Socialinė reabilitacija - tai ne tik paslauga, tai tiltas tarp žmogaus ir visuomenės. Socialinės reabilitacijos paslaugos, anot specialistų, - viena gausiausių paslaugų.
Įgyvendinant Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemones, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoja konkurso būdu atrenkamus socialinės reabilitacijos (SR) paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus.
Socialinės Reabilitacijos Programų Tikslai ir Finansavimas
Vykdomos programos turi gerinti neįgalių žmonių gyvenimo kokybę regionuose. Todėl svarbu, ar jos atliepia neįgaliųjų poreikius bei lūkesčius. Kasmet šalyje yra įgyvendinama apie 350 tokių projektų, jiems skiriama 4,5 mln. eurų.
Iki 2012 m. projektai buvo finansuojami per skėtines neįgaliųjų organizacijas tiesiogiai iš Departamento. Nuo 2012 m. projektų finansavimas vykdomas per savivaldybes: valstybės biudžetas (80 proc.), savivaldybių biudžetas (20 proc.) ir papildomai projektams administruoti savivaldybių administracijoms skiriami 5 proc.
Socialinės reabilitacijos paslaugoms finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto bei prisideda savivaldybės. Bendrai susidaro daugiau kaip penki milijonai eurų.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Taikomas projektų finansavimo modelis (savivaldybės administracijos atrenka nevyriausybinių organizacijų projektus, Departamentas finansuoja savivaldybės administracijas) atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintą decentralizacijos principą - pagalba neįgaliesiems priartinama prie jų gyvenamosios vietos, bendruomenėje dirbančios neįgaliųjų organizacijos įtraukiamos į paslaugų teikimą.
Neįgaliųjų organizacijos pripažįsta, kad sunku pritraukti naujų paslaugos gavėjų, ypač jaunimo. Be to, jas vargina parašų už suteiktas paslaugas rinkimas iš projekto dalyvių. Neįgalieji pasirašo nenoriai. Kadangi paslaugos teikiamos nemokamai, o parašas yra vienintelė galimybė pagrįsti paslaugos suteikimo faktą, jų reikalaujame.
Socialinės Reabilitacijos Paslaugų Turinys
Socialinės reabilitacijos paslaugas teikia nevyriausybinės organizacijos, kurių nariai geriausiai žino, ko reikia neįgaliajam, o projektus, kurie bus finansuojami, vertina savivaldybė.
Vienas projektų tikslų - motyvuoti bei aktyvinti žmogų, kad jis užsiimtų mėgstama veikla, išsiugdytų darbinius įgūdžius, padėsiančius kiek leidžia jėgos integruotis į darbo rinką. Tas aktyvinimas turėtų būti nuolatinis.
Tarkim, vykdant programą remiami ir meno kolektyvai, dalyvaujantys įvairiausiuose festivaliuose ar šventėse. Natūralu, kad kokybiškai tam pasiruošti mėnesio nelabai užtenka, todėl užsiėmimai turi būti periodiški.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Vis dėlto, kaip rodo apklausos, intensyvios pagalbos reikia dešimtadaliui respondentų. Galbūt bendruomenės teikia ne tas paslaugas, kurių reikia ar nori bendruomenė, o tas, kurias gali?
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Tyrimai ir Nuomonės
Socialinė reabilitacija neįgaliesiems svarbi, tačiau specialistai kelia klausimą, ar šiuo metu teikiamos paslaugos atitinka žmonių, turinčių negalią, poreikius? Taip pat svarbu, ar šiai sričiai skiriamos lėšos prisideda prie neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimo bei yra naudojamos racionaliai.
Nepriklausomos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro vadovas Vladas Gaidys sako, jog su Neįgaliųjų reikalų departamentu bendradarbiaujama pirmą kartą. „Tai - pirmas tokios didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo penkios fokusuotos grupės. Apklausos vykdytos visose savivaldybėse“, - teigia V.
Pasak projektų vadovės Jūratės Letkauskienės, tyrime dalyvavo visų 60 savivaldybių darbuotojai, kurie dirba su neįgaliaisiais, bei neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. Taip pat buvo sudarytos penkios fokusuotos grupės, apklausose dalyvavo skirtingas negalias turintys žmonės penkiuose miestuose: Kaune, Alytuje, Plungėje, Kupiškyje ir Utenoje. „Neįgaliųjų poreikiai, bendravimo būdas skirtingi, tad pasiruošimui teko skirti nemažai laiko.
Todėl svarbu nuolat vykdyti jų stebėseną: išsiaiškinti, ar tenkinami remiamos veiklos poreikiai, kokia reali nauda neįgaliajam, ar lėšos naudojamos efektyviai. Ne mažiau svarbu žinoti, kokių problemų nuo paraiškos teikimo ir vertinimo iki įgyvendinimo bei kontrolės kyla projektus administruojančioms savivaldybėms bei jų vykdytojams, ar finansavimo tvarka aiški, suprantama visoms suinteresuotoms pusėms.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Taip pat tyrimo metu aiškintasi, ar projektų administravimo perdavimas savivaldybėms pasiteisino. Vis dėlto tyrimo rezultatai rodo, kad net 60 proc. apklaustųjų teigė, jog finansavimo skirstymas per savivaldybę yra kur kas geresnis.
