Vaikystė yra ypatingas ir svarbus žmogaus gyvenimo etapas, lemiantis asmenybės formavimąsi ir turintis didelę įtaką tolimesniam gyvenimui. Šis laikotarpis kupinas emocijų, atradimų, ieškojimų ir įspūdžių. Vaikystė - tai laikas, kai vaikai mokosi pažinti pasaulį, save ir kitus žmones.
Meno terapija kaip priemonė vaikų raidai
Meno terapija - tai patyriminė terapinė veikla, kai menas naudojamas kaip emocijų išraiškos ir bendravimo priemonė. Meno terapijoje pagrindinis dėmesys skiriamas vaiko jausmams ir kūrybos procesui, o ne galutiniam rezultatui. Čia vaikas gali rasti būdų išreikšti savo emocijas ir savitas mintis, kurių kartais nepavyksta išsakyti žodžiais arba kurios dažnai nėra socialiai priimtinos mūsų visuomenėje.
Meno terapeutas padeda vaikams išreikšti savo emocijas ir jausmus, gerinti jų socialinius ir motorinius įgūdžius, skatina kūrybiškumą ir stiprina pasitikėjimą savimi. Užsiėmimuose pirmiausia siekiama sukurti ryšį su vaiku, sumažinti įtampą ir stresą, o tuomet atsižvelgiant į vaiko poreikius ir galimybes, rasti tinkamiausią būdą pagerinti emocinę ir socialinę būklę, judėti svarbiausių problemų sprendimo link.
Meno terapijos rūšys
Klaipėdos sutrikusio vystymosi namuose naudojamos meno terapijos rūšys: dailės terapija, molio terapija, pasakų terapija ir, kiek rečiau, muzikos bei smėlio terapijos.
- Dailės terapija: Leidžia vaikams išreikšti save per piešimą, tapybą ir kitas vizualines priemones.
- Molio terapija: Padeda vaikams išlieti emocijas per taktilinį patyrimą su moliu.
- Pasakų terapija: Naudoja pasakas kaip priemonę vaikams suprasti ir įveikti savo problemas.
- Muzikos terapija: Skatina emocijų išraišką ir atsipalaidavimą per muziką.
- Smėlio terapija: Suteikia vaikams galimybę kurti pasaulius smėlio dėžėje, išreikšdami savo vidinius jausmus ir patirtis.
Veiklose sudaromos saugios sąlygos būti piktam, liūdnam ar net destruktyviam - kurti ne tik gražius dalykus, bet ir griauti, plėšyti ar kitaip išlieti susikaupusias sunkias emocijas, pasitelkiant menines priemones. Tam puikiai tinka natūralios gamtinės medžiagos, dažai, įvairios dailės priemonės ir vaikų labai mėgstama medžiaga - molis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Knygų svarba vaiko raidai
„Knygos ir jų skaitymas duoda daug naudos įvairaus amžiaus vaikų raidai. Pasak specialistės, kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas dalyvauja vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime. Vaikų psichologė Aušra Jančauskaitė.
„Pradėti skaityti savo vaikui niekada nebūna nei per anksti, nei per vėlai. Jei to dar nepadarėte, pradėkite dabar, šiandien. Jei jūsų kūdikiui - vos keli mėnesiai, kaskart skaitykite po kelias minutes. Gali atrodyti, kad tokio amžiaus kūdikiui mažiausiai reikia knygų. Tačiau kūdikiui reikia kokybiško laiko kartu su tėvais.
Knygos reikalingos ne tik skaitantiems vaikams. Jų būna pačių įvairiausių: nuo didžiulių spalvingų pasakų rinkinių iki storalapių knygelių, puoštų skirtingų tekstūrų detalėmis patiems mažiausiems. Tokios knygutės ir kuriamos žaisti, tyrinėti, liesti, ragauti.
Žaisdami ir tyrinėdami knygas su savo vaiku, jūs taip pat akcentuokite emocijas, išbandykite skirtingas balso intonacijas, veido mimikas ir stebėkite savo vaiko reakcijas“, - sako A. Jančauskaitė. Išbandykite ir garsines, muzikines knygeles. Leiskite vaikui pačiam vartyti knygą, spausti garso mygtukus.
Po pirmojo gimtadienio jau gana aiškiai pastebimi vaiko kalbos bei kalbos supratimo gebėjimai, tad ir knygutes orientuokite į tai. „Vienu ar dviem sakiniais vaikui papasakokite, kokia istorija pavaizduota paveikslėliuose, ir ją aptarkite. Neišsigąskite: istoriją trumpai aptarti galite ir su dar nekalbančiu vaiku!
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kitas etapas - eiliuoti tekstai, dainelės. Tai puiki galimybė pradėti lavinti ir vaiko atminties įgūdžius. Skaitomi tekstai gali po truputį vis ilgėti, kadangi vaikas geba vis geriau sutelkti dėmesį. Skaitykite gyvenimiškas istorijas, klasikines pasakas. Aptarkite, kaip tam tikrose situacijose jaučiasi pasakų veikėjai. Įvardykite emocijas ir paklauskite, kada jūsų vaikas jaučiasi panašiai ir kas jam tuo metu labiausiai padeda. Naudokitės galimybe lavinti ir emocinius įgūdžius. Be to, pasakose vyksta stebuklai, kurių taip reikia augančiai asmenybei.
Mokyklinio amžiaus ir skaityti pradedantys vaikai jau dažniau knygas renkasi ir skaito savarankiškai. „Labai gražu, kai visa šeima reguliariai aptaria perskaitytas knygas, dalijasi interpretacijomis bei idėjomis. Tai nuostabi proga ne tik diskutuoti, bet ir nuoširdžiai stiprinti šeimos ryšį“, - sako A. Jančauskaitė.
„Kad knygelė vaikams sudomintų ir įtrauktų, padėtų tobulėti, pažinti, suprasti, joje turi tilpti ištisas kruopščiai apgalvotas, talentingai sukurtas, darnus tarsi sudėliotas Rubiko kubas pasaulis. Tai ne tik įdomus, kūrybiškas tekstas, svarbi tema ar žinutė. Jį papildo, o dažnai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, net ir tiek pat svarbią vietą užima išraiškingos iliustracijos, įvairiausi garsai, liesti, kurti kviečiantys ir vaizduotę skatinantys objektai.
Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui.
Meno terapija
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje