Naudojimasis socialiniais tinklais siejamas su depresija, o jos požymiai ypač pasireiškia aktyviai internetinėje erdvėje naršančioms paauglėms mergaitėms. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad problema gali būti net rimtesnė nei mano ekspertai, praneša CNN. Atliekant žurnale The Lancet Child & Adolescent Health paskelbtą tyrimą, buvo apklausta beveik 10 tūkst. 13-16 metų amžiaus Anglijos paauglių. Kitaip tariant, patys socialiniai tinklai galbūt nėra kalti dėl psichinės sveikatos problemų, - veikiau jie sutrikdo mergaičių miego kokybę ir atima laiko iš galimos fizinės veiklos bei padidina tikimybę vartotojams patirti elektronines patyčias. „Galbūt siekiant sumažinti neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, reikalinga kurti strategijas, stiprinančias atsparumą elektroninėms patyčioms bei skatinančias geresnį miegą ir fizinį aktyvumą“, - savo pareiškime dėsto aptariamame tyrime nedalyvavęs B.
Tyrimo metu paaugliai buvo apklausiami kartą per metus laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. 2014 m. ir 2015 m. Tyrėjai nustatė, kad dažnas abiejų lyčių paauglių socialinių tinklų naudojimas gali būti siejamas su didesniu psichologiniu nuovargiu. Net 60 proc. mergaičių psichologinio nuovargio priežasčių gali sudaryti nekokybiškas miegas, padidėjusi elektroninių patyčių rizika ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. Tačiau berniukams šie veiksniai paaiškina tik 12 proc. Socialiniai tinklai yra susiję su psichinės sveikatos problemomis. Palyginus šį tyrimą su aptartu anksčiau, klausimas išanalizuojamas platesniame kontekste. Šias problemas sukelia ne tiek pati socialinė žiniasklaida, kiek jos turinys, su kuriuo paaugliai susiduria, ir kokybiško miego bei fizinio aktyvumo stoka.
Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Tačiau tai gali būti laiko švaistymas - tai, ką labiausiai pastebiu ir aplinkiniai. Atrodo, atsisėdi penkioms minutėms peržiūrėti draugų nuotraukas Instagrame ir nė nepajunti, kaip tai užsitęsia iki valandos. O kalbant apie Feisbuką, galima scrollinti iki pat vakaro ir nematyti tam galo. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad kyla savivertės problemos - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti socialinių tinklų problemas?
Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Taigi savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau naudos taip pat yra. Tad kaip iš tiesų - kenksminga ar žalinga? Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų pastebėti save ir paklausti, ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir bandome šiek tiek apriboti dalyvavimą?
Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val. Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesėkmėmis. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Tyrimų išvados ir praktinės gairės
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S. Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per daug laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pašnekovė medicinos psichologė paaiškina, „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.“
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO kyla dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi jų pasiekimai, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir psichinė sveikata
Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinius grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Vienas pirmųjų ir Bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau ją įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Taip pat svarbu skatinti sveikus įpročius: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiką gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, nustatyti ribas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, ir atviri pokalbiai.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
- Skatinti pertraukas nuo socialinių tinklų ir daugiau dėmesio skirti realiam gyvenimui.
- UGDYTI skaitmeninį raštingumą ir kritinį mąstymą apie turinį internete.
- Riboti laiką socialiniuose tinkluose ir nustatyti aiškias ribas.
- Skirti dėmesio fizinei veiklai, gamtai ir socialiniam bendravimui gyvai.
- Turėti bent vieną patikimą suaugusįjį, kur į kurio kreiptis pagalbos.
Alternatyvos laisvalaikiui ir socialiniam bendravimui
Gydytoja psichiatrė pabrėžia, kad reikia ieškoti alternatyvų, kurios leistų užpildyti vaiko/paauglio laisvalaikį ir atliepti natūralų jaunimo raidos poreikį. Socialiniai tinklai gali būti naudingi, bet tik atsakingai ir su aiškiomis ribomis. Taip pat svarbu akcentuoti, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra vien žmogaus silpnybė, o reali problema, kurią galima įveikti su tinkamu palaikymu ir įgūdžiais.
Verta atkreipti dėmesį į tokius klausimus kaip: ar mes skiriame pakankamai laiko fizinei veiklai? ar laikomės sveikų miego įpročių? ar galime atskirti virtualų gyvenimą nuo tikrojo? Kaip elgiamės su savo dalijamąja informacija ir kokią įtaką tai daro mūsų savivertei?
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje