Onkologinių pacientų reabilitacijos tikslai ir metodai

Apie sergančiųjų onkologinėmis ligomis reabilitaciją Lietuvoje pradėta kalbėti tik prieš dešimtmetį. Medicininė reabilitacija - viena iš gydymo rūšių, skiriama ligoniams po sunkių operacijų, ligų ir traumų arba sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Reabilitacija skiriama ne tada, kai pacientas pageidauja, o tuomet, kai ji reikalinga, ir skiriama tik gydytojui atsakingai įvertinus paciento diagnozę, sveikatos būklę.

Reabilitacijos tikslai onkologiniams pacientams

Reabilitacijos po chemoterapijos ir onkologinių operacijų tikslas - atstatyti prarastas organizmo ir judėjimo funkcijas ir grąžinti darbingumą, gerą savijautą ir gyvenimo kokybę. Onkoreabilitacijoje prieš skiriant medikamentų būtina nustatyti skausmo priežastį ir intensyvumo laipsnį. Reabilitacija pradedama tuojau pat po specifinio gydymo.

• Atkurti judėjimo funkcijas ir sumažinti funkcinį nepakankamumą: po chirurginio ir kombinuoto kompleksinio gydymo 25 proc. onkologinių ligonių vargina funkciniai sutrikimai, komplikacijos.
• Stiprinti kvėpavimo ir raumenų funkciją: svarbiausias kineziterapijos tikslas yra stiprinti ligonių kvėpavimo raumenų funkciją po operacijos.
• Kontroliuoti skausmą ir palengvinti simptomus: taikomos medikamentinės ir nefarmakologinės priemonės.
• Palaikyti psichinę sveikatą ir socialinę adaptaciją: sumažinti depresiją ir nerimą bei mokyti gyventi su liga.
• Optimizuoti mitybą ir medžiagų apykaitą: užtikrinti reikiamų baltymų, vitaminų ir mineralų suvartojimą.

Kaip atrenkami pacientai reabilitacijai

Atrenkant ligonius reabilitacijai patartina atsižvelgti į tai, kokia naviko lokalizacija, koks jo pašalinimo laipsnis, augimo forma, stadija, kokia buvo spindulinio, cheminio gydymo metodika, kokia buvo operacijos apimtis. Būtina įvertinti gydymo efektyvumą, komplikacijas, ligonio amžių, psichologinį nusistatymą, profesiją. Šį gydymą skiria gydantysis gydytojas - šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas - pagal fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas.

Reabilitacijos formos ir prieinamumas

Pacientas turi teisę pasirinkti jam tinkančią reabilitacijos įstaigą bei sužinoti, kiek joje yra laisvų vietų. Gydytojui paskyrus reabilitacinį ar sanatorinį gydymą, pacientui rūpintis pažymomis nereikia. Vaikai iki 8 metų turi teisę į reabilitacijos įstaigas vykti lydimi juos slaugančio asmens.

Pacientams ne mažiau svarbi yra galimybė pasirinkti, ar jiems reabilitacijos paslaugos bus teikiamos ambulatoriškai ar stacionare. Apklausos duomenys rodo, kad absoliuti dauguma asmenų teiktų pirmenybę sanatorinei (stacionarinei) reabilitacijai: šį variantą rinkosi 8 iš 10 asmenų, turinčių reabilitacijos patirties. Pacientai taip pat nurodė, kad sanatorinės reabilitacijos efektyvumas įvertintas aukščiau nei ambulatorinės.

Taip pat skaitykite: Slaugos ir dvasingumo ryšys

Pedagoginės ir edukacinės priemonės

Pedagoginės priemonės: paciento išmokymas gyventi su negalia, sekti sveikatos būklę, vartoti vaistų, taisyklingai maitintis; mokomi ir šeimos nariai, kaip padėti sergančiajam vėžiu. Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, jo pareiga - paaiškinti pacientui apie jam reikalingas reabilitacinio gydymo paslaugas bei galimybes pasirinkti gydymo įstaigą.

Dieta ir mityba onkoreabilitacijoje

Gydant vėžiu sergantį pacientą labai svarbi yra dieta. Dietos tikslas - optimizuoti mitybą. Nustatyta, kad maiste gali būti ir kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį, ir biologiškai veiklių medžiagų, mažinančių kai kurių vėžio formų atsiradimo galimybę. Dietinė mityba normalizuoja medžiagų apykaitos procesus, didina organizmo jėgas, gerina audinių regeneraciją. Onkologinė operacija sukelia didelius baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, šarmų ir rūgščių apykaitos pakitimus.

Po žarnyno operacijos ligoniams skiriama tiršto, trinto maisto (virto ar gaminto garuose), taip pat rūgščių produktų, o po kelių dienų - liesų mėsos, pieno, žuvies produktų, kopūstų, pomidorų, turinčių geležies, vitamino B12, folio rūgšties. Porcijos didinamos pamažu. Svarbu sekti pacientą, ar jis tuštinasi dažnai ir pakankamai. Po žarnyno operacijos dietos koregavimas turi būti individualus.

Hematologiniams parametrams pagerinti skiriama bičių duonelės, jūros kopūstų, šaltalankio aliejaus, žuvų taukų, ežiuolės preparatų.

Psichologinė pagalba ir psichoterapija

Onkologine liga sergantį pacientą slegia didelis emocinis stresas. Dominuoja dvi pagrindinės reakcijos - depresija ir nerimas. Psichologas, esant būtinybei, - gydytojas psichiatras turėtų stebėti paciento būklę, padėti sušvelninti neigiamas reakcijas ar jų išvengti. Bendravimas su sergančiuoju vėžiu turi būti individualus, parenkamas veiksmingiausias gydymo metodas.

Taip pat skaitykite: Onkologinių pacientų skausmo kontrolė

Taikoma individuali ir grupinė psichoterapija, autogeninė treniruotė, skiriama antidepresantų ir benzodiazepinų grupės preparatų. Autohipnozė (arba autogeninė treniruotė) - vienas pagrindinių psichoterapijos metodų. Dėl savitaigos palaipsniui stiprėja pozityvus ligonio nusiteikimas, tai padeda įveikti sunkumus, sužadina norą gyventi. Plačiai taikoma ir grupinė psichoterapija, kai sudaromos savitarpio pagalbos grupės, kurių nariai serga ta pačia liga, dalijasi savo išgyvenimais.

Kineziterapija ir fizinis aktyvumas

Svarbiausias kineziterapijos (gydymo judesiu) tikslas yra stiprinti ligonių kvėpavimo raumenų funkciją po operacijos. Kvėpavimo pratimai gerina bronchų drenažą, kraujotaką, mikrocirkuliaciją, apsaugo nuo pleuros sąaugų, pneumonijų. Taip pat aktyvėja raumenų tonusas, gerėja psichoemocinė būsena.

Pratimų kaita ir krūvio didinimas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. per vienas pratybas. Fizinis krūvis turi būti paskirstytas į įžanginį, pagrindinį ir baigiamąjį. Mankštintis rekomenduojama kasdien. Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis ir/arba jėgos pratimai vėžio gydymo metu arba po jo gali sumažinti nerimą, depresijos simptomus, nuovargį ir pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Naujausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti ne tik savijautą, tačiau ir padidinti onkologinių ligų gydymo efektyvumą bei sumažinti mirties riziką sergant tam tikrais vėžiniais susirgimais: krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiu. Fizinis aktyvumas, sergant krūties vėžiu, gali sumažinti mirtingumą nuo gretutinių ligų net iki 42% ir nuo pačio krūties vėžio - iki 40%. Sergant storosios žarnos vėžiu mirtingumo rizika nuo gretutinių ligų sumažėja 38%, o nuo vėžio - 30%.

Skausmo valdymas onkoreabilitacijoje

Onkoreabilitacijoje skausmo gydymas taikomas pagal pakopų sistemą: I pakopa (nestiprus skausmas) gydoma nenarkotiniais analgetikais. Šios pakopos vaistai (aspirinas, paracetamolis ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) ypač veiksmingai gydo skausmą, sukeltą metastazių kauluose. II pakopa (vidutinio stiprumo skausmas) - šios pakopos vaistai: morfinas, fentanilis, metadonas, pentazocinas ir pan. III pakopa (labai stiprus skausmas) - skiriama stiprių opioidų, taip pat pagalbinių analgetikų, prireikus - nenarkotinių analgetikų.

Taip pat skaitykite: onkologinių pacientų skausmo valdymo iššūkiai

Be medikamentinio gydymo reabilitacijos metu skiriamos ir nefarmakologinės procedūros: nervų blokada, akupunktūra, TENS (transkutaninė elektrostimuliacija). Vaistų kaulų ligų sukeltam skausmui gydyti taikomi bisfosfonatai, kalcitoniniai preparatai.

Komplikacijos ir lėtinės pasekmės, kurias sprendžia reabilitacija

Sergant onkologinėmis ligomis dažnai išsivysto osteoporozė (retėja kaulai), raumenų sistemos sutrikimai, nervų sistemos ligos (pvz. periferinės neuropatijos - atsiranda rankų ir kojų dilgčiojimas ir tirpimas), limfoedema (patinimas, kurį sukelia limfmazgių pašalinimas), artritiniai, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimai. Pakankamai dažnai, onkologinių susirgimų atvejais, visas dėmesys yra sutelkiamas ties pačia liga, tačiau visiškai užmirštant ir ignoruojant kitas kūno dalis ir organų sistemas.

