Prieššventiniu laikotarpiu verslo rengiamos gerumo akcijos, dalinama labdara - puikios iniciatyvos, tačiau nepakankamos siekiant tapti tikrai socialiai atsakinga įmone (SAĮ). Kas yra socialinė atsakomybė?, - paklausėme A. - Socialinei atsakomybei apibūdinti nėra vieningo apibrėžimo, tačiau plačiąją prasme - tai įmonės prisiimta atsakomybė už tai, kokį poveikį jos veikla daro aplinkai bei visuomenei. Patikimo verslo įvaizdis padeda ne tik įgyti klientų, geriausių darbuotojų lojalumą, bet ir pritraukti naujas investicijas. Įmonės reputacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, norint pritraukti naujus bei išlaikyti esamus įmonės darbuotojus. Darbuotojams svarbu saugios ir sveikos darbo sąlygos, žmogaus teisės, lygios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimas ir pan. Bendruomenei - įsitraukimas į jos veiklas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei iniciatyvas. Aplinkosaugos požiūriu - taupus bei atsakingas išteklių naudojimas, aplinkos saugojimas, taršos mažinimas ir kt. - Mūsų kultūroje kalėdiniu laikotarpiu ypač skatinamos įvairios gerumo akcijos, o tai labai džiugina bei formuoja atsakingos visuomenės, verslo įvaizdį.
Kas sudaro socialinės atsakomybės įvaizdį ir kuo ji naudinga įmonei?
Kokia įmonei nauda, būnant socialiai atsakinga? Nuo 2008 m. Lietuvoje teikiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA). Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai kasmet teikiami Lietuvoje veikiančioms įmonėms siekiant skatinti įmonių socialiai atsakingas veiklas bei didinti žinomumą. Nominacijos tradiciškai teikiamos keturiose kategorijose „Metų darbovietė”, „Metų bendruomeniškiausia įmonė”, „Metų aplinkosaugos įmonė” bei pagrindinis apdovanojimas „Socialiai atsakinga įmonė”.
Įmonės, pretenduojančios į NAVA, vertinamos pagal 5 socialiai atsakingo verslo kriterijus. Antra, ar įmonė užtikrina visų suinteresuotų grupių įsitraukimą į socialinį dialogą. Trečia, ar išskirtos įmonių socialinės atsakomybės strateginės kryptys, sudarytas veiksmų planas, ar apibrėžti vertinimo rodikliai. Ketvirta, įmonių socialinės atsakomybės veiklos įgyvendinimas ir rezultatų vertinimas bei, galiausiai, įmonių atskaitomybė už socialinės atskaitomybės veiklą.
Šioje studijoje nagrinėjama vertybių ir elgesio normų samprata, jų klasifikacija, ryšys ir reikšmė visuomenėje. Aptariamos įvairios normų rūšys, moralės ir teisės sąveika, pabrėžiant jų svarbą reguliuojant žmonių tarpusavio santykius. Socialinių normų apibrėžimas ir klasifikacija: norma (lot. norma) - tai elgesio taisyklė, kuri reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones, normos skirstomos į technines, socialines, religines normas. Pagal tai, kas jas nustato ir kaip garantuojamas jų vykdymas, socialinės normos skirstomos į teisės, moralės, papročių normas, visuomeninių organizacijų normas ir kt.
Moralės normos ir teisės normų santykis
Moralės normos - tai esmės požiūriu į kai kurias visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratas išreiškiančios elgesio taisyklės, dažnai nerašytos. Jos reglamentuoja visuomenės požiūrį į tikrasis vertybes, tokias kaip teisingumas, pareiga, garbė. Moralės normoms įtakos turi sąžinė, autoritetas, socialinis poveikis, baimė pažeisti moralę. Dažnai moralės normos siejamos su individualiais įsitikinimais, tačiau jų laikymasis gali įtakoti socialinį elgesį. Moralės normos ir teisės normos dažnai sutampa, bet jos skiriasi kilmės, reguliavimo mastu, išraiškos forma ir garantavimo mechanizmais. Moralės normas reguliuoja visuomenė, o teisės normas - valstybės prievarta ir įstatymais.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Teisės normos požymiai: formalus apibrėžtumas, visuotinumas, valstybės apsauga, sistemingumas, institucinė pobūdis, bendrumas, orientavimas į ateitį. Formalus apibrėžtumas reiškia, kad teisės normos turi būti aiškiai suformuluotos ir išdėstos oficialiuose teisės aktuose. Visuotinis privalomumas reiškia, jog teisės normos turi būti privalomos visiems visuomenės dalyviams. Valstybės apsauga užtikrina, kad neteismas būtų sankcionuojamas. Sistemingumas rodo, kad teisės normos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro kompleksinę teisinę sistemą. Institucinės ypatybės reiškia, kad norma įgauna teisinį statusą dėl valstybės ar jos institucijų įvykdymo ar įvairovės. Bendrumas ir orientavimas į ateitį užtikrina, kad teisės normos yra taikomos daugkartinai ir prisitaiko prie besikeičiančių situacijų.
Teisės normų klasifikacija
Teisės normos skirstomos pagal teisinio reguliavimo objektą (konstitucinės, baudžiamąsias, civilines, šeimos, darbo ir kt.), juridinę galią (įstatyminės ir poįstatyminės), teisinio reguliavimo metodą (imperatyvinės, dispozityvinės, skatinamosios, rekomendacinės), galiojimo apimtį (bendrosios, specialiosios, individualios) ir kitas kriterijas. Kiekviena norma turi hipotezę, dispoziciją ir sankciją, kuri užtikrina jos taikymą bei teisinės tvarkos stabilumą. Teisės normos yra rašytinės ir įgyvendinamos valstybės suformuluotomis reguliavimo priemonėmis. Jos orientuotos į ateitį, taikomos plačiai ir abstrakčiai, leidžiančios taikyti jų turinį pasitaikius įvairioms situacijoms.
Tai, kad moralės ir teisės normos gali būti suderintos arba prieštarauti, priklauso nuo visuomenės kultūros, istorinių poreikių ir teisės kūrimo konteksto. Moralės normos dažnai atspindi kultūrinį idealių elgesio standartą, kurio laikymasis teikia socialinį palaikymą, o teisės normos įtvirtina privalomą, oficialiai sankcionuotą elgesio modelį. Tačiau abi normų grupės bendrina tikslą - užtikrinti gerovę, saugumą ir teisingumą visuomenėje.
Socialinės vertybės, vertybinė orientacija ir konfliktai
Socialinės vertybės - tai plačiai pripažintos dorinės, politinės ir estetinės nuostatos, susijusios su idealiais elgesio modeliais (pavyzdžiui, teisingumas, laisvė, pagarba). Jos formuoja kultūros esmę, lemia žmonių elgseną ir socialinę pažangą. Vertybinė orientacija - vidinė asmens charakteristika, kuri gali lemti skirtingą vertybių hierarchinę struktūrą asmens sąmonėje. Konfliktai tarp vertybių hierarchijų gali sukelti socialinius konfliktus ir elgesio ydą. Kiekviena kultūra turi savitas socialines vertybes, kurios ilgainiui keičiasi, bet amžinosios vertybės išlieka - sąžiningumas, garbingumas, nuoširdumas, ištikimybė tiesai, pagarba ir kt.
Socialinės vertybės gali būti materialios (vardai, apdovanojimai) ir nematerialios (įsitikinimai, nuomonės, dorinės normos, švietimas, tradicijos). Socialiniai procesai dažnai skatina pakitus socialines vertybes dėl technologijų, ekonomikos pokyčių, demografijos ar religinių įsitikinimų. Moralės ir teisės normų santykis priklauso nuo to, kaip visuomenė reguliuoja tarpusavio santykius: moralės normas dažnai įtvirtina ar skatina socialinį teisingumą tarp žmonių, o teisės normos užtikrina teisinius santykius valstybės prievartos dėka.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pabaigos minčių įvairovė ir praktiniai poslinkiai
Vertinant socialinę ir kooperatinę elgseną, svarbu suprasti, kad įmonės gali būti socialiai atsakingos ne tik per dosnias kalėdines akcijas, bet ir nuosekliai įgyvendindamos socialinę atsakomybę per visus savo veiklos ciklus: nuo įdarbinimo praktikų iki aplinkosaugos ir transparentijos. Tarp disciplinų egzistuoja glaudi sąsaja tarp moralės normų, teisės normų ir korporatyvinio reguliavimo - jos kartu kuria socialiai atsakingos bendrovės įvaizdį, skatina įvairovę, skaidrumą ir ilgalaikį visuomenės pasitikėjimą.
| Kriterijus | Kodėl svarbu | Kaip taikyti |
|---|---|---|
| Visuotinumas | Teisės normos taikomos visiems be išimčių | Laikytis visuotinių standartų įmonės politika |
| Argamantavimas į dialogą | Įsitraukimas į suinteresuotų šalių diskusijas | Įtraukti darbuotojus, bendruomenę, tiekėjus |
| Vertybių orientacija | Ilgalaikė kultūrinė kryptis | Sukurti aiškią socialinės atsakomybės strategiją |
| Ataskaitų skaidrumas | Pasitikėjimo didinimas | Reguliari socialinės atsakomybės atskaitomė |
Išvada neteikta kaip tradicinis užbaigiamasis skyrius, o šios temos skaitmeninėje ir verslo praktikoje išryškinimas - socialinės ir kooperatinės elgsenos paaiškinimas, jų ryšys su teisės ir moralės normomis bei praktiniais įmonių veiksmais skatina atsakingą veiklą ir bendruomeninį poveikį.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #ir #kooperatine #elgsena