Vaiko raida - tai nenutrūkstantis procesas, prasidedantis apvaisinimu ir besitęsiantis visą individo gyvenimą. Kiekvieno vaiko raida yra nepaprastai individuali, bet telpa ir į tam tikrus dėsningumų rėmus. Taigi neįmanoma pasakyti, kas turi daugiau įtakos žmogaus raidai, tai, kas įgimta, ar tai, kas išugdyta.
Prigimtinės prielaidos: biologinė bazė ir paveldimumas
Apvaisinimo metu spermatozoiduose esantys tėvo ir kiaušinėliuose esantys motinos genai susijungia ir sudaro unikalią genetinę sistemą - genotipą, kuris apibūdina naują individą. O esamų individo savybių ir požymių visuma vadinama fenotipu. Vienas iš būdų geriau juos atskirti yra tai, kad fenotipą galima nustatyti tiesiogiai stebint individą.
Dominuojančių ir recesyviinių genų modelis - tai paveldimumo modelis, kuriame vienas dominuojantis genas lemia asmens fenotipą, bet su dominuojančiu požymiu susijusiam paslėptam požymiui paveldėti reikia dviejų recesyvinių genų. Esant poligeniniam paveldėjimui fenotipą lemia daug genų. Esama daugybės poligeninių požymių, kuriuos taip pat veikia dominuojančių ir recesyviinių genų paveldėjimo modelis.
Augimas ir vystymasis - tai du vienas su kitu susiję ir vienas kitą sąlygojantys procesai. Augimo sąvoka suprantama kaip organizmo kiekybiniai pakitimai, kurių metu didėja viso kūno ir atskirų organų masė bei matmenys. Vystymasis suprantamas kaip organizmo kokybiniai pakitimai, kurių metu diferencijuojasi audiniai, organai bei sistemos, tobulėja ir atsiranda naujos jų funkcijos.
Vaiko augimo bei vystymosi pagrindas yra medžiagų apykaita - du prieštaringi ir taip pat vienas kitą sąlygojantys procesai - asimiliacija.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kognityvinė raida ir jautrūs periodai
Kognityvinė raida yra vidinis žmogaus žinių apie save ir aplinką įgijimo, išlaikymo ir panaudojimo procesas. Tai sugebėjimas suprasti kalbą, bendrauti, sutelkti dėmesį veiklai. Percepcija (suvokimas, supratimas), mąstymas ir kalba yra pagrindinės pažinimo kategorijos.
Remiantis išilginės raidos koncepcija, naujų įgūdžių įgijimas siejamas su vaiko chronologiniu amžiumi. Kita koncepcija teigia, jog sudėtingesni įgūdžiai įgyjami tik tada, kai kiti, paprastesni, įgūdžiai jau įgyti. Ši koncepcija teigia, kad vienos raidos sritys veikia kitas raidos sritis.
Yra jautrūs periodai (sensityvūs), tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėm pastangom ir mažomis sąnaudomis. Tai genetikai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, grakštumo, mandagumo ir t.t. Sensityvus poreikis tvarkai iki 3 m. Tai netgi potraukis tvarkai. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėnesių iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžio prasmės, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai.
Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. žodžių įsiminimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmųjų žodžių.
Piaget kognityvinės raidos stadijos
- Sensomotorinė (0-2 metai): Aplinkai pažinti vaikas naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Įsisamonina objektų pastovumą.
- Priešoperacinė (2-6 metai): Naudoja simbolinį mąstymą, kalba, mąstymas egocentriškas, kuris palaipsniui mažėja, bando suprasti kitų požiūrį.
- Konkrečių operacijų (7-11 metai): Taiko logines operacijas, mokosi suprasti masės, svorio, skaičių tvermės dėsnius.
- Formalių operacijų (nuo 13 metų): Paauglys ir suaugęs sugeba mąstyti abstrakčiai, hipotetinėmis sąvokomis.
Emocinė ir socialinė raida: teorijos ir scenarijai
J. Piaget pastebėjo, kad egocentrizmas mažina vaiko galimybes mokytis iš aplinkinių ir dažnai būna jo konfliktų su vaikais ir suaugusiais priežastis. Tai yra varomoji jėga suvokti, pažinti kitų individų požiūrį, vystyti socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
E. Eriksonas pratęsė Froido darbą ir pasiūlė psichosocialinę sampratą. Jis išskyrė 8 stadijas, kurių kiekvinoje augimo krizė. Kiekvienai būdinga tarpasmeniniai ir intrapsichiniai uždaviniai. Pozityviai išsprendus padidėja jėgos, esant nesėkmei - fiksacija.
