Šiame straipsnyje gilinamės į sudėtingą socialinės patirties vaidmenį formuojant asmenybę. Aptarsime įvairius veiksnius, įskaitant aplinką, kultūrą, genetiką ir meną, kurie veikia asmenybės raidą.
Asmenybės samprata ir formavimosi procesas
Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas.
Ypač svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu.
Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą. Asmenybei formuotis įtakos turi šeima, religija, socialinis sluoksnis, profesinė, etninė ir kitos bendruomenės. Bendruomeninės ypatybės reiškiasi asmenybės socialinio mąstymo, elgsenos stereotipais bei individualybės bruožais. Asmenybę kaip socialinės sąveikos subjektą apibūdina aktyvi kūrybinė veikla.
Sociologinės ir psichologinės koncepcijos
XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje atsirado asmenybės sociologinių koncepcijų. Asmenybės raidos teorijos atstovas C. H. Cooley asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš). G. H. Meadas, toliau plėtojęs šią teoriją, išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
E. Eriksonas, psichoanalitinės teorijos sociologijoje atstovas, asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų (ypač seksualinių) suvaldymo procesą. Socialinių vaidmenų teorijos šalininkai Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe.
Asmenybės pažinimo teorijos atstovas J. Piaget pabrėžė, kad asmenybės gebėjimas mąstyti formuojasi nuosekliai jai pereinant tam tikras raidos stadijas, kurių kiekviena padeda įgyti naujų pažinimo įgūdžių. Asmenybės dorovės teorijos šalininkai (L. Kohlbergas) aiškino asmenybės pažintinių gebėjimų, jausmų raidą. Socialinių orientacijų teorijos atstovai asmenybę traktuoja kaip neįsisąmonintų nuostatų, orientacijų, kurias formuoja visuomenė, rezultatą.
Aplinkos įtaka asmenybei
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi aplinka, kurioje asmuo auga. Aplinka apima daugybę veiksnių, tokių kaip šeima, mokykla, draugai, bendruomenė ir kultūra. Aplinka gali būti suskirstyta į socialinę ir fizinę. Socialinė aplinka yra viskas, kas susiję su žmonėmis, t. y. šeima, draugai, bendruomenė, mokykla, darbovietė ir t. t. Fizinė aplinka yra viskas, kas apsupta žmogaus.
Socialinė pedagogika yra mokslas, kuris tiriama, kaip socialinė aplinka veikia asmenybės formavimąsi. Socialinė pedagogika nagrinėja, kaip socialinės sąlygos, kuriose asmuo auga, gali paveikti jo ar jos vertybių sistemą, elgesį ir požiūrį į gyvenimą.
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka. Mokykloje vaikas susiduria su bendraamžiais, mokytojais, taisyklėmis ir t. t. Mokyklos aplinkoje vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi ateityje.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Šeimos, kuriose yra daug konfliktų ir netolerancijos, vaikai dažniau patiria stresą ir nerimą, o tai gali sukelti neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai. Bendraamžiai yra dar viena svarbi socialinė aplinka, kurioje asmenybė mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Jei bendraamžiai remia vienas kitą ir skatina pozityvų elgesį, tai gali padėti vaikui vystytis kaip atsakingam ir pasitikinčiam savimi žmogui.
Vaikystės, ugdymo ir socialinių įgūdžių reikšmė
Vaikystė yra viena iš svarbiausių gyvenimo stadijų, kuri tiesiogiai įtakoja žmogaus vystymąsi. Vaikystės metu įgytos patirtys ir įgūdžiai yra esminiai žmogaus vystymuisi. Kelias nuo vaikystės pasaulio suvokimo iki sudėtingos suaugusiųjų pasaulėžiūros yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, apimantis kultūrinės raidos aspektus, psichologinius pokyčius ir socialines patirtis.
Vaiko pasaulis yra ne tik fizinis aplinkos suvokimas, bet ir emocinė patirtis, kuri formuoja jo požiūrį į gyvenimą. Emocijos, tokios kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė, yra neatsiejama vaiko kasdienybės dalis. Emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas, yra esminis vaiko socialinių įgūdžių vystymosi aspektas.
Socialiniai įgūdžiai vaikams: Socialinių įgūdžių, tokių kaip bendradarbiavimas, empatija ir komunikacija, ugdymas vyksta per žaidimus, grupinius užsiėmimus ir kasdienes situacijas. Vaiko moralinės vertybės formuojasi per šeimos, mokyklos ir bendruomenės įtaką. Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose.
Kaip padėti vaikui, kuriam sunku bendrauti?
