Fizinis aktyvumas labai svarbus įvairaus amžiaus žmonėms ir laikomas viena iš pagrindinių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Daugėjant sportuojančių, mėgstančių mankštintis ir judėti žmonių, sporto klubai yra tinkama vieta, kurioje galima užsiimti aktyvia veikla.
Sporto klubo paslaugos apibrėžiamos, kaip uždarose patalpose ar jų komplekse juridinių ar fizinių asmenų vykdoma ūkinė komercinė veikla, atlygintinai teikiamos paslaugos, skirtos paslaugų vartotojams mankštintis, fiziniam aktyvumui palaikyti. Svarbu laikytis nustatytų higienos normos reikalavimų.
Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.
Pagrindiniai reikalavimai sporto klubams
- Paslaugų teikėjas privalo suteikti tikslią, išsamią informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus, įrankių naudojimą, su konkrečiomis paslaugomis susijusią galimą riziką vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, vidaus tvarkos taisykles.
- Informacija vartotojui turi būti suteikta prieš jam įsigyjant paslaugas.
- Vidaus taisyklės pateikiamos gerai paslaugų vartotojui matomoje paslaugų teikimo vietoje.
- Sporto klube turi būti įrengtos šios patalpos: patalpa pratyboms (užsiėmimams), persirengimo patalpa, dušo patalpa, tualetas.
Persirengimo ir dušo patalpos turi būti išdėstytos taip, kad iš persirengimo patalpos būtų galima patekti tiesiai į dušo patalpą. Dušo patalpoje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas ragelis 5 persirengimo vietoms, tualete vienas unitazas ir viena kriauklė skiriama 30 persirengimo vietų.
Persirengimo patalpos gali nebūti, jeigu sporto klubas įrengtas apgyvendinimo, švietimo, asmens sveikatos priežiūros ar kitą veiklą vykdančiame objekte ir paslaugų vartotojui sudarytos sąlygos persirengti objektų patalpose (kambariai, palatos ir pan.), ir šios patalpos yra tame pačiame pastate ar sujungtos šildomais koridoriais, galerijomis, tuneliais ir pan.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Patalpų danga turi būti lygi, neslidi, tinkama valyti drėgnai. Sporto klubo patalpos, įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi paslaugų teikėjo nustatyta tvarka. Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir pagal gamintojo nurodytas instrukcijas. Naudojami biocidai turi būti nustatyta tvarka autorizuoti. Duše, prausykloje tualete esantys įrenginiai valomi ir dezinfekuojami kasdien.
Netvarkinguose ir blogai valomuose dušuose, persirengimo kambariuose ar per nešvarius sporto įrenginius galima užsikrėsti tokiomis ligomis, kaip niežai, odos ir nagų grybelis, o dėl netinkamo sporto klubo įrengimo ar įrenginių priežiūros - patirti įvairių traumų. Paslaugų teikimo vietoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kad, esant poreikiui, galėtumėte juo nedelsiant pasinaudoti.
Taip pat svarbu sporto klubuose užtikrinti legioneliozės profilaktikos priemones. Tuo tikslu kas 3 mėnesius karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra turi būti profilaktiškai pakeliama iki ne žemesnės kaip 66O C temperatūros ir išlaikoma ne trumpiau kaip 25 min. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliktas geriamojo vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.
Darbuotojų kompetencija ir socialinė kompetencija
Svarbu yra ir sporto klubuose dirbančių darbuotojų kompetencija. Kompetencija - tai sugebėjimas organizuoti, apimantis meistriškumą, specializaciją, intelektualumą ir problemų sprendimą. Kompetentingas žmogus yra autoritetingas, darantis aplinkiniams įtaką. Dažniausiai individo socialinė kompetencija - tai jo turimi socialiniai įgūdžiai, gebėjimai siekti tikslų ir (arba) individo tarpasmeninis santykis.
Sporto klubų veiklai būtinas leidimas-higienos pasas, kuris parodo, kad paslaugų teikėjas įrengė patalpas, įsigijo įrenginius ir inventorių, atitinkantį nustatytus sveikatos saugos reikalavimus. Dėl to asmenims, besirenkantiems sporto klubus, siūloma atkreipti į tai dėmesį.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Anot Barselona ir Ross (2004), sporto klubų vadyba - tai ta sritis, kurios populiarumas didėja. Tai parodo didėjanti sporto klubų vadybininkų paklausa ir vadybinių mokymosi programų populiarumas aukštosiose mokyklose. Paliulis ir kt. (2004) teigia, kad vadybininkas didžiausią savo laiko dalį skiria komunikavimui - jo veikla yra susijusi su informacijos veikimu, apdorojimu, analize ir įvertinimu, problemų, sprendimų formulavimu, rengimu, priėmimu ir perdavimu vykdytojams.
Ši auganti aptarnavimo sfera reikalauja aukšto lygio bendravimo, įvairių problemų sprendimo įgūdžių. Norint sėkmingai orientuotis naujose, neįprastose situacijose, nauji vadovavimo metodai reikalauja gebėjimo dirbti ir individualiai, ir komandose. Taigi be komunikacinių gebėjimų vadybininkams reikalingi ir organizaciniai įgūdžiai, nes nuo jų priklauso darbo efektyvumas.
