai turės ten suteikti jiems paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija, sulaukusi kritikos jau anksčiau, yra minėjusi, kad atlyginimus skirsto pačios gydymo įstaigos, taigi, jos atsakingos už tai, kokius atlyginimus gauna darbuotojai.
A. „Vyraujanti tendencija, kad vertinamas gydytojo darbas, o slaugytojas pasislepia, nėra atskiros eilutės, kur kiekvieno slaugytojo darbas būtų apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Ir tada administracija, kaip sugeba, taip tas algas dalija. „[Sakoma] sesutės, sumenkinama profesija, o slaugos darbuotoja, slaugytoja turi ir išsilavinimą, ir kelia kvalifikaciją, sudėtingesnes procedūras atlieka, slaugytojams bus priskirta daugiau funkcijų ir atsakomybių <...>. Tai nėra tik kaip aptarnaujantis personalas“, - kalbėjo O.
Laisvės frakcija susitiko su medikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovais. Medikų atstovai tvirtina, kad šalyje dirbantys slaugos specialistai patiria per didelį darbo krūvį, o jų atlyginimai - per maži. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkės Auristidos Gerliakienės teigimu, būtent dėl to Lietuvoje pasilieka dirbti tik trečdalis slaugos mokslus baigusių specialistų.
„Tik trečdalis slaugytojų, baigusių (studijas - ELTA), lieka Lietuvoje. Trečdalis emigruoja į Skandinaviją ir Vokietiją, o kitas trečdalis nusėda į grožio industrijos sektorių, kur yra žymiai patrauklesnės sąlygos“, - trečiadienį vykusiame susitikime su Seimo Laisvės frakcija kalbėjo A. Gerliakienė.
„Daugybė jaunų žmonių renkasi išvažiuoti ten, kur atlyginimas yra tikrai didesnis ir ne puse, o kelis kartus. Tai yra patys svarbiausi rodikliai - atlyginimai ir darbo krūviai. (Tai - ELTA) didžiausios problemos, kurias reikėtų pirmiausia spręsti, prieš pradedant visas reformas“, - pabrėžė susitikime dalyvavusi V. Jankienė.
A. Gerliakienė pastebėjo, kad valdantieji nėra suplanavę žymaus slaugytojų atlyginimo didinimo kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete. „Kaip suplanuotas PSDF fondas - nėra numatyta niekaip nei slaugos paslaugų įkainių didinimas, nei atlyginimų kėlimas. Viskas lieka užkonservuota kaip ir anksčiau - jokių pastangų gerinti finansinę padėtį nėra“, - konstatavo ji.
SAM Pozicija
Vis dėlto, LMS pirmininkei paprieštaravo susitikime dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Jis pabrėžė, kad PSDF fondas didėja, o tuo pačiu didinami ir medikų darbo užmokesčiai. „PSDF fondas didėja 13,5 proc., tai yra virš 400 milijonų eurų. Beveik pusė to bus skiriama darbo užmokesčio augimui“, - teigė A. Pečkauskas.
Tai, jog slaugytojų, dirbančių slaugos ligoninėse, atlyginimai šįmet paaugo 27 proc. nurodė ir Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. „Lyginant su praeitais metais, slaugos ligoninėse slaugytojo darbo užmokestis padidėjo apie 27 procentus. Jeigu pernai buvo vidurkis šiose ligoninėse 1784 eurų už etatą „ant popieriaus“, bruto, tai šiais metais apie 2270 eurų“, - kalbėjo T. Golubajeva.
„Matome, kad tas didėjimas faktiškai vyksta per visas slaugos paslaugų eilutes. Gerokai auga lėšų suma, skiriama ambulatorinei slaugai, bet taip pat ir stacionarinei slaugai - įkainiai padidinti beveik 50 proc. praeitais metais“, - pridūrė ji.
