Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI) tai bedarbio pašalpa, mokama asmenims, netekusiems darbo, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje ir pateikusiems prašymą skirti nedarbo išmoką. Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Ką reiškia nedarbo draudimo išmoka ir kas ją administruoja
Nedarbo draudimo išmoka yra mokėjimas, kurį gali gauti asmuo, netekęs darbo ir atitinkantis tam tikras sąlygas. Užimtumo tarnyba yra institucija, kurios tikslas yra padėti asmenims, kurie netenka darbo, ir suteikti jiems nedarbo draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi asmuo, įsiregistravęs pas Užimtumo tarnyba, turintis bedarbio statusą, jei jam nepasiūlyta tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Sąlygos teisės gauti nedarbo draudimo išmoką
- Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
- Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
- Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
- Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
- Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Šios sąlygos užtikrina, kad nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama tiems, kurie tikrai jos reikia ir atitinka visus reikalavimus. Jei atitinkate šiuos kriterijus, nedvejodami kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo draudimo išmokos.
Kaip gauti nedarbo išmoką - procedūra ir terminai
Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (bedarbio pašalpą). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą. Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais gavimo.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Išmokos trukmė ir pratęsimas
Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Asmenys, kurie sulauks pensijos per ateinančius 5 metus, išmokos mokėjimą gali pratęsti 2 mėnesius t.y. iki 11 mėnesių, jeigu jie negauna išankstinės senatvės pensijos.
Taigi, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, bus pratęsiamas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas ne 2, o iš viso 6 mėnesius. Vadinasi, siekiant paskatinti nesirinkti išankstinės senatvės pensijos nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių (tai yra, 9+2 mėn.), o dabar bus 15 mėnesių (9+6 mėn.).
Išmokos dydis: pastovi ir kintama dalys
Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
| Laikotarpis | Kintamoji dalis (anksčiau) | Kintamoji dalis (numatyta nuo 2026-07-01) |
|---|---|---|
| 1-3 mėn. | 38.79 % | 45 % |
| 4-6 mėn. | 31.03 % | 35 % |
| 7-9 mėn. | 23.27 % | 25 % |
Pastovioji dalis 2025 metais siekia 241,54 euro (tai yra 23,27 proc. nuo šių metų MMA, kuri yra 1038 eurai, neatskaičius mokesčių). Pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja. Nuspręsta, kad nuo kitų metų liepos viena dalis mažės, o kita didės. Tai yra, pastovioji - nuo buvusių pajamų nepriklausanti - nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės nuo dabartinių 23,27 proc. iki 15 proc. O kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis augs: 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc.
Minimalus ir maksimalus išmokos dydis bei specialios nuostatos
Kaip palengvinimą galima traktuoti tai, kad įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, kuris atitinka 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Tai padės užtikrinti ypač mažas pajamas gaunančiųjų apsaugą. SADM primena, kad šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastoviosios dalies dydžiu - jau minėtais 23,27 proc. nuo MMA, tai yra, 241,54 euro. Nustačius penkių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
2025 metais BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 metais turėtų siekti 74 eurus (taigi, 74 eurų*5=370 eurų). Be to, siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, bus keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis ir nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Keitimosi tvarka: stažo skaičiavimas ir pakartotinis išmokos gavimas
Sukaupti stažą gali būti sunkiau: keisis jo įskaitymo tvarka. Dar vienas pasikeitimas susijęs su stažo skaičiavimu ir pakartotiniu nedarbo išmokos gavimu: čia sąlygos taip pat griežtėja. Į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas. O ir pati nedarbo išmoka nebus įskaičiuojama į apdraustojo draudžiamąsias pajamas (skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti).
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Taip pat nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per pastaruosius 24 mėnesius (vietoj buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. Teisę į pakartotinę išmoką bedarbis įgis, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Kur rasti daugiau informacijos ir skaičiuoklės
Netekus darbo rekomenduojama atvykit į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat pagalima registruotis internetu. Daugiau informacijos rasite „Google“ paieškos lauke įrašę: „Sodra nedarbo išmoka“ arba spausdami šią nuorodą Sodra bedarbio pasalpa. Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.