Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra viena labiausiai paplitusių diskriminacijos formų mūsų visuomenėje. Smurtas šeimoje yra sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis - fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Šios prievartos tikslas - kontroliuoti savo partnerę. Smurtautojai pasitelkia baimės, kaltinimo, gėdos ir įbauginimo strategijas, jie taip pat grasina, žaloja aukas ar jų artimuosius.
Reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai dažnai nemato ir neatpažįsta skirtingų smurto formų ir pavidalų. Retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. Į klausimą, kokios smurto formos ateina į galvą, galvojant apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, 72 proc. apklaustųjų įvardijo fizinį ir tik 25 proc. psichologinį bei 6 proc. seksualinį smurtą. Visas šis smurto normalizavimas Lietuvoje sukuria ypač sudėtingas sąlygas smurtą patiriančioms moterims.
Kodėl socialinė reklama yra būtina?
Socialinė reklama yra speciali komunikacijos forma, kurios tikslas nėra parduoti prekę ar paslaugą, bet informuoti, šviesti ir skatinti pozityvius visuomenės pokyčius. Pagrindinis socialinės reklamos tikslas yra ugdyti visuomenės sąmoningumą ir inicijuoti pokyčius, o ne skatinti vartojimą ar gauti finansinę naudą. Ji dažniausiai nagrinėja svarbias socialines temas, tokias kaip ekologija, sveikata, žmogaus teisės, smurto prevencija ar lygybės klausimai.
Socialinė reklama yra viena iš efektyviausių priemonių, keičiančių žmonių suvokimą ir veiksmus. Ji ne tik informuoja apie problemas, bet ir keičia žmonių požiūrį bei skatina atsakingesnį elgesį. Socialinė reklama - tai ne tik vaizdai ar šūkiai, bet ir galinga priemonė formuoti sąmoningą ir atsakingą visuomenę. Ji padeda mažinti socialines problemas, skatina solidarumą ir moko žmones priimti geresnius sprendimus savo ir kitų labui.
Kokias žinutes turi nešti kampanijos?
Norint, kad tokia reklama būtų veiksminga, svarbu ją kurti atsižvelgiant į auditorijos poreikius, emocinį poveikį ir aiškų kvietimą veikti. Socialinės reklamos tikslai kovojant su smurtu prieš moteris apima: informuoti visuomenę apie įvairias smurto formas, keisti požiūrį ir skatinti empatišką, palaikantį elgesį, bei skatinti konkrečius veiksmus - pranešti apie smurtą, ieškoti pagalbos ir palaikyti nukentėjusiuosius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės kampanijos kūrybine idėja dažnai siekiama atkreipti dėmesį į neretai girdimas, smurtą pateisinančias frazes. Ryškios, dėmesį atkreipiančios frazės („Tai gi jie nuolat rėjas.“, „Koks čia smurtas - niekam gi netrenkė.“ ir pan.) pasitelktos, siekiant parodyti realų pavojų, kurį kelia visuomenėje įsišaknijęs polinkis pateisinti smurtą. Dėl šių ir panašių frazių nukentėję asmenys vengia kreiptis pagalbos ir apskritai sumenkinamas problemos rimtumas.
Lietuvos praktika: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kampanijos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasitelkia socialinę reklamą kaip priemonę informuoti visuomenę apie lygias galimybes ir didinti sąmoningumą apie žmogaus teisių iššūkius bei sprendimus. Tarnyba įgyvendino ne vieną sėkmingą sąmoningumo didinimo kampaniją.
- 2018 m. Socialinė kampanija „Palaikyk“ skirta paskatinti visuomenę palaikyti smurtą patiriančias moteris. „Kaltini smurtą patyrusią moterį - palaikai nusikaltėlį“, - ragina plakatai Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose.
- 2019 m. Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas moterysmoterims.lt. Skirtukai išplatinti bibliotekose visoje Lietuvoje.
- 2020 m. Plakatuose pasakojamos istorijos, kaip vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir medicinos personalo darbuotojai gali padėti smurtą artimoje aplinkoje patiriančiai moteriai. Istorijos turi dvi alternatyvias pabaigas - kas nutiko, kai specialistė padėjo ir kas nutiko, kai specialistė nepadėjo.
- 2021 m. Kampanija akcentavo, kad partnerio smurtą patiria bent 1 iš 3 moterų ir kad viskas prasideda nuo lyčių stereotipų ir nuostatų apie moteris ir vyrus.
- 2022 m. Kampanija skirta pristatyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę; #kąmanomiestiečiai buvo galima išvysti Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gatvėse.
