Daugelis sutinka, kad Lietuvai aktuali nesaikingo alkoholio vartojimo problema. Priklausomybė nuo alkoholio iš žmogaus neretai atima viską ir palieka tik pasekmes, iš kurių bristi dažnai tenka ne vienerius metus. Viešojoje erdvėje teigiama, kad vienam Lietuvos gyventojui tenka bene didžiausias suvartojamo alkoholio kiekis Europoje (kartais - ir pasaulyje), o nesaikingas alkoholio vartojimas tampa daugelio socialinių problemų priežastimi. Vis dėlto viešose diskusijose dažnai pasigendama moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos.
Be to, į alkoholio vartojimą dažniausiai žiūrima kaip į socialinių problemų priežastį, tačiau pamirštama, kad nesaikingas alkoholio vartojimas gali būti sudėtingų socialinių ir kultūrinių procesų pasekmė. Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose alkoholio išgeriama daugiausia pasaulyje. Suvartojamo alkoholio duomenų pagrindą sudaro Lietuvoje parduodamo alkoholio statistika. Šie duomenys yra kritikuojami, nes į oficialią statistiką nėra įtrauktas juodojoje rinkoje parduodamas alkoholis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų šalyje į oficialią statistiką neįtraukto alkoholio suvartojimo rodikliai yra artimi Europos vidurkiui ir siekia apie 16 proc. viso išgeriamo alkoholio. Kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse taip pat registruojamas didelis alkoholio vartojimas, pavyzdžiui, Liuksemburge, Čekijoje, Portugalijoje ar Airijoje. Tačiau ten nesaikingas vartojimas nėra tokia aktuali visuomenės problema.
Visuomenės sveikatos tyrimus atliekantys mokslininkai sutaria, kad vienas iš tiksliausiai šią problemą matuojančių rodiklių yra mirtingumas nuo išgerto alkoholio. Nors vyksta mokslinė diskusija, kurios ligos ar mirties priežastys yra tinkamiausios alkoholio žalai įvertinti, tačiau dažniau susiduriama su tikrųjų mirtingumo mastų neįvertinimu nei pervertinimu. Pavyzdžiui, į mirtingumo dėl alkoholio statistiką dažnai neįtraukiamos išorinės mirties priežastys, kurios dažnai būna susijusios su alkoholio vartojimu.
Standartizuotas Lietuvos vyrų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodiklis 2014 m. siekė 231,39 mirčių, kai ES vidurkis buvo 81,11 mirčių, tenkančių 100 000 gyventojų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad nesaikingas alkoholio vartojimas 2003-2011 m. buvo susijęs su 9,01 proc. visų mirties atvejų, o nagrinėjant šalies vyrų mirtingumą nustatyta, kad 25-44 metų amžiaus grupėje 33 proc. visų mirties atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimu. Svarbu pažymėti, kad standartizuoti vyrų apsinuodijimo alkoholiu rodikliai 2015 m. buvo 3,76 karto aukštesni negu moterų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Aukšti posovietinių šalių vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo rodikliai neigiamai veikia bendrą vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, todėl vidutinė tikėtina Baltijos šalių vyrų gyvenimo trukmė jau kelis dešimtmečius išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmės rodikliai siekė 69,13 metų, moterų - 79,88 metų. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra vienas didžiausių pasaulyje.
Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai stagnuoja nuo 1964 m., kai rodiklio reikšmė siekė 68,30 metų. Per šį laikotarpį Vakarų Europos valstybėse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai augo, o Lietuvoje iš esmės nepasikeitė. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šis rodiklis nuo 1964 iki 2014 m. išaugo 11,58 metų. Beje, 1964 m. Posovietinių valstybių mirtingumo raidą tyrinėjantys mokslininkai dešimto dešimtmečio pradžioje itin išaugusį gyventojų mirtingumą sieja su visuomenės transformacija ir dėl jos kilusiu psichosocialiniu stresu.
