Šiame straipsnyje nagrinėjama banko dydžio ir investicijų priklausomybė, apžvelgiama Lietuvos ekonominė situacija, bankų sektoriaus stabilumas ir iššūkiai. Straipsnyje remiamasi ekspertų nuomonėmis, finansinėmis ataskaitomis ir statistiniais duomenimis.
Bankų Sektoriaus Stabilumas ir Tarptautinės Grėsmės
Nepaisant prastėjančios tarptautinės aplinkos, Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai. Bankų atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Ekonominė situacija Lietuvoje vis dar yra pakilime, o namų ūkių finansinė būklė gerėja. Vartotojų pasitikėjimas bankais yra rekordinis - didžiausias per dešimtmetį.
Tačiau tarptautinės grėsmės, tokios kaip prekybiniai karai ir „Brexit“, veikia atvirą Lietuvos ekonomiką. Atlyginimų augimas lėtėja, o Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad skola nėra tapusi našta ekonomikai.
Būsto Paskolos ir Rinkos Aktyvumas
Lietuvoje būsto sandorių vienam gyventojui 2018 m. sudaryta daugiausia per Nepriklausomybės laikus. Kartu su aktyvia paklausa didėja ir naujo būsto pasiūla. Su paskola šiuo metu įsigyjama apie 40 proc. būstų, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė beveik 70 proc.
Tendencija tokia, kad paskolos teikiamos su mažesniu pirkėjo pradiniu įnašu. Minimalus reikalavimas šiai dienai yra 15 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Bankų Koncentracija ir Konkurencija
Lietuvoje išaugusi Šiaurės šalių komercinių bankų koncentracija kelia riziką, kad disbalansai motininių bankų rinkose galėtų paveikti situaciją Baltijos šalyse. Tačiau Lietuvos banko vadovas teigia, kad komerciniai bankai siekia mažinti priklausomumą nuo motininių bankų ir pereiti prie finansavimosi vietiniais ištekliais, indėliais.
Apklausų rezultatai patvirtina, kad skolinimo sąlygos sugriežtėjusios. Bankai paskolas bendrovėms duoda vis sunkiau, ypač transporto įmonėms ir prekybai.
Lietuvoje veikia aštuoni bankai, o netrukus veiklą pradės dar trys specializuoti. Penki iš šiuo metu veikiančių bankų teikia būsto paskolas gyventojams. Mažų bankų būsto paskolų portfelis auga sparčiausiai, o tai rodo konkurenciją rinkoje.
Jis priduria - nereikėtų maišyti didelės bankų koncentracijos ir bankų konkurencijos. Anot jo, net ir nedidelį bankų skaičių turinčios šalys gali pasižymėti didele jų konkurencija. Banko vadovas pateikia pavyzdį - Olandijoje, kurioje gyvena 17 mln. Atlikus bankų testavimą nepalankiomis sąlygomis, buvo nustatyta, kad kapitalo Lietuvos bankams pakaktų net ir susiklosčius blogai situacijai.
Kapitalo Pakankamumas ir Likvidumas
Atlikus bankų testavimą nepalankiomis sąlygomis, nustatyta, kad kapitalo Lietuvos bankams pakaktų net ir susiklosčius blogai situacijai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Jis priduria - kapitalo rezervai šiuo metu taip pat gerokai didesnis, nei buvo prieškriziniu laikotarpiu. „Patronuojančių užsienio bankų ir kitų kredito įstaigų indėliai tesudaro apie 10 proc., kai prieš 2008 metų krizę šis rodiklis viršijo 40 proc. Pinigų plovimo skandalai, kurie labiau susiję su Baltijos šalimis nei su Skandinavijos, daro įtaką ir bankams - pastebimos skolinimo rinkose brangimo tendencijos“, - sako M.
„Dėl šios priežasties Lietuvos bankas jau 2018 m. kovą priėmė sprendimą dėl 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normos taikymo. Nuosekliai padidinta, šiuo metu ji lygi 1 proc. Tad būtų keista, jeigu ši priemonė nedarytų poveikio skolinimo sąlygoms“, - sako M.
Alternatyvūs Finansavimo Šaltiniai ir Verslo Rizikos
Verslas pradeda aktyviau rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius. Obligacijų dalis bendrame verslo finansavimo portfelyje išaugo nuo 1 proc. 2017 m. iki beveik 10 proc. 2019 m.
Vertinant kliento finansavimo poreikį, atsižvelgiama ne tik į jo finansinę padėtį, bet ir į potencialios investicijos išorines rizikas.