Norint padėti vaikui, svarbu išmokyti jį pasitikėti savimi, suprasti bendravimo pagrindus ir sukurti galimybes bendrauti. Vaikui svarbu suteikti galimybių susitikti su bendraamžiais. Tėvai gali organizuoti susitikimus su kitais vaikais, pakviesti juos į namus ar kartu dalyvauti bendruomenės renginiuose. Būreliai ar sporto užsiėmimai yra puiki vieta, kur vaikai gali susipažinti ir bendrauti su tais, kurie turi panašių pomėgių. Palaikyti vaiko pasitikėjimą savimi taip pat yra itin svarbu. Girti jį už pastangas, išklausyti ir padrąsinti bendrauti gali būti pirmasis žingsnis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Taip pat pravartu jį mokyti paprastų bendravimo įgūdžių: kaip mandagiai pasisveikinti, kaip paprašyti prisijungti prie žaidimo ar užduoti klausimą. Kartais vaikai nesiryžta bendrauti dėl baimės ar blogos patirties. Tokiu atveju svarbu išklausyti jų jausmus ir parodyti supratimą. Svarbu paaiškinti, kad tokie iššūkiai yra natūrali draugystės dalis ir juos galima įveikti.
Emocinės būsenos ir jausmų įtaka
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi emocinė būklė ir jausmai. Emocinė būklė yra laikina psichinė būsena, kuriai būdingi tam tikri fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Jausmai yra asmens subjektyvus reakcijos į įvairius paskatas, kurias sukelia išoriniai ar vidiniai veiksniai. Jausmai gali būti susiję su teigiamais ar neigiamais įvykiais ir turėti įtakos asmens elgesiui ir mąstymui.
Emocinės būklės ir jausmų įtaka asmenybės formavimuisi yra glaudžiai susijusi su emocinės kompetencijos ugdymu. Studijos rodo, kad emocinės būklės ir jausmų valdymo gebėjimai gali padėti asmeniui geriau susidoroti su stresu, sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti tarpasmeninius santykius ir padidinti savo savigarbą.
Genetika, sveikata ir ekonomika
Asmenybės formavimuisi įtaką turi daugelis veiksnių, tarp jų ir genetika bei fiziologinė būklė. Genai yra paveldimi ir lemia daugelį savybių, tokių kaip charakteris, polinkis į tam tikras ligas, intelektas ir kt. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi nei manyta iki tol.
Sveikata yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Fizinė ir psichinė sveikata yra svarbios, nes jos gali paveikti asmenybės vystymąsi. Pavyzdžiui, tam tikros ligos gali turėti įtakos asmenybės charakteriui ir elgesiui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad sveikatos įtaka yra sudėtinga ir daugeliu atvejų priklauso nuo daugelio veiksnių.
Ekonomikos veiksniai turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Žmogaus socialinė aplinka, kurioje jis gyvena, yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Darbo rinka yra viena iš svarbiausių ekonomikos veiksnių, kuris turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Švietimo sistema gali padėti asmeniui įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių, kurie reikalingi siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai. Sveikatos apsauga yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri padeda išlaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą.
Meno ir gamtos įtaka
Menas ir gamta daro reikšmingą įtaką asmenybės formavimuisi. Sakoma, kad žmogaus charakterio bruožai, kylantys iš jo santykio su gamta, ryškiausiai atsispindi muzikoje, literatūroje, dailėje. Meno pažinimas nuo mažens daro teigiamą įtaką formuojantis vaiko asmenybei. Kūrybiškumas gelbsti įvairiose gyvenimo situacijose ir tai yra viena pagrindinių savybių, kuri tampa vis reikšmingesnė bet kokioje profesijoje.
Mokslininkai nustatė, kad meno kūrinių stebėjimas gali sukelti dopamino - laimės hormono - išsiskyrimą smegenyse, panašiai kaip klausant mėgstamos muzikos. Tyrimai rodo, kad kasdienė sąveika su menu gali sumažinti streso lygį ir net padėti kovoti su lengvos formos depresija. Meno kūriniai, kuriuos pasirenkame savo aplinkai, daug pasako apie mūsų asmenybę, vertybes ir pasaulėžiūrą.
Gamtos įtaka asmenybės formavimuisi yra labai svarbi. Studijos rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali sumažinti stresą ir padidinti kūno ir proto sveikatą. Vaikai, kurie auga arti gamtos, turi didesnę pažinimo ir kūrybingumo raidą, jų elgesys yra daug geresnis, jie yra mažiau agresyvūs ir turi mažiau dėmesio sutrikimų.
Socialinis gyvenimas, sveikata ir ilgaamžiškumas
Socialinis gyvenimas yra svarbi mūsų kasdienybės dalis, daranti įtaką ne tik asmeninei savijautai, bet ir profesinei sėkmei. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti kitus ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų - tai įgūdžiai, kuriuos galime išsiugdyti ir tobulinti.