„Tiesa, ši tendencija labiau pastebima regionuose, kur, palyginti su didmiesčiais, negalią turinčių žmonių yra mažiau, savivaldybių darbuotojai kone visus pažįsta.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad situacija tobulintina. Savo ruožtu intervuotųjų koordinatorė Juventa Grinevičienė pastebi, kad teikiamų socialinės reabilitacijos paslaugų tęstinumas priklauso nuo gaunamų lėšų.
Kaip žinia, šioje srityje dirbančiųjų atlyginimai nėra labai dideli, todėl gana dažna paslaugų teikėjų kaita.
Apie tyrimo rezultatus ir galimus pokyčius L.S. kalbina Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorę dr.
- Dalis rezultatų yra tokie, kokių tikėjomės, bet buvo ir bent mane stebinančių.
- Žinoma, manau, kad, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, naujojoje Nacionalinėje neįgaliųjų integracijos programoje bus pasikeitimų.
Savivaldybėms kasmetinis projektų vertinimas - administracinė našta. Siūloma pailginti, pavyzdžiui, iki trejų metų projektų vykdymą, tačiau biudžetas formuojamas vieneriems metams. Taigi, kol nepatvirtintas biudžeto projektas, nežinome, kiek kitąmet projektams gausime lėšų, todėl įsipareigoti trejiems metams yra keblu.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Dažnai pagalvoju, koks projektas gali būti efektyviai įgyvendinamas, jei per metus jam skiriami trys ar keturi trūkstančiai eurų? Projektui reikia vadovo, finansininko, patalpų, reikia mokėti komunalinius mokesčius. Padalinus gautą sumą iš dvylikos mėnesių, nelabai kas ir lieka. Tad ar galime tikėtis kokybės?
Kad ir kaip mums nepatiktų, Lietuva traukiasi, vadinasi, ir organizacijos turi vienytis, kad galėtų neįgaliesiems pasiūlyti kokybiškas bei savalaikes paslaugas, kurių reikia. Matome, kad trūksta pavėžėjimo, laikinojo atokvėpio paslaugų, asmeninių asistentų pagalbos. Vadinasi, turime ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Kaip parodė apklausa, remiamos veiklos didžiąja dalimi atitinka neįgaliųjų poreikius. Tiesa, projektuose dalyvauja nedaug vaikų - per tūkstantį (palyginti su 20 tūkst. suaugusių gavėjų). Remiamos veiklos labiau orientuotos į suaugusius, o ir neįgaliųjų organizacijų, vykdančių projektus, nariai yra suaugę asmenys.
Taip pat svarbu paminėti, kad savivaldybėje veikiančios organizacijos pasirenka teikti paslaugas, kurios ne visuomet atliepia realų poreikį. Dažniau teikiamos nesudėtingos paslaugos, kurioms nereikia didelių materialinių ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. Beje, finansavimas, norint teikti paslaugas visa apimtimi, yra nepakankamas.
Klaipėdos Rajono Amatų Centras: Gerasis Pavyzdys
Jau aštuonerius metus Klaipėdos rajono amatų centre Veiviržėnuose vykdomi užsiėmimai žmonėms su negalia tampa tikru šviesos spinduliu jų kasdienybėje.
Apie dvidešimt žmonių su negalia reguliariai dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje „Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“.
Žmonės atvyksta iš Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų seniūnijų. Tai - ne tik užimtumo veiklos, bet ir prasminga integracijos priemonė, kuri kuria bendruomeniškumą, suteikia stiprybės, tikėjimo savimi ir padeda atrasti gyvenimo džiaugsmą.
Programa suteikia galimybę žmonėms su negalia būti matomiems ir girdimiems - jie ne tik dalyvauja veiklose, bet ir aktyviai reiškiasi kūryboje, mezga naujas pažintis, įgyja socialinių įgūdžių. Tokie užsiėmimai tampa svarbia erdve saviraiškai ir augimui. Čia galima užmiršti kasdienes problemas, pajusti bendrystę, atrasti naujų pomėgių, būti bendruomenės dalimi.
Ypač reikšminga yra tai, kad Amatų centras teikia pavėžėjimo paslaugas - iš atokesnių kaimų žmonės atvežami į užsiėmimus ir po jų saugiai pargabenami į namus. Daugeliui tai vienintelė galimybė išeiti iš namų, prasiblaškyti, susitikti su kitais, dalyvauti aktyviame visuomenės gyvenime, vykti į pažintines keliones, susipažinti su Lietuvos kultūra. Tokia pagalba - neįkainojama.
Ji padeda mažinti atskirtį, vienatvę ir sugrąžina žmones į visuomenę. Tokie projektai turi prasmę. Jie ugdo toleranciją, kuria įtraukią visuomenę, o patiems dalyviams suteikia orumo jausmą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę.
Didžiulė padėka Klaipėdos rajono savivaldybei už šios programos finansavimą, palaikymą ir rūpestį.
tags: #socialine #reabilitacija #programa #neigaliesiems