Elektroninės Bankininkystės Priklausomybė
UAB "Metasite" atlikti tyrimai parodė, jog banko dydis ir investicijos į informacines technologijas apimtys negarantuoja, kad elektroninės paslaugos bus patogios, aiškios ir funkcionalios. Svarbu, kaip bankas reaguoja į klientų užklausimus. Bankų atstovų nuomonės šiuo klausimu skiriasi: vieni įsitikinę, kad elektroninės banko paslaugos yra puiki priemonė konkuruoti, kiti mano, jog elektroninės bankininkystės paslaugos nelemia, kurį banką pasirinks klientai.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Elektroninės Bankininkystės Tendencijos
Pasaulyje internetinė bankininkystė pradėta naudoti 1995 m., Lietuvos komerciniai bankai savo paslaugas internetu pasiūlė 2000 metais. Toks internetinės bankininkystės plėtojimasis rodo, kad bankų vadovai greitai suprato, jog, norint atsilaikyti konkurencinėje kovoje Lietuvoje, būtina įdiegti internetinės bankininkystės sistemą.
Naujosioms technologijoms diegti ir plėtoti palankiausios sąlygos yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Suomijoje ir Islandijoje. Lietuva užima 45 vietą pasaulyje. Statistikos departamento atlikto informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis 2010 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 61 procentas 16-74 metų amžiaus internautų (37% visų šios amžiaus grupės gyventojų). Prieš metus, 2009 m. pirmąjį ketvirtį, internetine bankininkyste naudojosi 56 procentai interneto vartotojų, arba 32 procentai visų 16-74 metų amžiaus gyventojų. Kuo daugiau Lietuvos gyventojų naudojasi internetu, tuo daugiau potencialių internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų.
Populiariausia paslauga, kuria naudojamasi internetinėje bankininkystėje, yra atsiskaitymai už komunalinius patarnavimus bei įvairios įmokos (telekomunikacijų, draudimo, kabelinėms televizijoms ir t.t.). Taip pat populiarūs pavedimai iš sąskaitos į sąskaitą.
Artimiausiais metais Lietuvoje prognozuojama sparti mobiliosios bankininkystės plėtra. Vis daugiau žmonių naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis tampa aiškus ir paprastas.
Iššūkiai Elektroninės Bankininkystės Srityje
Bankams svarbu užtikrinti saugumą, susijusį su elektroninės bankininkystės paslaugomis, ir užkirsti kelią sutrikimams. Reikia rasti kaštų mažinimo būdų, susijusių su elektroninės bankininkystės paslaugų teikimu (infrastruktūra, programos, aptarnavimas).
Ateityje vyraus tie bankai, kurie plėtos daugiakanalio klientų aptarnavimo strategiją, t.y. derins tradicinį klientų aptarnavimą bankų padaliniuose su aptarnavimu elektroniniais kanalais. Sėkmingai veiks tie bankai, kurie orientuosis į sugebėjimą suvokti klientų poreikius ir pateikti geriausiai tinkantį sprendimą.
Likvidumo Rizikos Valdymas Komerciniuose Bankuose
Rizikos valdymas yra bankinės veiklos pagrindas ir neatskiriamas banko veiklos elementas. Pagrindinės finansinės rizikos, būdingos banko veiklai, yra šios: kredito, likvidumo, palūkanų normos ir valiutos kursų.
Likvidumo rizika parodo galimybes turėti pakankamai lėšų įvykdyti įsipareigojimams, susijusiems su indėlių grąžinimu ir kitomis finansinėmis priemonėmis, atėjus jų apmokėjimo terminui.
Bankai vadovaujasi įvairiais principais, siekdami valdyti likvidumo riziką. AB SEB bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kuri atsiranda dėl to, kad bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto.
ES Parama ir Priklausomybės Mažinimas
Lietuva jau 2014 m. peržengė ribą, ES Sanglaudos politikoje skiriančią mažiausiai išsivysčiusių regionų kategoriją nuo tarpinių regionų. Naujasis ES sanglaudos politikos reglamento pasiūlymas numato, kad Lietuva tampa tarpiniu regionu ir ES fondų lėšos mažėja 24 proc., taip pat ženkliai - net 3 kartus - didėja nacionalinio finansavimo lygis.
Finansų ministerija inicijavo "Rekomendacijų dėl didžiausia apimtimi finansuojamų sektorių priklausomybės nuo ES fondų investicijų mažinimo" rengimą. Šias rekomendacijas vadiname "Exit strategijomis".
Lietuvoje tarp labiausiai nuo ES paramos priklausomų sektorių reikėtų išskirti žemės ūkį, valstybės prisiimtas vykdyti funkcijas ir statybą.