Trečiadienį Laisvės frakcija susitiko su medikų ir SAM atstovais aptarti situacijos šalyje dėl slaugos paslaugų prieinamumo. Susitikimo metu diskutuota dėl slaugytojų pritraukimo ir darbo sąlygų gerinimo, pacientams suteikiamų slaugos paslaugų namuose ir gydymo įstaigose.
Formuojamasis vertinimas šiuolaikinio priešmokyklinio ugdymo kontekste
Profesinių Sąjungų Pozicija
Liepos 9 dieną Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė Nesutarimo protokolą. Tai „Lietuvos sveikatai“ patvirtino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė.
Panašu, kad bręsta kolektyvinis ginčas dėl interesų tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir profesinių sąjungų. Kai kuriais svarbiais klausimais neradusios sutarimo su SAM profesinės sąjungos praėjusią savaitę, liepos 9 dieną, jai išsiuntė Nesutarimo protokolą.
O Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę savo poziciją visuomenei netiesiogiai demonstravo paviešindama žinutę apie išaugusius medikų atlyginimus - viešosiose gydymo įstaigose vidutinis medikų darbo užmokestis nuo 2016 m. iki 2025 m. pirmojo ketvirčio padidėjo tris kartus, o algų fondas nuo 50 mln. iki 169 mln.
„Šiuo metu derybos pasibaigė nesutarimu. Tai yra tam tikri klausimai, kuriais sutarėme, ir tie, kur nesutarėme. Jį taip pat reikės suderinti tarpusavyje, ar vienodai įvardijami klausimai, dėl kurių šalys nesutaria. Kas laukia toliau? „Greičiausiai vyks kolektyvinis ginčas“, - sakė pašnekovė.
Kokių lūkesčių derybų metu turėjo slaugytojų atstovai? „Kasmet tariamasi dėl formulėje esančio minimalios mėnesinės algos dydžio, kad jisai būtų ne dvejų, trejų metų senumo. Vienas pagrindinių mūsų lūkesčių, kad jis bus paliekamas ne ankstesnių, o pernai metų“, - sakė ji.
„Taip pat mums svarbus finansavimas darbo užmokesčiui, ir būtent įrašyta rekomendacija, kad ligonių kasų skiriamą finansavimą rekomenduojama skirti darbo užmokesčiui didinti. „Norėtųsi, kad slaugytojų algos didėtų atsižvelgiant į augančias kainas, paslaugų sektoriaus įkainius, nes slaugytojų trūkumas gilėja.
Grįžtant prie SAM žinutės apie per devynerius metus pakitusius medikų atlyginimus, prieš mokesčius vidutinė gydytojų alga pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų - 2 621 eurą. (2016 m. atitinkamai - 1721 ir 884 eurus.) Atmetus mokesčius, į rankas gydytojai gauna apie 3 tūkst.
Pernai metų duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis buvo kiek mažesnis nei slaugytojų ir siekė apie 1,3 tūkst. Gydytojų algos Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį viršija daugiau nei du kartus - šis santykis yra 2,3 (Latvijoje - 1,3, Estijoje - 1,7). Ministerija skelbia, kad slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU - nuo 1,1.
SAM skaičiai „ne visai atitinka tikrovę“. R.Kiršienė teigia, kad tai būtų apie 2-2,5 tūkst. „Darbo užmokesčio didėjimas yra, - sutinka LSSO prezidentė A.Volodkaitė, bet taip pat apeliuoja į vidurkio skaičiavimo niuansus. Ji konstatuoja, kad algos neatitinka slaugytojų lūkesčių.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras mano, kad gydytojų atlyginimai šiai dienai jau tikrai yra gana nemaži. „Gydytojų algų dydį lemia konkurencija tarp viešųjų ir privačių įstaigų. Vadovai turi užtikrinti paslaugas, nesvarbu, ar tai būtų regiono, ar rajono ligoninė. Be to, ministerijos tikslas yra eilių trumpinimas. Vadovams yra spaudimas ir suteikti įvairaus profilio paslaugų. Tačiau slaugytojos negali lygiuotis algomis su gydytojais, kartais - nė perpus.