Apžvelgus mokslinę literatūrą, susiformuoja nuomonė, kad sporto klubų vadybininkas privalo turėti išvystytą socialinę kompetenciją, komunikacinius ir organizacinius gebėjimus. Šios sporto klubų vadybininkų kompetencijos ir gebėjimus, nėra daug analizuota, trūksta išsamių šios tematikos tyrimų. Todėl manome, kad mūsų nagrinėjama tema yra aktuali vien dėl jos siauro ištyrimo. Be to, šiame tyrime nagrinėjama sporto klubų vadybininkų pasitenkinimo darbu problema, manome, kad nuo noro dirbti ir pasitenkinimo darbu labai priklauso tolesnė sėkminga vadybininko veikla.
Kasdieninėje kalboje „kompetentingas“ reiškia „kvalifikuotas“ arba „sugebantis“. Tačiau vadybos požiūriu kompetencija ir įgūdžiai, gebėjimai nėra tas pats. Kompetencija vadybine prasme, priešingai, reiškia absoliutų sugebėjimą atlikti konkretų darbą pagal numatytus standartus. Šiais būdais pasiekti efektyvumo siekiant strateginių organizacijos tikslų.
Kitaip tariant, kompetencija - tai būtini darbo uždaviniui ar vaidmeniui atlikti mokėjimai, įgūdžiai, žinios ir gebėjimai (Sokol, 2001). Kompetencijos terminas labiau atspindi veiklos pasaulio interesus, o žmogiškasis galimybių vadybos tyrimų aspektas išryškina žmogaus vertybes, požiūrius ir asmenines savybes įtaką kompetencijos struktūroje.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Svarbu, kad asmenybė orientuotųsi sudėtinguose socialiniuose santykiuose, išmoktų sėkmingai dirbti su kitais žmonėmis, suprastų ir gerbtų jų interesus. Kompetentingas žmogus yra autoritetingas, darantis aplinkiniams įtaką.
Gambrill (cit. Hinsch ir Pfingsten, 1998), socialiniai įgūdžiai apibrėžiami, kaip tam tikro elgesio šablonai, kurie individui leidžia daryti norimą poveikį kitiems žmonėms. Socialiai įgūdžiai - tai adaptyvus ir adekvatus elgesys, kuris padeda įveikti kasdieninio gyvenimo reikalavimus, pasikeitimus ir sunkumus.
Proceso metu organizacijos ištekliai naudojami iškeltiems tikslams pasiekti, vykdant planavimo, organizavimo ir kontrolės funkcijas. Šiandienos realijos diktuoja savo reikalavimus verslui, verslumo įgūdžių ugdymui, mokymo sistemai ir jos aplinkai, didina reikalavimus studijų kokybei.
Sėkmingą vadybininko darbą lemia verslo vadybos, etikos, verslo ekonomikos, finansų apskaitos, verslo teisės, kompiuterinio duomenų apdorojimo, finansų valdymo, analizės ir finansų teisės žinios ir raštvedybos įgūdžiai. Tačiau trūksta savarankiškumo ir komandinio darbo įgūdžių, gebėjimų kritiniam ir analitiniam mąstymui.
Pasak Armstrong (1994), geri vadybininkai dažnai turi remtis savo ištekliais, kad atliktų savo misiją. Šie ištekliai susideda iš patirties, žinojimo, sumanumo, o svarbiausia - laiko, kuris visas turi būti panaudotas ne tik vadovavimui ir žmonių motyvavimui, bet ir situacijos supratimui, problemų analizei ir apibrėžimui, sprendimų priėmimui, tiesioginei ir netiesioginei veiklai.
Visus vadybininkui būdingus bruožus (pagal Martinkų, 2002) galima suskirstyti į tris grupes, t.y. aukščiausiojo, viduriniojo ir žemiausiojo. Aukščiausio lygio vadybininkai numato organizacijos veiklos strategiją ir viziją, priima svarbiausius vadybinius sprendimus, turi didžiausią galią ir atsakomybę, organizuoja ryšius su aplinka.
Kaip vertinti sporto komandą
Pasitenkinimas darbu
Įkvėpti darbuotojams pasitenkinimą yra pagrindinė vadovavimo užduotis. Pasitenkinimas suteikia pasitikėjimą, lojalumą ir pagerėja atliekamo darbo kokybė. Iš silpnai motyvuoto asmens negalima laukti didelės naudos bet kokioje veikloje, o nemotyvuotas žmogus visai joje nedalyvauja.
Herzbergo dviejų veiksnių teorija teigia, kad kiekvienas individas gimsta su tam tikrais poreikiais, kuriuos siekia patenkinti. Higieniniai veiksniai apima pagrindinius žmonių poreikius. Jie siejami su atlyginimu, darbo sąlygomis, santykiais su kolegomis ir sveika aplinka. Jie skirti apsaugoti žmones nuo nepasitenkinimo darbu. Jie užtikrina normalias darbo sąlygas.
Motyvuojantys veiksniai siejami su aukštesniaisiais poreikiais, jie būdingi tik žmonėms ir skiria juos nuo gyvūnų. Panašu, kad šiuos poreikius nelemia tam tikros įgimtos individo charakteristikos. Šiam tipui priklausantys poreikiai patenkinami suteikiant daugiau atsakomybės, veiksmų laisvės, įvertinant pastangas. Jie siejami su pačiu darbu nei aplinka, kurioje jis yra atliekamas.
Pagal Herzberg, trūkstant higieninių veiksnių, žmogus pradeda jausti nepasitenkinimą darbu. Motyvuojantys veiksniai, priešingai, jeigu jų nėra arba yra nepakankamai, nesukelia pasitenkinimo darbu. Tačiau jie mažina nepasitenkinimą darbu. Kadangi pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu lemia visiškai skirtingos veiksnių grupės, todėl jų, Herzberg nuomone, negalima nagrinėti kaip priešingų.
tags: #socialine #kompetencija #sporto #klube