Baltarusijos Įtaka Lietuvos Ekonomikai
Užsienio reikalų ministerijos duomenims, šių metų sausio-balandžio mėnesiais Lietuva į Baltarusiją eksportavo prekių už 1280,82 mln. litų ir, palyginti su analogišku 2012 m. laikotarpiu, šis skaičius išaugo 38 proc. Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje sudarė 275,93 mln. litų, užimdamos aštuntą vietą pagal Lietuvos tiesioginių investicijų dydį užsienyje. Tiesioginės Baltarusijos investicijos Lietuvoje šiuo laikotarpiu siekė 139,78 mln. litų.
„Negalime pasakyti, kad mes esame visiškai priklausomi nuo Baltarusijos, bet priklausomybė tikrai egzistuoja. Investicijų ir prekybos prasme ji nėra didelė. Tačiau Klaipėdos uosto Baltarusijos dėka generuojamas pelnas yra reikšmingai didelis, todėl mūsų šalis pasisako prieš griežtesnes ekonomines sankcijas Baltarusijos atžvilgiu“, - pastebi V. Volovojus.
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvai būtų palankiausia, jei baltarusiai sėkmingai laviruotų tarp Vakarų ir Rusijos, kiek labiau atsiverdama Vakarams: „Baltarusija turėtų siekti ilgalaikių investicijų iš Vakarų. Jei dideli Vakarų Europos koncernai investuotų į Baltarusiją, kokios nors sankcijos ateityje darytųsi vis mažiau tikėtinos. Tačiau kol kas pagrindiniai investuotojai šioje šalyje yra lietuviai ir lenkai. Tad išlieka rizika, kad kitos šalys, ES vertybių vardan, gali sugalvoti ekonomiškai suvaržančių sankcijų Baltarusijai, o tai pakenktų ir mums“.
Saulės Energetika ir Investicijos
Pastaraisiais metais saulės energetikos rinka Lietuvoje sparčiai augo - daugėjo ne tik įrengtų elektrinių, bet ir gyventojų, investuojančių į energijos kaupimo sprendimus. Tai lėmė tiek technologijų atpigimas, tiek augantis gyventojų supratimas, kad nuosava elektros gamyba bei kaupimas yra ilgalaikė, prognozuojama investicija.
Augantį pasitikėjimą saulės energetika patvirtina ir skaičiai - 2025 metų pavasarį ESO fiksavo apie 140 tūkst. gaminančių vartotojų, o augimo tempai rodo, kad artimiausiais metais šis skaičius toliau didės. Kartu su gaminančių vartotojų skaičiumi sparčiai auga ir energijos kaupiklių diegimas, leidžiantis namų ūkiams dar labiau sumažinti priklausomybę nuo tinklo.
Net ir sumažėjus paramai, bendra investicija po paramos 2026 metais gali būti mažesnė nei 4 tūkst. eurų, o atsiperkamumo laikotarpis - trumpesnis nei dveji metai.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinės vertė šiandien skaičiuojama ne tik sutaupytomis lėšomis. Nuosava elektros gamyba kartu su energijos kaupikliu leidžia sumažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir suteikia papildomo saugumo nutrūkus elektros tiekimui.
Šiuolaikiniams saulės moduliams taikomos 25-30 metų gamintojo garantijos, inverteriams - 10 ir daugiau metų.
Planuojant saulės elektrinę artimiausiais metais, ekspertai pataria sprendimą vertinti kaip ilgalaikę namų ūkio infrastruktūrą. Net jei energijos kaupiklis neįrengiamas iš karto, verta rinktis hibridinį inverterį - tai leis ateityje be papildomų kaštų prisitaikyti prie augančio elektros vartojimo ar kaupimo sprendimų.
Kompleksiniams sprendimams, kai diegiama saulės elektrinė kartu su energijos kaupikliu, numatoma iki 3 500 eurų parama, o atskiriems energijos kaupikliams - 170 eurų už kilovatvalandę. Kvietimai bus organizuojami etapais, todėl iš anksto atlikta energetinė analizė ir parengti dokumentai leidžia sprendimus priimti ramiai, ne skubant ir nepasiduodant baimėms dėl terminų.
Pagrindinės Išvados
- Lietuvos finansų sistema išlieka stabili, nepaisant tarptautinių iššūkių.
- Bankų sektorius yra atsparus galimiems sukrėtimams.
- Didėja konkurencija tarp bankų, ypač mažų bankų segmente.
- Verslas aktyviau ieško alternatyvių finansavimo šaltinių.
- ES paramos mažinimas skatina priklausomybės nuo ES fondų mažinimą.
tags: #priklausomybe #nuo #banko #dydzio #ir #investiciju