Pasaulis nuolat keičiasi, ir kartu su juo kinta socialinės problemos, su kuriomis susiduria įvairios šalys. KPMG atlikta studija „Ateities valstybė 2030“ („Future State 2030“) įvardijo svarbiausias ilgalaikes tendencijas, kurios turės įtakos pasaulio valstybėms ateityje. Analitikai išnagrinėjo tikėtinus ateities scenarijus ir iššūkius, kurie laukia valstybių.
Po šešiolikos metų pasaulis bus neatpažįstamai pasikeitęs - didesnę nei dabar visuomenės dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės, kurie susitelks miestuose ir bus įvaldę pažangiausias technologijas.
Pagrindinės Globalios Tendencijos
Studijoje „Ateities valstybė 2030“ pabrėžiama, kad nors šios 9 atskiros tendencijos gali ir nepasireikšti tokiu pačiu mastu kiekvienoje šalyje, jų pasekmės yra neišvengiamai tarpusavyje susijusios.
Tarp svarbiausių tendencijų išskiriamos šios:
- Demografiniai pokyčiai: Išaugusi vidutinė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas padidins pagyvenusių žmonių dalį visose pasaulio šalyse, todėl iškils socialinės apsaugos (senatvės pensijų, sveikatos apsaugos) finansavimo problemų.
- Asmens įgalinimas: Pažanga švietimo, sveikatos apsaugos ir technologijų srityse suteikia vis daugiau galių asmeniui. Todėl ilgainiui vis didės skaidrumo ir dalyvavimo viešojo valdymo sprendimuose svarba.
- Technologijų pažanga: Informacinių ir komunikacijos technologijų pažanga per pastaruosius 30 metų iš esmės pakeitė visuomenę. Nauja technologijų raidos banga atneš dar daugiau galimybių.
- Globalizacija: Tarptautinė prekyba bei kapitalo srautai augs, o globalioje ekonomikoje stiprės tarpusavio ryšiai.
- Viešojo sektoriaus įsiskolinimas: Didėjantis viešojo sektoriaus įsiskolinimas ribos fiskalinius ir politinius vyriausybių pasirinkimus.
- Ekonominė galia: Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos mažina skurdą ir kartu didina savo įtaką pasaulinėje ekonomikos sistemoje.
- Klimato kaita: Net ir toliau taikant taršos apmokestinimo politiką, didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija skatins klimato kaitą ir sukels neprognozuojamų aplinkos pokyčių.
- Išteklių trūkumas: Ekonominis augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas bei klimato kaita lems gamtinių išteklių (tokių kaip vanduo, maistas, dirbama žemė ir energetiniai ištekliai) trūkumą.
- Urbanizacija: 2030 metais beveik du trečdaliai žmonijos gyvens miestuose. Besitęsiantis urbanizacijos procesas suteiks daugiau galimybių ekonominei ir socialinei plėtrai bei tvaresnei gyvensenai.
Tokia tarpusavio priklausomybė matoma, pavyzdžiui, tarp gyventojų skaičiaus augimo, išteklių trūkumo ir klimato kaitos.
Taip pat skaitykite: Globos netekę jaunuoliai Lietuvoje
SVEIKAS RYTOJUS - Disleksija, susijusios problemos ir jų sprendimo būdai
Socialinės Atsakomybės Svarba
Vis labiau jaučiamas lūkestis verslui užsiimti socialine atsakomybe neretai kyla tiesiog iš pačių įmonių darbuotojų.
„Swedbank” partnerių vykdyta apklausa parodė, kad 4 iš 5 Lietuvos gyventojų sutinka, jog įmonės turi dalyvauti sprendžiant visuomenės problemas. Be to, maždaug pusė apklaustųjų tikisi, kad verslas šalia kitų veiklų skirs didesnį dėmesį žmogaus ir darbo teisių apsaugai bei teisingam darbo užmokesčiui.
JAV konsultacinės kompanijos „McKinsey” apklausos rodo, kad darbuotojams yra nepaprastai svarbu gyvenime turėti prasmę ir tikslą. Dėl pandemijos nemažai darbuotojų, o ypač Y karta, šiuos dalykus apmąsto naujomis akimis. Remiantis apklausų duomenimis, 63 proc. Ypač dabartinėmis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis, kai įmonėms trūksta darbuotojų ir sudėtinga išlaikyti esamus, socialinės atsakomybės iniciatyvos, rūpestis žmonėmis, jų įtraukimas į savanorystę gali suvaidinti reikšmingą rolę.
