Klimato kaita laikoma vienu didžiausių iššūkių šiuolaikinei visuomenei. 2015 metais Jungtinių Tautų konferencijoje Paryžiuje pasiektas tarptautinis susitarimas imtis ryžtingų veiksmų kovoje su globaliniu atšilimu ir išlaikyti ne didesnį nei 2 laipsnių Celsijaus klimato šilimą. Europos ir Lietuvos siekiai ambicingi, o jiems įgyvendinti reikia ne tik pramonės, miškininkystės, energetikos, žemės ūkio sektorių, bet ir visuomenės pastangų keičiant nusistovėjusią tvarką ir vartojimo įpročius per ateinančius kelis dešimtmečius. Norint sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus, būtinas ne tik politinis įsitraukimas, bet ir realūs pokyčiai visuomenėje, kurie neįmanomi be visuomenės pritarimo.
Klimato kaitos klausimai politiniame diskurse dažnai siejami su būtinybe įgyvendinti energetinį perėjimą, paremtą ne tik pokyčiais ekonomikoje ir politikoje, bet ir socialiniame gyvenime. Rizikos suvokimas ir technologijų socialinis priimtinumas laikomi pagrindiniais veiksniais, formuojančiais tolimesnes socialiai atsakingos ir sąmoningos visuomenės pažangos kryptis.
Straipsnyje siekiama atskleisti klimato kaitos - kaip nūdienio aktualaus globalaus socialinio ir politinio klausimo - suvokimą Lietuvos visuomenėje pastaraisiais metais. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimus: kokios Lietuvos gyventojų nuostatos, požiūriai į klimato kaitą, jos priežastis bei sprendimo galimybes; koks diskursas artikuliuojamas Lietuvos žiniasklaidoje klimato kaitos tematika; kaip žiniasklaidos diskursas siejasi su Lietuvos gyventojų viešąja nuomone. Sociologinė pastarųjų klausimų analizė nagrinėjama rizikos ir aplinkosaugos sociologijos teorijų kontekste, interpretacijas pagrindžiant visuomenės nuomonės apklausos, atliktos VMSF remiamo projekto RINOVA 2008 m. duomenimis ir analogiško laikotarpio žiniasklaidos turinio monitoringo tyrimų rezultatais.
Šioje disertacijoje atliktu tyrimu buvo siekiama atskleisti Lietuvos gyventojų energijos technologijų rizikos suvokimą ir socialinį priimtinumą formuojančius veiksnius klimato kaitos kontekste. Disertacijos teorinė prieiga rėmėsi rizikos visuomenės, ekologinės ir refleksyvios modernizacijos, sistemų teorijos idėjomis. Duomenys tyrimui gauti įgyvendinant LMT finansuotą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“, kuriame tiesioginio interviu būdu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimas atskleidė, kad nors Lietuvos gyventojai gana menkai susirūpinę klimato kaitos problema, atsinaujinančios energijos technologijos vertinamos pozityviai, bei yra asocijuojamos su mažesne rizika. Šių technologijų priimtinumą reikšmingiausiai formuoja susirūpinimo energetiniu saugumu klausimai, siejami su energijos įperkamumu, aplinkos apsauga ir stabiliu energijos tiekimu. Klimato kaitos problemos nutolinimas mažina neatsinaujinančių energijos technologijų rizikos suvokimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Klimato kaitos poveikis pasaulyje. Šaltinis: Wikipedia
Projekto metu bus atlikta: a) reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, b) fokusuotos grupinės diskusijos, c) žiniasklaidos turinio analizė išsami, d) socio-politinio Lietuvos konteksto analizė, e) atlikta lyginamoji Lietuvos ir Europos duomenų bei istorinė lyginamoji analizė.
Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. duomenimis, ekstremalios oro sąlygos bei stichinės nelaimės yra labiausiai tikėtinos ir didžiausią neigiamą poveikį turėsiančios rizikos. Mokslininkai sutaria, kad dėl klimato kaitos sausros, karščio bangos, potvyniai ir panašūs reiškiniai dažnėja ir tampa smarkesniais. Patiriame tai ir Lietuvoje - štai 2017 m. rudenį dėl liūčių ir pakilusio vandens lygio buvo paskelbta ekstremali padėtis visoje šalyje. O 2015 m. Įvairių sričių pasaulio ekspertai sutaria - klimato kaita ir toliau lieka svarbiausiu grėsmių šaltiniu.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) doc. dr. Audronė Telešienė įsitikinusi, kad kovoje su klimato kaita reikalingas ne tik technologinis ar politinis atsakas, bet ir visuomenių gyvensenos pokyčiai. „Tik pasikeitusi pasaulėžiūra ir gyvensena gali ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti tinkamą prisitaikymą prie klimato kaitos ir taršos prevenciją. Be atitinkamų visuomenės nuostatų visi technologiniai laimėjimai liks laboratorijose, o be visuomenės palaikymo visi politiniai sprendimai liks deklaratyvūs“, - teigia A. Telešienė. „Kaip rodo įvairios apklausos, lietuviai nesuvokia klimato kaitos keliamų grėsmių kaip svarbių Lietuvai ar jiems asmeniškai. Tai didžiulė problema.
Straipsnio išvadose konstatuojama, kad nors pasauliniame kontekste klimato kaitos klausimai yra socialinio ir politinio diskurso centre, Lietuvoje globalias rizikas užgožia vietos problemos, o klimato kaitos klausimai, ypač žiniasklaidoje, neretai paliekami paraštėse.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Siūlomas projektas siekia suprasti ir paaiškinti svarbią numatomų transformacijų dedamąją - Lietuvos visuomenės nuostatas ir elgseną platesniame Europos kontekste. Numatoma bendradarbiavimo galimybė su ESRC finansuojamu projektu Klimato kaitos suvokimas Europoje (EPCC): keturių Europos šalių palyginimas (koord. Kardifo universitetas) užtikrins teorija pagrįstus, metodologiškai tikslius ir tarptautiniu mastu palyginamus duomenis, kurie atsižvelgs į specifišką Lietuvos kultūrinį ir istorinį kontekstą.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje. Šaltinis: technologijos.lt
Siekiant perimti atliktų tyrimų patirtį, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ sociologai dr. A. Telešienė, dr. Aistė Balžekienė ir dr. Florianas Rabitzas sausio 15-18 d. dalyvavo moksliniame vizite Kardifo universitete, mokslo grupėje „Rizikos supratimas“ (angl. Lietuvoje tyrimai bus atliekami įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ (sutarties Nr. S-MIP‐17-126/SV3-0511).
Taigi, rengiantis įgyvendinti energetinį perėjimą, būtina didinti visuomenės supratimą apie globalius iššūkius bei ieškoti priemonių, skatinančių gyventojus aktyviau įsitraukti bei prisiimti asmeninę atsakomybę.
Climate change - small changes now or huge changes later | Gintarė Dambrauskaitė | TEDxJBG
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #klimato #kaitos #suvokimas