Socialinės įmonės Lietuvoje yra svarbus instrumentas siekiant įdarbinti žmones, kurie negali konkuruoti atviroje darbo rinkoje. Tačiau šis modelis turi savų iššūkių ir problemų, kurias būtina spręsti. Aptarsime dabartinę situaciją, problemas ir galimus sprendimus.
Dabartinė Situacija
Socialinės įmonės dažniausiai teikia valymo paslaugas. Norint gauti socialinės įmonės statusą, reikia įdarbinti ne mažiau kaip keturis negalią turinčius asmenis, suteikiantį pranašumą konkurencinėje aplinkoje.
Per visą socialinės įmonės egzistavimo laiką, iš ES fondų kompensuojamas darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, darbo užmokestis. Priklausomai nuo tikslinės grupės, kuriai priklauso darbuotojas, kompensuojama nuo 50 iki 75 proc. jo darbo užmokesčio.
Per vienus metus galima pasinaudoti finansine parama darbo vietoms steigti be banko garantijos. Socialinės įmonės statusą turinčiai bendrovei taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, ji turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal įstatymą perkančios organizacijos per metus ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų turi atlikti iš socialinių įmonių.
Nuo 2025 m. pradžios, didėjant biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientams, didėja ir socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas, A, B ir C lygio specialistų minimalūs pareiginės algos koeficientai didėja nuo 5 iki 12 proc., tai liečia ir socialinių paslaugų srities darbuotojus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Šeimų socialinę priežiūrą teikiančių darbuotojų darbo užmokestis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu taip pat padidintas 0,1 pareiginės algos (atlyginimo) baziniu dydžiu (178,54 eurais). Šiems darbuotojams darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto dotacijos ir nuo 2025 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje dirba beveik 17 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų socialinių darbuotojų - 5 tūkst. Socialinių darbuotojų darbo užmokestis auga kasmet - vidutinis jų darbo užmokestis nuo 2021 m. padidėjo 50 proc. 2024 metais socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė 1 294 eurų.
Pagrindinės Problemos
Nuo 2017 m. socialinės įmonės, specialiai sukurtos neįgaliesiems įdarbinti, nebegaus ES paramos. Dabar taikomu socialinių įmonių modeliu nepatenkinti ir patys neįgalieji, ir verslo atstovai. Lengvatos tokioms įmonėms iškraipo rinką, o neįgaliųjų įdarbinimas siejamas vien su dosniomis subsidijomis.
Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, socialinėse įmonėse turėtų būti įdarbinami žmonės, kurie tikrai negali dirbti atviroje darbo rinkoje. „Darbdaviai iš tiesų nenori priimti žmonių, turinčių tam tikrą negalią, tarkime, sutrikusią psichiką, - pasakojo ji. - Bet su mielu noru socialinių įmonių steigėjai įdarbina nesunkią negalią turinčius žmones.“
Pasak Darbo biržos atstovų, darbdaviai pageidauja įdarbinti neįgaliuosius, nes Užimtumo rėmimo įstatyme numatyta subsidijuoti dalį jų atlyginimo, darbo vietos steigimo išlaidas, remti savarankišką užimtumą. Tačiau, anot R.Kavaliauskaitės, dažna verslo bendrovė neprašo valstybės paramos dėl sudėtingo biurokratinio kelio. „Gauti finansavimą iš Darbo biržos - misija neįmanoma. Kiekvieną mėnesį reikalaujama ataskaitų, tenka laukti šios institucijos sprendimo, ar bus leista dirbti neįgaliajam toje verslo įmonėje, todėl daugelis darbdavių tiesiog spjauna ir įdarbina neįgalųjį kaip darbingą žmogų. Valstybė turėtų supaprastinti dotacijų teikimo mechanizmą ir taip paskatinti darbdavius į savo bendroves pakviesti daugiau negalią turinčių, bet galinčių dirbti žmonių“, - aiškino Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė.
O štai socialinėms įmonėms atidaryti visi vartai: nemažai atvejų, kai jos, įdarbinusios neįgaliuosius, paskui paprašo, kad jie į darbą neitų. „Niekas nekontroliuoja, kaip socialinės įmonės panaudoja subsidijas, - pripažino R.Kavaliauskaitė. - Yra ir gerai dirbančių, tačiau dauguma jų piktnaudžiauja įstatymo lengvatomis.“
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pasak asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ administracijos direktorės Henrikos Varnienės, pernai Lietuva iš nacionalinio biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyrė beveik 18 mln. eurų negalią turinčius žmones įdarbinančioms socialinėms įmonėms. Šios lėšos buvo panaudotos 6 815 žmonių, turinčių negalią, įdarbinti, tai sudaro tik 5 proc. visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Iš viso atviroje darbo rinkoje, t. y. ne socialinėse įmonėse, šiuo metu darbus susiradę 47 tūkst., arba 34 proc., negalią turinčių žmonių.
„Dabartinė socialinių įmonių rėmimo praktika yra ydinga, nes net 92 proc. valstybės paramos skiriama žmonių su negalia darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms padengti, - aiškino H.Varnienė. - Parama nesukuria ilgalaikės pritaikytų darbo vietų infrastruktūros, neprisideda prie dirbančiųjų profesinio tobulinimo ar gilesnės jų socialinės integracijos.“ Taigi laimi privatus verslas, bet ne negalios kamuojami žmonės.