Tarnyba ne tik kūrė žinutes, bet ir atsargiai rinkosi veikėjus kampanijoms: mamą, draugę, vaiko teisių specialistę, policininką, teisėją ir kunigą pasirinkome dėl to, kad moterys šiuos asmenis minėjo kaip tuos, pas kuriuos kreipiasi pagalbos ar kurių reakcijos jas labiausiai veikia.
Debatai ir viešas atsakas
Kampanija „Palaikyk“ išprovokavo ir viešas diskusijas: kreipimasis į dvasininkus sukėlė reakcijas iš Bažnyčios atstovų, o kampanijos vizualinis apipavidalinimas kai kuriems atrodė netinkamas. Kai kurie kritikai teigė, kad kampanija apibendrina ir klijuoja etiketę visiems kunigams, o kiti akcentavo, kad tikslas yra ne įžeisti, bet skatinti nekaltinimą ir išklausymą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja paaiškino, kad kampanijos tikslas yra sumažinti visuomenėje plačiai paplitusią smurtą patyrusių moterų kaltinimą. „Kaltinimu laikome fenomeną, kai moteris, papasakojusi apie patiriamą smurtą, sulaukia ne palaikymo, o jos elgesio kvestionavimo. Taigi pagrindinė žinutė yra - nekaltink, išklausyk ir palaikyk.“
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Projektas „Stop smurtui prieš moteris“ ir konkretūs įrankiai
TĖVYSTĖ VEŽA! Reklama/kampanija „Tobula šeima“ yra pirmoji projekto „Stop smurtui prieš moteris - nuo sąmoningumo didinimo iki nulinio aukų kaltinimo“ dalis (viso bus trys dalys). Viso projekto tikslas - didinti visuomenės suvokimą ir žinias apie vyrų smurtą prieš moteris ir smurto formas, skatinti nulinę toleranciją vyrų smurtui ir smurto aukų kaltinimui (angl. victim-blaming).
Konkrečiai šios kampanijos tikslas yra pristatyti visas smurto formas, nes, kaip parodė prieš projektą vykdyta reprezentatyvi gyventojų apklausa, moterys geriausiu atveju atpažįsta tik fizinį smurtą. Kampanijos pagrindui - vaizdo klipui - pasirinktas moters pasakojimas, kuris iš pradžių skamba, kaip nekalta ir net pavydėtina gyvenimo istorija, tačiau ilgainiui virsta už to slypinčių smurto elementų atskleidimu.
Kampanija norėjosi parodyti, kas dažnai slypi už „tobulos šeimos“ - tais atvejais, kai smurtas yra ne fizinis, aplinkiniai dažnai ne tik, kad nemato/nesugeba identifikuoti kitų smurto formų, bet netgi idealizuoja dalykus, kurie turėtų būti pirmas pavojaus signalas (pvz. „leidimas nedirbti ir tik auginti vaikus“, „vakarai vien tik su mylimuoju“).
Tobula šeima. Tai irgi yra smurtas (smurto prieš moteris socialinė reklama)
Smurto formų atpažinimas: nuo fizinio iki nematomo
Smurtas artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, ekonominių veiksnių ar išsilavinimo - jis gali vykti bet kur ir pasireikšti įvairiomis formomis. Todėl turime aiškiai suprasti, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti ir kaip padėti, nesukeliant pavojaus nei nukentėjusiam asmeniui, nei patiems sau.
- Fizinis smurtas: tai veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužalojimus.
- Psichologinis / emocinis smurtas: nuolatinis menkinimas, įbauginimas, kaltinimas, gėdinimas, kuris silpnina savivertę ir sukelia ilgalaikę žalą.
- Seksualinis smurtas: bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai be sutikimo.
- Ekonominis smurtas: draudimas dirbti, finansinė kontrolė, išlaikymo atėmimas.
- Socialinė kontrolė ir izoliacija: draudimas palaikyti ryšius su šeima ar draugais, stebėjimas.
Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis. Kartais emocinės prievartos auka iš tiesų pradeda tikėti tuo, kas jam/jai yra sakoma. Nuolatinis tavęs kritikavimas ir sakymas, jog nesi pakankamai geras/a priveda prie pasitikėjimo savimi praradimo ir savivertės sumažėjimo. Prof. Danya Glaser emocinę prievartą apibrėžia kaip nuolatinį žalingą tėvų bendravimą su vaiku.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Statistika ir realybė Lietuvoje
Remiantis statistika, kas ketvirta Lietuvos moteris bent kartą gyvenime yra patyrusi fizinį, seksualinį ir / ar psichologinį partnerio smurtą. 2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Keturios iš penkių nukentėjusiųjų buvo moterys. 2024 metais policija užregistravo net 54 602 tokius pranešimus.
Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad visame pasaulyje daugiau nei kas trečia (35 proc.) moteris bent kartą patyrė fizinį arba seksualinį smurtą. Dažniausiai prieš jas smurtauja partneriai. Organizacija smurtą prieš moteris yra paskelbusi viena didžiųjų pasaulio sveikatos problemų.
Kaip socialinė reklama gali būti efektyvi: principai
- Kūrybiškumas ir originalumas: reklama turi būti įsimintina, patraukli ir originali, kad atkreiptų dėmesį ir paliktų ilgalaikį įspūdį.
- Emocinis poveikis: reklama turi sužadinti emocijas, priversti susimąstyti ir išgyventi, kad paskatintų keisti požiūrį ir elgesį.
- Aiškumas ir suprantamumas: reklama turi būti aiški, suprantama ir pritaikyta tikslinei auditorijai, kad pasiektų norimą efektą.
- Tikslumas ir patikimumas: reklama turi būti pagrįsta patikima informacija ir faktais, kad būtų išvengta klaidinimo ir dezinformacijos.
- Kvietimas veikti: aiški informacija, ką daryti pastebėjus smurto požymius (pvz., skambinti 112, kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą 0700 55516 arba Pagalbos moterims liniją 0800 66366).
Kam kreiptis ir kaip padėti?
Pastebėjus smurto atvejį, negalima nusigręžti. Esant tiesioginiam pavojui, būtina skambinti pagalbos numeriu 112, o patarimo galima kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (0700 55516) arba Pagalbos moterims liniją (0800 66366). Draugių ir mamų palaikymas - esmingai svarbus: beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada policijai.
Prašyti pagalbos yra didelis žingsnis bet kuriam smurtą patyrusiam asmeniui - tenka įveikti baimę, gėdą, aplinkinių abejingumą, susidurti su finansiniais ir psichologiniais iššūkiais. Svarbu skleisti žinią apie smurtą artimoje aplinkoje ir informuoti žmones, kur ir kaip ieškoti pagalbos.
Pavyzdžiai iš privačių iniciatyvų: IKEA ir Baltijos šalių projektai
IKEA vizija kurti gražesnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių. „Pastebėk smurtą“ - ilgalaikis IKEA socialinės atsakomybės projektas Baltijos šalyse. Bendrovės investicijos paskirstytos trimis kryptimis: edukacinėms programoms, gyvenimo sąlygų gerinimui krizių centruose ir darbuotojų įsitraukimui. Teikiant paramą Baltijos šalyse veikiantiems krizių centrams, siekiama įrengti jaukius laikinuosius namus, kuriuose apsistoja nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios šeimos.
Nuo 2020 metų iniciatyvos pradžios Baltijos šalyse renovuoti 6 krizių centrai - atnaujintų patalpų plotas siekia daugiau nei 1300 kvadratinių metrų. Kampanija startuos vasarį visose Baltijos šalyse ir tęsis iki kovo pradžios.
Socialinė reklama socialiniuose tinkluose ir analitika
Socialinė reklama socialiniuose tinkluose leidžia tiksliai segmentuoti auditoriją ir siūlo įvairias reklamos formas, įskaitant vaizdo įrašus, karuseles ir istorijas. Socialinės reklamos platformos suteikia išsamius analizės įrankius, leidžiančius stebėti kampanijų efektyvumą realiu laiku. Tai apima duomenis apie pasiekiamumą, įsitraukimą, konversijas ir investicijų grąžą (ROI).
Socialinės reklamos privalumai: ji padeda stiprinti žinomumą, pagerinti konversijos rodiklius, gauti išsamią analizę ir dažnai suteikia didelę investicijų grąžą su mažomis sąnaudomis.
Apibendrinant: ką daryti toliau?
Smurtas artimoje aplinkoje paveikia ne tik nukentėjusius asmenis, bet ir jų aplinką. Jis sukelia domino efektą, dėl kurio griūna šeimos, silpnėja bendruomenės ir ilgainiui nukenčia visa visuomenė. Nebegalime toleruoti problemos - atėjo metas prisiimti kolektyvinę atsakomybę. Svarbiausia - neignoruoti smurto požymių. Jei kyla įtarimas, visada geriau sureaguoti, nei likti abejingam.
Socialinė reklama turi galią keisti nuostatas ir elgesį, tačiau jos sėkmė priklauso nuo aiškių žinučių, patikimos informacijos, tinkamai parinktos auditorijos ir aiškaus kvietimo veikti. Tik kartu - institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos ir visuomenės - galime kurti saugesnę kasdienybę namuose ir už jų ribų.