Vaiko socializacijos prielaidos apima šeimos aplinką, tėvų auklėjimo stilių ir platesnę socialinę aplinką. Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio valstybių, ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, kitus tarptautinius teisės aktus, kuriuose akcentuojama, kad geriausia aplinka vaikui augti yra šeima, o globos atveju - globa šeimos aplinkoje.
Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė.
Vystymosi krizės ir brandos požymiai
Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kitiems pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką vyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizė atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz., paauglys subręsta, mokinys, o tėvai liepia 21 val.). Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių, nes vystymosi krizės turi savo eiga.
Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrų sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11 m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Sutrikusi raida ir specialieji ugdymosi poreikiai
Sutrikusios raidos samprata apima įvairius raidos sutrikimus: intelekto sutrikimus, judesio ir padėties sutrikimus, kalbos, skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi sutrikimus, elgesio ir emocijų sutrikimus bei autizmo spektro sutrikimus. Remdamasi kognityvinėmis ir psichosocialinėmis asmenybės raidos teorijomis, autorė atskleidžia raidos sutrikimų formavimosi mechanizmus ir pristato specialiųjų poreikių asmenų ir jų raidos sutrikimų klasifikaciją.
Protinis atsilikimas
Protinis atsilikimas - dažnis 2-3 proc. Šis skaičius nevisai atspindi situaciją, nes psichometriniai tyrimai tiesiog taip sukurti, kad 2-3 proc. vaikų patektų į lengvai protiškai atsilikusių grupę (IQ<70). Lengvo protinio atsilikimo atvejų daugiau skurdžiose šeimose, nes čia mažesnės sąlygos vaiko lavinimuisi. Iki 3 metų amžiaus nustatyti protinį atsilikimą labai sunku, nes sunku atskirti nuo kitų raidos sutrikimų.
Yra ankstyvos reabilitacijos tarnybos, kuriose teikiama pagalba (medicininė, psichologinė, pedagoginė) su raidos sutrikimais gimusiems vaikams. Ankstyvosios reabilitacijos tikslas - vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė reabilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją ir funkcionavimą.
| Paslaugos ankstyvos reabilitacijos skyriuje | Aprašymas |
|---|---|
| Kompleksiniai tyrimai | Komandos principu atliekamas vaiko vertinimas (gydytojas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, specialusis pedagogas, socialinis darbuotojas). |
| Individualus planas | Kiekvienam vaikui sudaromas individualus tyrimo ir reabilitacijos planas. |
| Tėvų mokymas | Didelis dėmesys skiriamas tėvų/globėjų mokymui ir informavimui apie raidos sutrikimą bei pagalbos įstaigas. |
Per metus skyriuje gydome vidutiniškai 400 vaikų. Tai 0-7 metų vaikai, kuriems nustatome mišrius raidos sutrikimus, cerebrinį paralyžių, autizmą, protinį atsilikimą, kalbos ir kalbėjimo, elgesio ir emocijų sutrikimus bei kitus.
Autizmas ir Aspergerio sindromas
Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis per pirmus 3 gyvenimo metus trijose veiklos srityse: 1) socialinėje sąveikoje, 2) komunikacijoje, 3) elgesyje bei interesų rato ypatumais. Autizmo paplitimas 10 - 14 : 10 000. Autizmo sutrikimas bei AS vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose. B:M = 2-3 : 1.
Vaikui augant, išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai. Būdinga, jog vaikas domisi daikto dalimi, o ne visuma, dažnai žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus. Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai: kūdikis nustoja guguoti, vaikas - kalbėti, neimituoja garsų, gestų ar išraiškų.
Autizmo diagnozei nustatyti būtinas išsamus ir kompleksinis vaiko būklės įvertinimas. Tyrimo metu vaiką būtina stebėti ne tik naujoje, bet ir jam įprastoje namų, mokyklos klasės ar darželio grupės aplinkoje. Išanalizavus visus gautus ir turimus duomenis, diagnozė nustatoma pagal TLK-10 diagnostikos kriterijus.
Aspergerio sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas intelektas, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Šiuo metu AS įvardinamas kaip švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu.
Diagnozė, gydymas ir psichosocialinė pagalba
Klinikinio ištyrimo ir terapijos plano sudarymo principai vaikų ir paauglių psichiatrijoje: stebint, kaip vaikas žaisdamas bendrauja su kitais vaikais, galima spręsti apie bendravimo įgūdžius, stebėti, kaip reaguoja į aplinką, kiek rodo iniciatyvos, kaip reiškia emocijas.
