Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, o kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Socialinei kompetencijai skirta plėtra atliekama laikantis daugelio principų: vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) ir reflektyvumo. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis, o šeimos ir mokyklos partnerystė užtikrina tęstinumą, dermę ir bendruomenės mokymąsi.
Ugdymo(si) aplinka kaip pagrindinis socialinės kompetencijos katalizatorius
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, gairėse įtvirtinamas universalus dizainas mokymuisi. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai - 18 pasiekimų sričių visuma, kuri užtikrina vaiko gebėjimų augimą, o jų plėtojimas vyksta tiek vidaus, tiek lauko aplinkose, taip pat už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai). Kontekstų kūrimas orientuotas į vaiko iniciatyvas, estetišką aplinką ir tiksliai parinktas priemones su netikėtumo momentais.
Kuriant ugdymosi kontekstus, prioritetas teikiamas dialoginei vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveikai: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės, skatinančios vaiko aktyvumą. Mokytojai stebi vaikų domėjimąsi, gebėjimus ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus interesus bei gabumus. Taip pat iš anksto numatomos galimos kliūtys veiklose ir jas galima valdyti sukuriant tinkamus kontekstus. Naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, o ugdymosi aplinka modeliuojama taip, kad tam tikru momentu įvyktų „čia ir dabar“ patirtys.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas
Universalaus dizaino kontekstas - lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymosi aplinka ir procesas, kuriame, nepaisant amžiaus ar skirtumų, visiems sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina emocijas, pagauna dėmesį ir panardina į prasmingą vyksmą. Vaikai gali rinktis alternatyvius tyrinėjimo ir dalyvavimo būdus, veikdami savo tempu ir mokydamiesi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas, priemones, laiką ir vietą skatina vaikų iniciatyvą ir kryptingą savo žaidimo ar mokymosi kelią.
Kontekstai, kurie formuoja socialinę kompetenciją
- Žaismo kontekstas - palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina tyrinėti, išbandyti, eksperimentuoti, dalintis potyriais. Kontekstas atliepia vaiko gebėjimą pajusti pasaulį judesiu, pojūčiais, emocijomis, kalba ir vaizduote.
- Judraus patirtinio ugdymo kontekstas - skatina džiaugtis judėjimu, didina judraus mokymosi galimybes, kuria dialogą tarp vidaus ir lauko aplinkų, mobilią įrangą ir tyrinėjiminius judesius.
- Kultūrinių dialogų kontekstas - suteikia vaikams galimybes dalyvauti įvairiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių tikslas kurti individualų tapatumą ir skatinti bendradarbiavimą su skirtingomis bendruomenėmis.
- Kalbų įvairovės kontekstas - kuria palankias sąlygas skirtingiems komunikavimo būdams, rašytinei ir žodinei raiškai, kalbų pažinimui, įvairovės vertybėms.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - nagrinėja prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukiant juos į aplinkos tyrinėjimą ir skatinant giliau suprasti reiškinius.
- Realios ir virtualios aplinkų kontekstas - papildomi skaitmeniniai tyrinėjimai, kurių tikslas - plėtoti skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą, kartu su saugia realių objektų patirtimi.
- Kūrybinių dialogų kontekstas - kuria aplinką, kuri skatina vaizduotę, supratimą ir kūrybinį pasididžiavimą įveikus iššūkius.
- Aplinkų estetika ir įvairovė - palaiko įvairias kūrybines raiškos galimybes, leidžia pasirinkti skirtingus būdus įgyvendinti idėją ar spręsti problemas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai išlieka nuosekliai įgyjami - išskiriama 18 pasiekimų sričių, kurias sudaro vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Kiekviena ugdymo sričių dalis plėtoja visus 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus ir įtraukiamai įtraukiama į programos turinį. Kontekstai skatina vaikų iniciatyvas, leidžia pasirinkti veiklą, medžiagas ir įrankius, bei pristatyti veiklos rezultatus įvairiais būdais. Ugdymo(si) kontekstuose dialogas tarp vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų numatomas iš anksto: kokie komunikavimo būdai paskatins vaiko aktyvumą ir palaikys jo užsiėmimą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kalbėjimo apie socialinę kompetenciją įvairovė ir praktika
Socialinės kompetencijos ugdymas yra esminė investicija į vaiko ateitį. Tyrimai rodo, kad nuoseklus SEU (socialinio ir emocinio ugdymo) įgyvendinimas visose bendruomenės dalyse - mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, tėvai, bendruomenė - duoda apčiuopiamų rezultatų. Socialinio emocinio ugdymo temos integruojamos į visus dalykus: literatūros analizėje dėmesys skiriamas veikėjų išgyvenimams, istorijose - charakterio ypatybėms ir gebėjimams. Tokia integracija stiprina pilietinę savimonę, emocinį reguliavimą ir gebėjimą spręsti konfliktus. Lietuvoje numatoma naudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašą, kuris remiasi NAKA principu: nuoseklumas, aktyvus dalyvavimas, koncentravimas ir aiškūs tikslai.
Gairėse pabrėžiama, kad SEU sėkmė priklauso nuo visos bendruomenės įsitraukimo: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai, šeima, architektūra ir partneriai iš miesto bendruomenės. Efektyvus SEU įgyvendinimas yra ne tik pamokų dalis, bet ir ideologija, kuri turi būti nuosekliai įtraukiama į visus ugdymo procesus. Svarbu atsižvelgti į mokytojo asmenybės poveikį programos įgyvendinimui: empatija ir pagarba turi būti gyvosios praktikos dalis, o ne tik deklaracijos. Geras mokytojas kuria saugią ir įkvepiančią aplinką, geba organizuoti darbus, išlaikyti lankstumo balansą ir nuolat reflektuoti savo praktiką.
Kaip pasiekti SEU sėkmę mokykloje
- Nuoseklus SEU įgyvendinimas turi būti planuojamas daugelį metų, įtraukiant visus bendruomenės narius.
- Kiekviena pamoka turi būti sukurta su įtraukiančiais metodais, atsižvelgiant į skirtingą mokinių mokymosi tempą ir poreikius.
- Trijų lygių integravimas: per pamokas atskiros SEU temos, nuoseklioji programa ir visų dalykų turinio integravimas į bendrą SEU kontekstą.
Apibendrinant, ikimokyklinis ugdymas socialinės kompetencijos ugdymo kontekste siekia harmonijos tarp ugdymosi aplinkos, kultūrinės įvairovės, emocinio groundo ir vaikų iniciatyvų. Atsižvelgiant į gairių principus, tikslas yra sukurti tokią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, įtraukti, motyvuoti tyrinėti ir dialoguoti, o kartu ugdytųsi vertinant savo ir kitų gebėjimus, pasiekimus bei atsakomybę už bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #kompetencija #apie #balas #ugdamoji #veikla