Ministerijos duomenimis, sveikiausias santykis tarp gydytojų ir slaugytojų algų yra universiteto ligoninėse, kur slaugytojų algos sudaro apie 54,5 proc. Didžiausias skirtumas - rajono ligoninėse, kur slaugytojų algos sudaro mažiau nei 40 proc. gydytojų atlyginimo.
R.Kiršienė sako, kad ne kartą yra kalbėjusi su slaugytojais apie jų algas. „Rajonuose jie uždirba apie 1,2-1,3 tūkstančio eurų. To priežastis - neturi kur daugiau eiti, ką daryti, ypač, jei žmogus pensinio amžiaus.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, slaugytojų algos didžiausios GMP tarnyboje ir universiteto ligoninėse. Iš universiteto ligoninių dosniausios Kauno klinikos, likusios moka panašiai ir kiek mažiau. Trečia vieta pagal atlygio dydį tenka poliklinikoms. Gydytojams, atvirkščiai - būtent pastarosios neša daugiausiai džiaugsmo žvelgiant į sąskaitą banke. Kiek mažiau gydytojai uždirba respublikinio lygio ligoninėse. Iš universiteto ligoninių aukščiausias algas siūlo Klaipėda. Nenuostabu - įstaiga itin stengiasi atsitiesti su paslaugomis ir suformuoti nukraujavusį po sujungimo kolektyvą.
SAM skelbia, kad rajono ligoninėse algos šiemet didėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse - 698 eurais, o poliklinikose - 515 eurų. Didžiausias slaugytojų algų augimas buvo regiono ligoninėse - 291 euras.
K.Štaras teigia, kad tai specialybės, kurių ligomis sergamumas didžiausias, pavyzdžiui, kardiologija, taip pat vadovai pasiryžę dosniai mokėti tiems, kurie užtikrina itin svarbias ligoninei paslaugas. Pavyzdžiui, anesteziologams reanimatologams, dirbantiems intensyviojoje terapijoje, kurią būtina išsaugoti norint turėti aktyvų gydymą.
Piniginę dosniau nei kitiems medikams atverti tenka ir samdant endoskopuotojus, endoskopines operacijas, gastroskopijas, kolonoskopijas atliekančius specialistus. Populiariausių specialybių gydytojai per mėnesį į rankas vidutiniškai gauna nuo 4 tūkst. eurų, bet tai nėra lubos. Pasak pašnekovo, reikalingiausieji vidutiniškai gali uždirbti ir 6-7 tūkst. eurų į rankas už etatą.
„Be abejo, kiekviena įstaiga turi savo apmokėjimo tvarką ir specialistas specialistui nelygus. Vienas per valandą priima penkis pacientus, kitas - du tris. R.Kiršienė pastebi, kad didesni yra šeimos gydytojų atlyginimai, nes jie gauna papildomą finansavimą iš savivaldybių. Taip pat geriau apmokami skubios pagalbos gydytojai. Su tuo sutinka ir K.Štaras.
Vidutinis Atlyginimas Onuškio Ligoninėje
Įmonės Onuškio Palaikomojo Gydymo ir Slaugos Ligoninė, VŠĮ vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2025 m. lapkričio mėnesį buvo 2 433,86 EUR neatskaičius mokesčių. Palyginus su 2025 m. spalio mėnesio vidutiniu atlyginimu (2 511,05 EUR), jis sumažėjo 77,19 EUR (-3,1%). Skaičiuojant tik tuos darbuotojus, kurie išdirbo visą kalendorinį mėnesį, vidutinis atlyginimas buvo 2 563,96 EUR neatskaičius mokesčių.
Svarbu atsižvelgti, kad darbo užmokestis skirtingose pareigose labai skiriasi.
tags: #slaugytoju #vidurkis #atlyginimas