Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje darbas užima svarbią vietą, vis dažniau susiduriama su perdėtu įsitraukimu į darbinę veiklą. Šis reiškinys apibūdinamas įvairiais terminais, tokiais kaip „darboholizmas“ ir „priklausomybė nuo darbo“, kurie dažnai vartojami kaip sinonimai. Tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šie terminai nėra visiškai tapatūs ir apibrėžia skirtingus psichologinius konstruktus.
Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti psichologinės priklausomybės sinonimus, atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus, bei pateikiant išsamų šio reiškinio supratimą. Vienas iš jų - darboholizmas. Remiantis 2023-iųjų mokslinių straipsnių apžvalga, šiuo metu maždaug vienas iš septynių žmonių patenka į darboholizmo pinkles.
Priklausomybė: Apibrėžimas ir Esmė
Priklausomybė - tai būsena, kai asmuo jaučia nekontroliuojamą poreikį vartoti tam tikrą medžiagą ar užsiimti tam tikra veikla, nepaisant neigiamų pasekmių. Tradiciškai, priklausomybė siejama su cheminėmis medžiagomis, tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama priklausomybėms nuo elgesio, tokioms kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų, interneto ar darbo.
Apibrėžiant priklausomybę, svarbu atsižvelgti į kelis pagrindinius aspektus:
- Nekontroliuojamas potraukis: Asmuo jaučia stiprų, sunkiai valdomą norą vartoti medžiagą ar užsiimti veikla.
- Tolerancija: Norint pasiekti norimą efektą, reikia vis didesnių dozių ar intensyvumo.
- Abstinencijos sindromas: Nutraukus vartojimą ar veiklą, atsiranda nemalonūs fiziniai ar psichologiniai simptomai.
- Neigiami padariniai: Priklausomybė sukelia problemų įvairiose gyvenimo srityse, tokiose kaip sveikata, santykiai, darbas ar finansai.
- Kontrolės praradimas: Asmuo nesugeba kontroliuoti savo elgesio, nepaisant noro sustoti.
Darboholizmas ir Priklausomybė nuo Darbo: Ar Tai Sinonimai?
Kaip minėta anksčiau, terminai „darboholizmas“ ir „priklausomybė nuo darbo“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad jie apibrėžia skirtingus reiškinius. Siekiant geriau suprasti šių terminų skirtumus, būtina juos išanalizuoti atskirai.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Darboholizmas
Darboholizmas - tai stiprus vidinis poreikis dirbti daug ir sunkiai, net jei tai nėra būtina. Pagrindiniai darboholizmo bruožai:
- Didelis įsitraukimas į darbą: Darbas užima svarbią vietą asmens gyvenime ir mintyse.
- Per didelis darbo krūvis: Asmuo dirba ilgiau ir intensyviau nei reikalaujama.
- Perfekcionizmas: Darboholikai siekia nepriekaištingų rezultatų ir yra linkę kritikuoti save už menkiausius trūkumus.
- Sunku atsipalaiduoti: Asmuo jaučia nerimą ir diskomfortą, kai nedirba.
Svarbu pabrėžti, kad darboholizmas nebūtinai yra neigiamas reiškinys. Kai kuriais atvejais, didelis atsidavimas darbui gali lemti sėkmę ir pasiekimus profesinėje srityje. Tačiau, jei darboholizmas sukelia stresą, pervargimą ir neigiamai veikia kitas gyvenimo sritis, jis gali tapti problema.
Priklausomybė nuo darbo
Priklausomybė nuo darbo - tai patologinis potraukis darbui, kuris sukelia neigiamų pasekmių asmens sveikatai, gerovei ir santykiams.
Priklausomybės nuo darbo sinonimai ir susiję terminai
Be „darboholizmo“, priklausomybei nuo darbo apibūdinti naudojami ir kiti terminai, kurie gali būti laikomi sinonimais arba artimais reikšmės atžvilgiu. Štai keletas iš jų:
- Kompulsinis darbo elgesys: Šis terminas pabrėžia nekontroliuojamą, prievartinį darbo pobūdį.
- Perdėtas įsitraukimas į darbą: Šis terminas apibūdina situaciją, kai darbas užima pernelyg didelę vietą asmens gyvenime.
- Priklausomybė nuo pasiekimų: Šis terminas atspindi situaciją, kai asmuo yra priklausomas nuo sėkmės ir pasiekimų darbe.
- Ergomanija: Tai medicininis terminas, reiškiantis patologinį potraukį darbui.
Svarbu pažymėti, kad šie terminai gali turėti šiek tiek skirtingas reikšmes ir akcentus, tačiau jie visi apibūdina panašų reiškinį - patologinį potraukį darbui, kuris sukelia neigiamų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Priklausomybės nuo darbo priežastys yra kompleksinės ir įvairialypės.