Pereinamuoju laikotarpiu vykę socialiniai ir ekonominiai pokyčiai itin neigiamai paveikė socialiai jautriausias visuomenės grupes, tarp kurių plito nesaikingas alkoholio vartojimas ir kitos savidestruktyvaus elgesio praktikos. Tačiau aukšti vyrų savižudybių ir mirtingumo dėl alkoholio rodikliai buvo fiksuojami jau sovietmečiu. Mokslininkai teigia, kad be sovietmečiu vykdytų trėmimų ir kitų represijų sukelto psichosocialinio streso, neigiamą poveikį Lietuvos vyrų sveikatai turėjo ir industrializacijos bei kolektyvizacijos procesai.
Teigiama, kad sovietmečiu prasidėjęs vyrų mirtingumo lygio augimas buvo susijęs su staigia sunkiosios pramonės plėtra, sukūrusia anominę aplinką žemės ūkio sektorių paliekantiems darbininkams: kaimo gyventojams persikėlus į miestus, sumažėjo kaimo bendruomenėse egzistavusi socialinė kontrolė, susilpnėjo bendruomeniniai ryšiai, Bažnyčios vaidmuo, tradicinės elgsenos normos ir vertybės, kartu keitėsi ir lyčių vaidmenys, kuriuos vyrams tapo sunku priimti.
Taigi socialistinių valstybių ekonominės sistemos plėtros politika sukūrė anominę situaciją, kuri prisidėjo prie to, kad vidutinio amžiaus vyrai pavirto didelio mirtingumo rizikos grupe. Šiai grupei būdingos sveikatai rizikingos gyvensenos praktikos. Be to, sovietmečiu plito visuotinė tolerancija nesaikingam alkoholio vartojimui. Tai tapo ne tik atsipalaidavimo priemone laisvalaikiu, bet ir įprasta profesinės ar visuomeninės veiklos dalimi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad aukšto Lietuvos vyrų mirtingumo priežasčių reikėtų ieškoti nagrinėjant skirtingų socialinių grupių mirtingumo rodiklius. Pavyzdžiui, išsilavinusio, vedusio, mieste gyvenančio tarnautojo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė panaši į ilgiausiai pasaulyje gyvenančių japonų gyvenimo trukmę. Aukštais mirtingumo dėl alkoholio rodikliais pasižymi tos socialinės grupės, kurios kasdien susiduria su ekonominiais sunkumais, socialine atskirtimi, psichologinės paramos artimiausioje aplinkoje stoka.
Mirtingumo diferenciacijos tyrimo rezultatai rodo, kad žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo dėl alkoholio rizika yra 3,58 karto didesnė negu aukštąjį išsilavinimą įgijusių vyrų. Tačiau svarbiausias vaidmuo tenka ekonominiams veiksniams. Bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių vyrų mirtingumo dėl alkoholio rizika yra nuo 6,36 iki 10,42 karto didesnė negu dirbančių vyrų.
Palyginus 2001 ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis, paaiškėjo, kad per šį laikotarpį dalis mirtingumo diferenciacijos rodiklių liko panašaus lygio, o kai kurie - išaugo. Tyrimo autoriai teigia, kad didėjanti mirtingumo diferenciacija yra „susijusi su pastarojo dešimtmečio prieštaringa ir nesubalansuota socioekonomine raida“, kuri turėjo neigiamą poveikį labiausiai pažeidžiamų žemiausio socialinio sluoksnio gyventojų sveikatai.
Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad nesaikingai alkoholį vartojantis asmuo tampa nuo jo priklausomas ir dėl šios priklausomybės sukeltų problemų ilgainiui patenka į socialinės rizikos grupes: praranda šeimą, netenka turto arba tampa bedarbiu. Įsitikinimas, kad problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo kyla tik asocialiems ar sociumo paribiuose esantiems žmonėms, yra ydingas. Užtenka prarasti darbą ar išgyventi skyrybas, kad žmogus atsidurtų labai arti tos linijos, kurią peržengęs gali tapti probleminiu alkoholio vartotoju.
Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje nesaikingai alkoholį vartoja kas antras geriantis asmuo. Kitaip tariant, Lietuvoje yra gaji išgertuvių kultūra. Angliškai šis terminas vadinamas binge drinking. Išgertuvėms būdingas didelio alkoholio kiekio suvartojimas vienu kartu. Be to, išgertuvės dažnai tęsiasi kelias dienas iš eilės, o geriama tol, kol baigiasi alkoholis arba fiziškai nebepajėgiama toliau gerti.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vienas įdomesnių tyrimų, atskleidusių skaudžias išgertuvių pasekmes Lietuvos vyrams, buvo mirtingumo nuo alkoholio pagal savaitės dienas analizė. Nustatyta, kad mirtingumo rodikliai pradeda augti penktadienį, o piką pasiekia pirmadienį. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos visuomenėje nesaikingas alkoholio vartojimas yra toleruojamas.
Nesaikingai alkoholį vartojantys asmenys sukuria daug problemų ir žalos savo artimiausiai socialinei aplinkai, tačiau dažnai dėl priklausomybės nuo alkoholio iš artimųjų sulaukia globos ir rūpesčio. Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad kuo anksčiau nesaikingas alkoholio vartotojas yra supriešinamas su apsvaigus padaryta žala, tuo greičiau jis suvokia atsakomybę už padarinius. Kitaip tariant, „negatyvus aplinkinių požiūris padeda greičiau suvokti negatyvias priklausomybės pasekmes, paskatina biografinį lūžį ir priartina blaivybės pasirinkimą“.
Tačiau šiandien nesaikingai alkoholį vartojantys asmenys dažnai nejaučia gėdos už išgertuvių padarinius. Išgertuvių kultūra taip pat gali būti aiškinama aukštu psichosocialinio streso lygiu visuomenėje. Tyrimai rodo, kad nesaikingas alkoholio vartojimas siejamas su asmeninių psichologinių problemų sprendimu. Nesaikingai alkoholį vartojantys asmenys dažniau teigė, kad išgeria siekdami įgauti pasitikėjimo savimi, liūdesiui ar bėdoms malšinti, siekdami atsipalaiduoti ir sumažinti pagirias.
Alkoholio vartojimas per pagirias yra svarbus išgertuvių aspektas. Psichiatrai teigia, kad šis „gydymasis tuo, nuo ko susirgai“ yra tiesiausias kelias į priklausomybę. Vis dėlto teigti, kad Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo kultūra yra unikali ir išsiskiria iš kitų posovietinių valstybių, pagrindo nėra. Taip, palyginus su Vakarų ir Pietų Europoje dominuojančia saikingo alkoholio vartojimo tradicija, Lietuvos gyventojų gėrimo įpročiai išsiskiria kaip itin žalingi sveikatai. Tačiau posovietinių valstybių alkoholio vartojimo kultūros yra labai panašios.
Visuomenės sveikatos ir epidemiologijos mokslininkai viena efektyviausių priemonių, mažinančių nesaikingą alkoholio vartojimą, laiko alkoholio prieinamumo mažinimą. Argumentas šiems teiginiams paneigti galėtų būti Lietuvoje įgyvendinamų ilgalaikių sveikatos politikos priemonių, nukreiptų į alkoholio daromos žalos mažinimą, poveikis vyrų mirtingumui.
Nuo 2007 m. Lietuvoje, nors ir ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi, po truputį įgyvendinamas visas antialkoholinių įstatymų paketas: per šį laikotarpį buvo nuosekliai didinami alkoholio akcizai, ribojama alkoholio reklama, pardavimo vietos ir laikas, griežtinamos bausmės už vairavimą neblaiviems. Tokios politikos rezultatas - nuosekliai mažėjantis mirtingumas dėl alkoholio. Tiesa, šie rodikliai vis tiek išlieka didžiausi Europos Sąjungoje, tačiau teigiamas efektas - akivaizdus. Nuo 2007 iki 2015 m.
Nesaikingas alkoholio vartojimas ne tik padidina mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių ar alkoholio sukeltų ligų riziką, bet ir sukelia daugybę psichikos sveikatos sutrikimų. Todėl Lietuvos psichikos sveikatos sistema, kuri vis dar paremta sovietiniu psichikos sveikatos sistemos modeliu, taip pat vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo problemą.
Psichiatras Dainius Pūras įvardija tris pagrindines Lietuvos psichikos sveikatos sistemos problemas, kurios taip pat susijusios su alkoholio vartojimo klausimu: psichikos sveikatos prevencijos stoka, prastėjanti vaikų psichikos sveikatos būklė ir sovietiniu modeliu paremta psichikos sveikatos sistema. Pasenę ir vien medikamentiniu gydymu paremti metodai dažnai neduoda laukiamų rezultatų.