Jau kelerius metus matome vis daugiau įvairių socialinės atsakomybės projektų, kurių kryptis yra tvarumas. Tikėtina, kad Glazge pasiekti susitarimai įkvėps verslus ne tik atidžiau peržiūrėti savo vykdomą veiklą ir ją derinti prie sutartos krypties, bet ir imtis atskirų projektų, kurie skatintų tvaresnius visuomenės pasirinkimus.
Nedarbas: Globalus Iššūkis
Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi. Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų ) žmonėmis ir siekia 17-25 proc. Tačiau, pvz., Jemene jaunimo nedarbo lygis siekia beveik 40 proc.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo problemos Lietuvoje
Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis labai skiriasi: nuo 3,7 proc. Austrijoje iki 21,2 proc. Ispanijoje.
Gyventojų Senėjimas ir Mažėjimas
Senėjimas ir gyventojų mažėjimas yra dvi svarbios XXI amžiaus demografinės tendencijos. Maždaug 63 šalyse ir vietovėse, kuriose 2024 m. sudarė apie 28 proc. 8,2 mlrd. pasaulio gyventojų, jų gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką iki 2024 m. ir dabar mažėja.
Prognozuojama, kad 48 šalyse ir srityse, kuriose 2024 m. Be gyventojų skaičiaus mažėjimo, daugelis šalių patyrė „istorinį pasikeitimą“ savo amžiaus struktūroje.
Pasaulinė gyvenimo trukmė gimus pailgėjo nuo 46 metų 1950 m. iki 74 2025 m., o vis daugiau asmenų sulaukia šimtmečio. Tačiau daugelis vyriausybių nesiryžta susitaikyti su savo gyventojų senėjimu ir mažėjimu.
Maždaug 55 šalys priėmė politiką ir paskatas, kuriomis siekiama padidinti gimstamumo rodiklius, tikėdamosi sustabdyti gyventojų senėjimą ir mažėjimą. Dauguma vyriausybių investuoja didelius finansinius išteklius į pensijas ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Darbas su rizikos šeimomis
Jaunimo Požiūris į Gimstamumą Lietuvoje
Signalizuojant, kad Lietuvoje masiškai mažėja gyventojų skaičius, jaunimas sako norintis situaciją keisti. Vilniaus kolegijos 2 kurso studentai teigia, kad vaikų labai norėtų. Jie žino ir kada. „Optimaliausias amžius - 27-28 metai, nes tuo metu jau turėtum būti kažkiek užsibrėžęs ir karjeros laiptus“, - sakė studentė.
Daugumos jaunimo planuose - ne daugiau nei 2 vaikai. Dalis studentų sako nesiryžtantys susilaukti vaikų, kol neturės nuosavo būsto.
Ministrė J. Zailskienė nemano, kad Lietuvoje gimstamumo problema būtų gilesnė nei kitose Europos šalyse, nors pripažįsta, kad vis dažniau šeimos apsiriboja 1 vaiku.
Ji tikisi, kad dabartinis jaunimas bus labiau patriotiškas, o tai reikš ir didesnį norą auginti vaikus. „Kalbame, kokie esame patriotai, bet turėtume pagalvoti ir apie tai, kad be vaikų, be gyventojų Lietuva tiesiog išnyks“, - pabrėžė J. Zailskienė.
Socialinė Problema: Apibrėžimas ir Teorijos
Sociãlinė problemà, socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Socialinė problema sukuria aplinkybes, kurios yra žalingos arba nepageidaujamos daugeliui žmonių, kelia jiems grėsmę.
Socialiniuose moksluose egzistuoja socialines problemas aiškinančios 2 teorinės kryptys: objektyvistinė ir subjektyvistinė. Atsirandant socialinėms problemoms svarbų vaidmenį atlieka pavienių visuomenės grupių, kurios turi skirtingus politinius, ekonominius, kultūrinius, dorinius ir kitus interesus, galios kovos.
Apibendrinant, socialinės problemos yra sudėtingas ir nuolat kintantis reiškinys, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir sprendimų paieškos. Globalios tendencijos, demografiniai pokyčiai ir ekonominiai iššūkiai daro didelę įtaką socialinei gerovei, todėl būtina ieškoti tvarių ir efektyvių būdų, kaip užtikrinti geresnę ateitį visoms pasaulio šalims.
tags: #socialinemis #problemomis #susiduria #pasaulio #saliu #visuomenes