Duomenys, surinkti per aštuoniolika metų Kosta Rikos atogrąžų miškuose, pateikia keletą įžvalgų. Kapucinų beždžionių (Cebus capucinus) patelės, kurios praleidžia daug laiko draugiškai rinkdamos bei leisdamos kitiems rinkti ektoparazitus iš jų kailio (angl. grooming) ir dažnai maitinasi šalia kitų grupės narių, gyvena ilgiau negu vieniši gyvūnai, besilaikantys nuošaliai.
Ryšys tarp socialinės aplinkos ir mirties rizikos žmonėms jau seniai žinomas, bet gyvūnų studijos tik neseniai pradėjo tyrinėti šį fenomeną. Ryšys tarp socialinės integracijos ir natūralaus gyvenimo trukmės yra panašus ir primatuose, ir žmonėse. Todėl labai svarbu praplėsti šio fenomeno studijas tiek tarp įvairių rūšių gyvūnų, tiek skirtingų žmonių populiacijose tam, kad suprastume ryšį tarp socialinio gyvenimo ir mirties rizikos.
Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas: praktika ir įtaka asmenybei
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Remiantis naujausiomis socialinio darbo ir konsultavimo teorijomis grįsta praktika, parengti inovatyviai veikiančius ir lyderiaujančius socialinio darbo profesionalus sparčiai besikeičiančiai nacionalinei ir tarptautinei darbo rinkai.
Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt.
Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Darbuotojas turi pasižymėti kantrybe bei empatija, turėti globalų pasaulio mąstymą ir suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas. Ne ką mažiau svarbi yra ir vidinė motyvacija.
Veikti vadovaujantis tarpdisciplininės komandos bendradarbiavimo, socialinių paslaugų ir psichosocialinės pagalbos teikimo ir organizavimo, projektų ir programų vadybos principais, efektyviai bendraujant ir bendradarbiaujant su profesinio lauko ir susijusių sistemų dalyviais.
Studijų ir praktikų svarba
Mokymosi ir mokymo veiklos organizuojamos taip, kad padėtų studentams suvokti mokymosi tikslą, planuoti, vertinti ir reflektuoti mokymosi procesą, pažangą ir pasiekimus. Taikomi studijų metodai apima individualius ir grupinius projektus, probleminių situacijų sprendimą, pasikeitimą vaidmenimis, atvejo studijas, kritinę literatūros analizę, dokumentų analizę, vaizdo medžiagos analizę, teminius debatus, diskusijas, focus grupės diskusiją, bendradarbiavimu grįstą veiklą mažose grupėse, kritinę refleksiją, tyrinėjimu grįstą mokymąsi bei veiklos tyrimo elementus ir kt.
Programoje vykdomos trys praktikos. Pažintinės socialinio darbo praktikos (4 ECTS) tikslas - susipažinti su pagrindinėmis socialinio darbo veiklos sritimis ir kryptimis. Kvalifikacinės socialinio darbo praktikos (12 ECTS) tikslas - ugdyti individualaus socialinio darbo gebėjimus, akcentuojant psichosocialinio konsultavimo įgūdžių plėtotę (aktyvaus klausymo, konsultacinio pokalbio vedimo ir kt.), veikiant pasirinktos socialinio darbo srities realioje institucijoje.
| Studijų blokas | ECTS | Pagrindiniai dalykai |
|---|---|---|
| Žinios ir jų taikymas | 36 | Socialinio darbo pagrindai, Psichologijos pagrindai socialiniame darbe, Asmenybės raida |
| Gebėjimai vykdyti tyrimus | 28 | Tyrimų metodai, praktika, baigiamasis darbas |
| Specialieji gebėjimai | 84 | Psichosocialinis konsultavimas, Krizių intervencija, Socialinis darbas su grupėmis |
Praktiniai patarimai tėvams, pedagogams ir specialistams
- Sukurti saugią ir nuoseklią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi palaikomas ir išklausytas.
- Skatinti vaiko emocinį intelektą: mokyti atpažinti, įvardinti ir konstruktyviai išreikšti jausmus.
- Suteikti galimybių socialiniam bendravimui: būreliai, grupinės veiklos, savanorystė.
- Naudoti žaidimus ir vaidybines situacijas socialinių įgūdžių lavinimui.
- Integruoti meną ir lauke praleidžiamą laiką į kasdienę praktiką dėl streso mažinimo ir kūrybingumo skatinimo.
- Reflektuoti ir tobulėti: profesinė supervizija, mokymai ir tarpdalykinis bendradarbiavimas socialiniame darbe.
Socialinis gyvenimas prasideda jau vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą - socialinių įgūdžių mokymasis, jų praktika ir refleksija padeda formuoti subalansuotą, empatišką ir aktyvią asmenybę, gebančią veikti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
tags: #socialine #patirtis #yra #asmenybes #formavimosi #pagrindas