Pasak H.Varnienės, negalią turintis žmogus iš tiesų gali dirbti bet kurioje įmonėje, tik reikia atitinkamai jam pritaikyti aplinką. Jos manymu, visa pagalba turėtų būti orientuota būtent tam, kad žmogus galėtų eiti į atvirą darbo rinką. „Šiemet Lietuva atsiskaitė Jungtinėms Tautoms, kaip įgyvendina neįgaliųjų teisių konvenciją. Jos rekomendavo uždaryti socialines įmones“, - teigė H.Varnienė.
Pasak jos, dauguma įmonių įdarbina neįgalius žmones negaudamos jokios paramos. Tokias bendroves, kurios iš esmės atlieka socialinio verslo misiją, reikėtų skatinti ir tai turėtų daryti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Sprendimai ir Perspektyvos
Gintaras Klimavičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigia, kad veikiantis socialinių įmonių modelis yra svarbus ir būtinas asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, užimtumui skatinti. Tačiau, atsižvelgiant į kylančias socialinių įmonių teisinio reguliavimo problemas, jis turi būti tobulinamas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu, parengtos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pataisos. Siūloma skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą, skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją, mažinti socialinę atskirtį ir pan. Įstatymo projektas šiemet rugsėjo 20 d. buvo pateiktas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje, tačiau jo pateikimui nebuvo pritarta. Projektas grąžintas tobulinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Socialinės įmonės turėtų būti kaip tramplinas neįgaliesiems pereiti iš socialinės uždaros įmonės į atvirą darbo ranką. Lietuvoje yra labai daug kontroliuojančių institucijų, tad įmanoma atsijoti, kuri socialinė įmonė tikra, įdarbinusi sunkią negalią turinčius asmenis, o kuri tik piktnaudžiauja statusu.
Valstybė turėtų supaprastinti dotacijų teikimo mechanizmą ir taip paskatinti darbdavius į savo bendroves pakviesti daugiau negalią turinčių, bet galinčių dirbti žmonių. Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui:
- 75 proc.
- 60 proc.
- 50 proc. nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų.
Nerijus Briedis, socialinės neįgaliųjų įmonės „Eurotela“ vadovas, teigia, kad Socialinės įmonės sumoka daugiau mokesčių nei gauna paramos. Tie žmonės, kurie dirba socialinėse įmonėse, neturi galimybių integruotis į atvirą darbo rinką. Problema ir ta, kad 80 proc. neįgaliųjų turi vidurinį arba žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Fizinio darbo jie dirbti negali, o išsilavinimas neleidžia imtis kitokios veiklos.
Todėl neįgalūs žmonės iš visų jėgų turėtų stengtis įgyti aukštąjį išsilavinimą, tai suteiks jiems vienintelę galimybę konkuruoti su sveikais žmonėmis. Neįgalūs jaunuoliai nemotyvuojami siekti rezultatų, jiems nesudaromos sąlygos mokytis kartu su sveikaisiais. Lietuvos švietimo sistemai tai nerūpi, todėl apie 90 proc. jų sėdi namuose, gauna pašalpas.
Viena išeitis - sutvarkyti sistemą, kad žmonės galėtų siekti aukštojo mokslo. Kita išeitis - tose pačiose socialinėse įmonėse, kur dirbama su sveikaisiais, vyktų integracijos programos. Socialinės įmonės nėra blogis, jos iš tiesų gali padėti žmogui surasti naują gyvenimą.
Kaip rodo SADM skaičiai, socialinių darbuotojų atlyginimai savivaldybėse gali skirtis net 400 eurų. Kaip rodo skaičiai, tą patį darbą dirbančių specialistų atlyginimai labai skiriasi. Daugiausiai socialiniai darbuotojai uždirba Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, mažiausiai Visagine. Lietuvoje iš viso dirba apie 4,1 tūkst. socialinių darbuotojų, iš kurių 1,2 tūkst.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministro, šalia profesijos prestižo problemų reikia kalbėti ir apie nevienodą socialinių darbuotojų saugumo lygį skirtingose savivaldybėse bei skirtingą darbo užmokestį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pažymėjo, kad ministerija šiuo metu dirba ties saugumo garantijų norminimu bei 2019 m. 2020 m. ir 2021 m. numatomas didinimas turėtų siekti apie 15 proc.
Praktikoje pastebima, kad su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas valstybės biudžeto lėšomis turi įtakos visų Lietuvos socialinių darbuotojų darbo užmokesčio augimui, nes gyventojai renkasi darbo vietas su didesniu atlygiu.
„Nors nesu iki galo patenkintas kai kurių savivaldybių požiūriu į socialinius darbuotojus, bet esama ir gerų pavyzdžių: tikrai yra regionų ir miestų, kur suvokiama, kad socialinio darbuotojo darbo užmokestis turi būti konkurencingas, kad už papildomą darbą reikia mokėti ir kad socialinis darbuotojas neturėtų nemokamai naudoti savo automobilio darbui“, - teigia L. „Tuo noriu pasakyti, kad darbuotojų vienijimasis yra vienas svarbiausių veiksnių derantis dėl darbo užmokesčio kiekvienoje savivaldybėje. Sunku patikėti, bet būtent jūsų vienybė yra galingesnė nei dešimtys ministerijos paruoštų teisės aktų.
Ilja Laurs: Dirbtinis intelektas - iššūkiai ir galimybės
Socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis didžiuosiuose miestuose
| Miestas | Vidutinis darbo užmokestis (eurais) |
|---|---|
| Vilnius | 1350 |
| Alytus | 1300 |
| Kaunas | 1280 |
| Klaipėda | 1250 |
| Visaginas | 950 |
tags: #socialine #imone #atlyginimu #dotacija