Apdraustųjų socialinio mokesčio tarifai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami apdraustųjų socialinio mokesčio tarifai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ) ir kitais teisės aktais. Nagrinėjami mokesčio mokėtojai, mokesčio objektas, pajamų mokesčio tarifai, mokesčio lengvatos ir nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka.

Mokesčio mokėtojai ir objektas

Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai (nuo visų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje).
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai (nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje).

Mokesčio objektas nuolatiniams Lietuvos gyventojams yra visos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio objektas yra apibrėžtas atskirai, įskaitant pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, pajamas iš paskirstytojo pelno, pajamas už nekilnojamojo turto nuomą, honorarus ir kitas pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Pajamų mokesčio tarifai

Pajamų mokesčio tarifai Lietuvoje yra diferencijuoti ir priklauso nuo pajamų rūšies bei dydžio. Pagrindiniai tarifai yra:

• 15 % - taikomas tam tikroms pajamoms, pavyzdžiui, pajamoms iš paskirstytojo pelno (dividendams), ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms.
• 20 % - taikomas su darbo santykiais susijusių metinių pajamų daliai, neviršijančiai 60 VDU (vidutinių darbo užmokesčių).
• 32 % - taikomas su darbo santykiais susijusių metinių pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU.
• 5 % - taikomas ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU.

Individualios veiklos pajamoms taikomas 20 % tarifas, tačiau gali būti taikomas pajamų mokesčio kreditas, mažinantis mokėtiną sumą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ 6 str. 1 dalis, numatanti progresinius pajamų mokesčio tarifus:

• 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU dydžio.
• 25 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinama metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU dydžio.
• 32 proc. tarifas bus taikomas metinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU dydį.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU), taikomas apdraustųjų asmenų einamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 1 VDU dydis 2026 metais - 2 312,15 Eur.

Schema: Mokesčių sistemos pakeitimai Lietuvoje.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis

Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.

Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta GPMĮ 6 str. 1 dalyje.

Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai

Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta GPMĮ 6 str. 1 ir (arba) 2 dalyse.

Mokesčio lengvatos

Lietuvos mokesčių sistema numato įvairias mokesčio lengvatas, skirtas sumažinti mokestinę naštą gyventojams. Pagrindinės lengvatos apima:

• Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis).
• Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis).
• Iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).

NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų dydžio ir gali būti apskaičiuojamas pagal specialias formules. Taip pat, iš pajamų gali būti atimamos tam tikros išlaidos, pavyzdžiui, gyvybės draudimo įmokos, pensijų įmokos į pensijų fondus, sumos už profesinį mokymą ar studijas ir palūkanos už kreditą gyvenamajam būstui.

NPD, taikomi 2025 m. Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojusios 2025 m. mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio (1 038 Eur), taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.

Iš pajamų atimamos išlaidos: savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių vaikų su negalia (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.

Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas: kas tai?

Iš pajamų gali būti atimama: iki 1 500 Eur suma, sumokėta kaip: papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, kurios yra didesnės nei 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą; gyvybės draudimo įmokos; bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Schema: Pensijų kaupimo schema Lietuvoje.

Pajamų deklaravimas ir sumokėjimas

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, jei:

• Atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį taikant progresyvų mokesčio tarifą.
• Gavo apmokestinamųjų pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms.
• Pagal turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą.
• Mokestiniu laikotarpiu įsigijo verslo liudijimą ar įregistravo individualią veiklą.
• Pageidauja pasinaudoti teise atimti išlaidas.
• Tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje išbūtų 280 ar daugiau dienų.
• Galutinai išvyksta iš Lietuvos.

2019 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamos ir nuo jų apskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojami Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir skirta tik informaciniams tikslams. Siekiant gauti tikslią ir išsamią informaciją apie apdraustųjų socialinio mokesčio tarifus ir jų taikymą, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus mokesčių konsultantus arba Valstybinę mokesčių inspekciją.

tags: #apdraustuju #socialinis #mokestis