Reabilitacijos prieinamumo problemos ir pacientų patirtys

Apklausos duomenys rodo, kad respondentai turi pakankamai reabilitacijos patirties - 61,2% respondentų nurodė naudojęsi reabilitacija, ketvirtadalis iš jų šiomis paslaugomis buvo naudojęsi 3 ir daugiau kartų, o daugiau nei pusė asmenų - vieną kartą. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, kad jiems reabilitacija buvo skirta po onkologinės ligos gydymo.

Tačiau pacientai susiduria su reikšmingais administraciniais ir organizaciniais barjerais: reabilitacijos skyrimo procesas trunka pernelyg ilgai, stacionarinę reabilitaciją sanatorijoje gauti sunku, po operacijos neįmanoma rasti vietos per numatytą laikotarpį, siuntimo galiojimo terminai yra per trumpi. Pagal dabar galiojančią tvarką, siuntimo dokumentus sutvarko siunčiantis gydytojas kartu su teritorine ligonių kasa, gydymo įstaigai pateikta pažyma galioja tik 10 kalendorinių dienų, o siuntimas - ne ilgiau kaip 30 dienų.

Daugelis pacientų atkreipė dėmesį, kad gydytojai nesiūlo reabilitacijos arba pacientams trūksta proaktyvaus konsultavimo. Be to, paciento galimybė pasirinkti reabilitacijos įstaigą yra labai svarbi: apklausos duomenys identifikavo, kad didžiajai daliai pacientų itin svarbu rinktis reabilitacijos vietą ir įstaigą (pvz., Birštoną, Druskininkus ar Šventąją).

Pacientų atsiliepimai

Vieno respondento patirtis: „Kai prireikė reabilitacijos po operacijos, niekas nepaaiškino, kokių procedūrų reikia ir į kurią įstaigą kreiptis. Chirurginėje ligoninėje reabilitologė atėjo išrašymo dieną ir konsultavo tik 5 minutes. Šeimos gydytoja net nepaklausė, ar man reikia reabilitacijos po žarnyno auglio pašalinimo operacijos.“

Kitas atsiliepimas: „Kai užklausiau gydytojo, ar galėtų duoti siuntimą reabilitacijai, man pasakė, kad nepriklauso! Bet su dideliu nenoru, vis tik parašė siuntimą. Aš Teritorinėje ligonių kasoje (TLK) susižinojau, kad priklauso, man pasakė, kad yra 'žalias koridorius' reabilitacijai. Tai prieini išvados, kad gydytojai tokiems ligoniams nepasiūlo jos, reikia prašyti, kažką įrodinėti. Praėjau sunkius kelius (2 mėn.), kol pagaliau gavau stacionarinę reabilitaciją, kuri labai man padėjo atsigauti.”

Siūlymai gerinti paslaugų prieinamumą

Pacientai ir nevyriausybinės organizacijos prašo atsakingų institucijų atkreipti dėmesį į siuntimų galiojimo terminų realumą, didesnį informuotumą ir gydytojų proaktyvumą reabilitacijos skyrimo klausimais. POLA ir kitos organizacijos pabrėžia, kad reabilitacijos galimybės, jos skyrimo sąlygos ir paslaugų prieinamumas yra vienas aktualiausių pacientų bendruomenės klausimų.

Praktinė informacija pacientams

1. Reabilitaciją skiria gydantis gydytojas - šeimos gydytojas ar specialistas - pagal FM&R gydytojo rekomendacijas.
2. Pacientas turi teisę pasirinkti reabilitacijos įstaigą ir sužinoti laisvas vietas per VLK arba TLK sistemas.
3. Vaikams iki 8 metų leidžiama vykti lydimi slaugančio asmens.
4. Ar gali būti skiriama pakartotinė reabilitacija? Į reabilitaciją dėl tos pačios ligos pacientai siunčiami tik vieno kurso per vienerius kalendorinius metus; procedūrų skaičius priklauso nuo diagnozės.

Reabilitacijos sritis	Pagrindiniai metodai
Kineziterapija	Kvėpavimo pratimai, aerobika, jėgos treniruotės, kasdienė mankšta
Fizikoterapija	TENS, nervų blokada, masažas, akupunktūra
Psichologinė pagalba	Individuali ir grupinė psichoterapija, autogeninė treniruotė, antidepresantai
Dieta	Individuali mitybos korekcija, baltymų ir mikroelementų papildai
Skausmo valdymas	Pakopinė analgetinė terapija, pagalbinės nefarmakologinės procedūros

POLA pacientų gidai ir savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Detalesnę informaciją apie reabilitaciją teikia VLK arba TLK. Su medicininę reabilitaciją reglamentuojančiais teisės aktais galite susipažinti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje.

tags: #onkologiniu #pacientu #reabilitacijos #tikslai