Psichologė Ugnė Juodytė teigia, kad atsakymas slypi klausime, kodėl mes tampame darboholikais. Pasvarstykime: ar galiu išeiti iš darbo be sąžinės graužaties ar kaltės jausmo? Jeigu ne, kodėl į tą darbą taip įninku? Galbūt dėl to, kad mano savivertė labai žema? Jeigu ji būtų aukštesnė, būtų ir kitoks santykis su darbu. Kitas dalykas - perfekcionistinės savybės. Tai netapatu darboholizmui: jeigu tai valdoma, tikėtina, santykis su darbu bus sveikas. Dar vienas dalykas - negerai, jei į darbą einama reguliuotis emocijų. Pavyzdžiui, prastai jaučiamės šeimoje, tačiau nesprendžiame šio klausimo, vengiame prisiimti atsakomybę ir stumiame laiką darbe. Tuomet atrodo viskas gerai - juk dingau tik kuriam laikui, bet šį mėnesį gavau daugiau pinigų.
Manau, nerimą gali kelti pagrindinis dalykas - jei žmogus nesidomi kita veikla. Pavyzdžiui, jis taip įsitraukęs į darbą, kad nė negalvoja apie šaunų vakarą su draugais. Kitas momentas - aplinkinių pastabos. Jeigu kiti jau pastebi, kad žmogaus santykis su darbu darosi nesveikas, tai gali būti tiesa.
Toks nuolatinis darbas ir visuotinis nenoras pailsėti gali sukelti daug fizinių ir psichologinių problemų. Pirmiausia turime apsibrėžti, kas tai yra - darboholizmas yra ne liga, nors mes dažnai taip jį įvardijame. Daugiausia žinome priklausomybes nuo kokios nors medžiagos, o šiuo atveju tai darbas. Į kitas priklausomybes darboholizmas panašus ir dėl abstinencijos periodo. Darboholikas susiduria su kūno ir proto pasipriešinimu, jam nepatogu nedirbti, jis atsisako poilsio, kur nors išvažiuoti, nes nori dirbti. Būtent „noriu“ yra kertinis žodis, kurį girdžiu iš linkusiųjų persidirbti. Jie mano, kad tai ne prievarta - jie patys nori dirbti.
Pasekmės
Pirmiausia minėtinos psichologinės pasekmės - žmogaus patiriamas nerimas gali išsivystyti iki depresijos arba paskutinių perdegimo stadijų. Yra ir socialinės pasekmės. Atsiranda konfliktų šeimoje, su draugais ar artimaisiais. Artimieji sako, kad žmogus per daug dirba, jo trūksta šeimoje, tačiau dėl menkos savivertės ar kitų priežasčių šis nepasiduoda kvietimui grįžti į šeimą. Nors dirbama daug, pasitenkinimas darbu mažėja - žmogus ilgainiui tampa nelaimingas ir darbe. Taip nebelieka erdvės, kur galima jaustis bent šiek tiek laimingam. Dar viena pasekmė - socialinė izoliacija.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kai kurie tyrimai rodo, kad su amžiumi draugų mažėja, o jeigu asmuo dar ir smarkiai pasineria į darbus, ypač sulaukęs trisdešimties - kai atsiranda šeima ir vaikų, - draugystės gali visiškai išnykti. Yra ir organizacinės pasekmės. Nors dirbama daug, pasitenkinimas darbu mažėja - žmogus ilgainiui tampa nelaimingas ir darbe. Taip nebelieka erdvės, kur galima jaustis bent šiek tiek laimingam.
Galimos problemos:
- Sveikatos problemos: Stresas, pervargimas, nemiga, širdies ir kraujagyslių ligos, virškinimo problemos.
- Psichologinės problemos: Depresija, nerimas, perdegimas, sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu.
- Santykių problemos: Konfliktai su partneriu, šeimos nariais ir draugais, socialinė izoliacija.
- Profesinės problemos: Sumažėjęs produktyvumas, klaidos darbe, konfliktai su kolegomis ir vadovais.
- Finansinės problemos: Nepaisant didelio darbo krūvio, asmuo gali patirti finansinių sunkumų dėl neproduktyvaus laiko naudojimo ir blogos sveikatos.
Diagnostika ir Gydymas
Priklausomybės nuo darbo diagnostika yra sudėtinga, nes nėra vieno standartizuoto testo ar kriterijų. Dažniausiai naudojami įvairūs klausimynai ir interviu, kurie padeda įvertinti asmens darbo įpročius, motyvaciją ir pasekmes.
Gydymas paprastai apima psichoterapiją, kurios metu siekiama:
- Atskleisti priklausomybės priežastis: Išsiaiškinti, kokie veiksniai paskatino priklausomybę nuo darbo.
- Išmokti valdyti potraukį darbui: Išmokti atpažinti ir valdyti impulsus dirbti.
- Sukurti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą: Išmokti skirti laiko poilsiui, pomėgiams ir santykiams.