Psichosocialiniai gydymo metodai tai šeimos konsultavimas, tėvų mokymas, struktūruotos dienotvarkės kūrimas, vaizdinės užduočių pateikimo priemonės, emocinio reagavimo būdų mokymas. Informacijos tėvams teikimas padeda sumažinti tėvų patiriamą emocinį stresą ir pagerina emocinę aplinką šeimoje.
Gydymas dažniausiai pradedamas nuo kognityvinės elgesio terapijos, struktūruotų savireguliacijos metodų, žaidimų terapijos, piešimo terapijos, ir tik jei šie metodai neefektyvūs, skiriama vaistų. Vaistų skiriama atsargiai, nes vaikai jautrūs neuroleptikų sukeliamiems EPS, o SSRI depresija sergantiems vaikams gali padidinti suicido riziką. Vaistų dozės turi būti mažos, didinamos iš lėto.
Medikamentinis gydymas dažnai būna simptominis, nes etiotropinio gydymo daugelio sutrikimų nėra. Gydant kai kuriuos sutrikimus (pvz. tikus) didžiausias dėmesys pradžioje skiriamas antriniams emociniams sutrikimams gydyti, nes tada pagerėja pirminės ligos eiga.
Socialinis pediatras ir tarpdisciplininė pagalba
Socialinis pediatras yra neįkainojamas identifikuojant ir gydant daugelį sutrikimų, tokių kaip mokymosi sutrikimai, dėmesio ir elgesio sutrikimai, įpročių sutrikimai, vystymosi ir elgesio problemos susijusios su lėtinėmis ligomis, autizmo spektro sutrikimas, cerebrinis paralyžius, intelekto negalia ir kt. Socialinis pediatras įvertina vaikų ir paauglių raidos, mokymosi ir elgesio nukrypimus ir siūlo gydymo strategijas.
Elgesio ir raidos sutrikimų gydymas yra sudėtingas ir reikalauja įvairių ekspertų paslaugų. Jūsų vystymosi ir elgesio pediatras nuspręs, kokios pagalbos reikia jūsų vaikui, ir nukreips jus pas atitinkamus specialistus.
Socializacijos prielaidos ir ugdymo strategijos
Socializacijos veiksniai apima šeimos aplinką, mokyklą, bendraamžių įtaką, kultūrą ir ugdymo praktiką. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimas, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas, tėvų išsilavinimo įtaka vaiko emociniam intelektui - visi šie aspektai svarbūs siekiant palankios socializacijos.
Tyrimų rezultatai rodo, kad nesaugumo jausmas ankstyvajame amžiuje, tėvų auklėjimo klaidos, deprivacinė aplinka gali nulemti įvairiausius raidos sutrikimus, susijusius ir su intelekto sfera. Todėl svarbu derinti prigimtines ir ugdymo prielaidas: taikant kiekvieną raidos teoriją daroma prielaida, kad ir prigimtis, ir ugdymas yra santykinai svarbūs, kartu pripažįstant, kad ir viena, ir kita yra susiję su žmogaus raida.
Praktiniai darbo uždaviniai ir metodai
Darbo uždaviniai: aptarti prigimtines vaikų ugdymosi prielaidas; aptarti vaikų socialinio ugdymosi prielaidas. Darbo metodai teoriški: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.
Pedagoginio darbo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kiekviename vystymosi etape vaiko laukiančius raidos uždavinius, vystymosi krizes, vaiko raidą fizinėje, pažintinėje, emocinėje bei socialinėje srityse skirtingais raidos etapais, vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, integraciją bendraamžių grupėje ir gairių formavimą.
Terapinės rekreacijos specialisto interviu klausimai su atsakymų pavyzdžiais
Kam reikalinga integracija ir specialusis ugdymas
Leidinyje nagrinėjami vaikų, turinčių įvairių negalių ir sutrikimų, socializacijos klausimai. Remiamasi ekologiniu sisteminiu požiūriu. Pateikiami empirinių tyrimų duomenys apie ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų, socializacijos ypatumus, aptariami raidos sutrikimų šalinimo arba jų nepaisymo būdai, nubrėžiamos šių vaikų socializacijos kryptys, akcentuojant emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių plėtrą bei kognityvinę elgesio terapiją.
Kviečiame gilinti žinias apie vaiko raidą skaitant rekomenduojamą literatūrą ir taikant tarpdisciplininį požiūrį: psichiatras, logopedas, psichologas, ergoterapeutas, specialusis pedagogas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas turi bendradarbiauti su šeima, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir maksimalus jo potencialas.
tags: #prigimtines #ir #socialines #vaiko #raidos #ir