Be to, Lietuvos psichikos sveikatos sistema remiasi didžiulėmis ir neefektyviai veikiančiomis institucijomis, kuriose psichikos sveikatos sutrikimų gydymą dažnai lydi žmogaus teisių pažeidimai. Svarbus veiksnys sprendžiant alkoholio vartojimo problemą yra socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas. Socialinėje atskirtyje esančių vyrų sveikata taip pat turėtų būti aiškinama Lietuvoje dominuojančia vyriškumo samprata ir su sveikata susijusiomis socialinėmis praktikomis.
Artūras Tereškinas yra parodęs, kaip darbininkų ir kitų žemesnę socialinę poziciją užimančių vyrų vyriškumas siejamas su socialiniu kentėjimu, socialine atskirtimi ir skurdu. Ilona Tamutienė, nagrinėjusi nesaikingo alkoholio vartojimo keliamą socialinę žalą, akcentuoja atsakomybės ir viešinimo svarbą. Pirma, atsakomybė už socialinę žalą, susijusią su alkoholio vartojimu, turi būti individualizuota ir neišvengiama, t. y. asmenys, kurie apsvaigę padarė nusižengimus ar nusikaltimus, turi atsakyti už savo veiksmus.
Antra, visuomenė turi būti nuolat informuojama apie žalą, susijusią su alkoholio vartojimu, ir šią žalą padariusius asmenis. Dažnai viešajame diskurse galime išgirsti deklaracijų, raginančių kovoti su alkoholizmu. Tačiau vartoti kovos ar karo retoriką yra pavojinga. Ten, kur vyksta karas, visuomet būna ir aukų. Taigi kova su alkoholizmu gali virsti kova su alkoholikais ar verslininkais, parduodančiais alkoholį. Sėkmingos socialinės ir sveikatos politikos tikslas turėtų būti problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, sprendimas.
Apibendrindami galime teigti, kad nesaikingo alkoholio vartojimo priežastys Lietuvoje yra kompleksinės. Visuomenei sovietmečiu ir pereinamuoju laikotarpiu susidūrus su didžiuliais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, atsirado palanki terpė plisti sveikatai itin žalingoms alkoholio vartojimo praktikoms, kurių sklaidą sustiprino liberali alkoholio kontrolės politika ir didelis alkoholio prieinamumas. Be to, svarbų vaidmenį atlieka itin prasta sveikatos, o ypač psichikos sveikatos būklė Lietuvoje.
Alkoholio Vartojimo Problema Šeimoje
Alkoholio vartojimo problema Lietuvoje yra paplitusi dideliu mastu - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017-2018 m. vykdyto tyrimo duomenimis, net 52% respondentų teigė, kad jų šeimose alkoholis buvo vartojamas žalingai ir galimai jų tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio (NTAKD, n.d.). Suprantama, kad alkoholio vartojimas yra itin žalingas jį vartojančiam asmeniui, tačiau svarbu tai, kad nemaža dalis žalingų ir pavojingų gausaus alkoholio vartojimo pasekmių tenka artimiausiai aplinkai.
Čia įvardinta tik maža dalis pasekmių, neigiamai paveikiančių alkoholį vartojančių asmenų artimuosius. Tačiau gausus alkoholio vartojimas itin stipriai paveikia šeimoje augančius vaikus. Neretai priklausomų tėvų auklėjimas tampa nenuoseklus, vaikai būna mažiau prižiūrėti ir dažniau apleisti, stokoja reikiamos emocinės paramos sunkiose gyvenimo situacijose (Windle, 1996). Tokia šeimos aplinka kenkia pasitikėjimo savimi vystymuisi, sutrinka emocinė raida.