- Pagerinti savivertę: Išmokti vertinti save ne tik pagal pasiekimus darbe.
- Išmokti spręsti problemas: Išmokti efektyviai spręsti problemas, nesigriebiant darbo kaip vienintelio būdo įveikti sunkumus.
Kai kuriais atvejais, gali būti rekomenduojami vaistai, skirti gydyti depresiją, nerimą ar kitas psichologines problemas, susijusias su priklausomybe nuo darbo.
Prevencija
Priklausomybės nuo darbo prevencija yra svarbi tiek individualiu, tiek organizaciniu lygmeniu.
Individualios prevencijos priemonės:
- Sveikas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: Skirkite laiko poilsiui, pomėgiams ir santykiams.
- Laiko planavimas: Planuokite savo laiką ir nustatykite prioritetus.
- Atsipalaidavimo technikos: Išmokite atsipalaiduoti ir valdyti stresą.
- Savęs vertinimas: Vertinkite save ne tik pagal pasiekimus darbe.
- Pagalbos ieškojimas: Kreipkitės į specialistus, jei jaučiate, kad negalite kontroliuoti savo darbo įpročių.
Organizacinės prevencijos priemonės:
- Sveikos darbo kultūros kūrimas: Skatinkite sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
- Darbuotojų mokymai: Organizuokite mokymus apie priklausomybę nuo darbo ir streso valdymą.
- Pagalbos programos darbuotojams: Suteikite darbuotojams galimybę gauti psichologinę pagalbą.
- Lankstus darbo grafikas: Suteikite darbuotojams galimybę dirbti lanksčiu grafiku.
- Pertraukos: Skatinkite darbuotojus daryti pertraukas darbo metu.
Kultūrą formuojame pirmiausia patys. Jeigu turėtume įtakos savo darbovietėje neleisti kolegoms įnikti į darboholizmą, tai jau būtų labai gerai. Antras žingsnis - mokytis sustoti. Čia gali padėti įvairūs dalykai: griežtas grafikas, priverstinis kompiuterio išjungimas po darbo, naujos veiklos ar pomėgio, kurie atitolintų nuo minčių tęsti darbus, paieška. Taip pat svarbios darbo pertraukėlės. Vienas iš darboholizmo požymių yra tas, kad dirbama ilgą laiką negeriant ir nevalgant. Tad dažnai pacientams pirmiausia siūlau pasižymėti priminimus, kada metas pavalgyti ar pailsėti. Trečias žingsnis - psichologinė pagalba.
Dažnai sakoma, kad labiausiai padeda kognityvinė elgesio terapija. Specialistai žmogui gali padėti suprasti, atpažinti mąstymo modelius, kurie priveda prie darboholizmo įpročių, ir atrasti būdus sau padėti. Greičiausiai jie mokys būti čia ir dabar, dėmesingumo sau ir įvairių pasitikėjimo savimi dalykų. Be to, labai svarbu miego kokybė. Darboholikai dažnai patiria perdegimą, ir miegas rodo, kokį stresą žmogus išgyvena.
Matant, kad kolega ar artimas žmogus linksta į darboholizmą, pirmiausia reikia padėti jam tai atpažinti ir pripažinti. Tačiau pasakyti, kad esi darboholikas, dažniausiai būna neveiksminga. Taip pat galima tokį žmogų įtraukti į kokią nors ne darbo veiklą. Pavyzdžiui, kolegą pakviesti arbatos, antrajai pusei po darbo pasiūlyti ką nors kartu nuveikti, pasivaikščioti.
Kultūrą formuojame pirmiausia patys. Jeigu turėtume įtakos savo darbovietėje neleisti kolegoms įnikti į darboholizmą, tai jau būtų labai gerai. Tad organizacijose labai naudinga apie tai laisvai pasikalbėti, pasidalinti patirtimi, kaip kiekvienas stengiasi išvengti dirbti daugiau nei sveika, - ar susirinkimuose, ar neformalioje vietoje.
Taip pat svarbu formalumai. Kai kuriose šalyse jau įteisinta teisė ne darbo metu su darbuotoju nekontaktuoti, netrukdyti jam ilsėtis. Vadovai ar personalo specialistai turėtų rodyti pavyzdį - galbūt įvesti taisykles, kuriomis neleidžiama dirbti viršvalandžių.
Socialinės Apsaugos Sistemos Vaidmuo
Socialinės apsaugos sistema, sukurta pagal Vokietijos valstybės vadovo Oto Bismarko pasiūlymus, kai valstybės tikslas yra rūpintis visų gyventojų gerove, ypač palaikant labiausiai remtinus gyventojus ir pasitelkiant tam tikras institucijas bei bendruomenės išteklius, gali atlikti svarbų vaidmenį priklausomybės nuo darbo prevencijoje ir gydyme.
tags: #socialine #parama #darboholizmas #ir #perdegimas