Neretai paaugliai patys pradeda vartoti alkoholį su bendraamžiais, siekdami kompensuoti šiltų tarpasmeninių santykių trūkumą (Windle, 1996). Dar svarbu suprasti tai, kad šeimoje augantys vaikai neturi galimybės pasirinkti savo gyvensenos ir šiuo aspektu yra stipriai priklausomi nuo tėvų. Nemaža dalis tyrimų patvirtina, kad gausiai alkoholį vartojančių alkoholį tėvų vaikai gyvenimo eigoje dažniau įsitraukia į alkoholio vartojimą (Rüütel et. al., 2014; Karpuškienė, Rastenienė & Liepuonius, 2019; Mahedy et.
Meulewaeter ir kt. (2022) tyrime dalyvavę jauni suaugę, vaikystėje gyvenę su priklausomais nuo alkoholio nei psichoaktyvių medžiagų tėvais, nurodė, kad jiems alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas buvo suprantamas, kaip neatsiejama kasdienybės dalis. Taipogi, tėvų alkoholio vartojimas stipriai paveikia supratimą, kaip turi funkcionuoti šeima - kai kurie paaugliai gali suprasti, kad disfunkcinis elgesys, kylantis iš alkoholio vartojimo yra norma, tad patys perima tuos elgesio modelius ir juos perkelia į kitus santykius ir savo kuriamą šeimą.
Jeigu Jūs kartais išgeriate alkoholinių gėrimų, kviečiu skirti iki 20 min. savo laiko pasidalinti savo patirtimi ir sudalyvauti moksliniame tyrime. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti sąsajas tarp santykių su tėvais vaikystėje, tėvų alkoholio vartojimo bei jaunų suaugusiųjų alkoholio vartojimo.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius veiksnius, susijusius su alkoholio vartojimu ir jo pasekmėmis Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Standartizuotas vyrų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodiklis (2014 m.) | 231,39 mirčių 100 000 gyventojų (ES vidurkis - 81,11) |
| Alkoholio vartojimas susijęs su visais mirties atvejais (2003-2011 m.) | 9,01% |
| Mirties atvejai 25-44 metų amžiaus vyrų grupėje susiję su alkoholio vartojimu | 33% |
| Vyrų apsinuodijimo alkoholiu rodikliai (2015 m.) | 3,76 karto aukštesni nei moterų |
| Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė (2014 m.) | 69,13 metų |
| Lietuvos moterų gyvenimo trukmė (2014 m.) | 79,88 metų |
| Šeimose, kuriose alkoholis vartojamas žalingai | 52% respondentų |
Lietuvos alkoholio kontrolės politikos istorija ir efektyvumas
Anot A., „Taikos keliui“ svarbiausia žmogaus psichinė bei fizinė sveikata. Be to, organizacijos reabilitacinė bendruomenė padeda spręsti socialinius asmenų klausimus bei skiria ypatingą dėmesį bendravimo įgūdžiams lavinti.
„Šiuo metu mūsų organizacija vykdo projektą „būk laisvas - nebūk priklausomas“, kurį finansuoja ES su LR per Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA). Projektu užtikrinamas klientų apgyvendinimas, maitinimas, specialistų konsultacijos, grupinės terapijos, įvairaus pobūdžio užsiėmimai, edukacijos. Bendruomenės veiklose galimas bendras žmonių skaičius - 19. Organizacijai kyla skirtingų iššūkių, iš kurių didžiausias - išsigydžiusių asmenų integracija į visuomenę, teigia A.
„Pavyzdžiui, nors esame įsitikinę, kad rinkoje darbo vietų yra, pasibaigus reabilitacinio gydymo laikui, susiduriame su emocinės, finansinės, socialinės pagalbos trūkumu. Taip pat, bendruomenė dirba ne tik su nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomais asmenimis, bet ir jų šeimomis. Anot A. „Visgi, turime ne vieną sėkmės istoriją, kai po reabilitacinio laikotarpio asmenys sukuria šeimas, suranda naujų pomėgių, sėkmingai dalyvauja darbo rinkoje, išlieka sveiki ir propaguoja sveiką gyvenseną.
Yra pavyzdžių, kai nuėję ilgą priklausomybės ligos kelią garbingo amžiaus dalyviai atranda naujas gyvenimo prasmes ir savo senatvę praleidžia blaiviai“, - sako A. Pasak pašnekovo, „Taikos kelio“ ateities vizija - toliau gerinti visuomenės sveikatą. „Įkvėpimo semiamės iš asmeninio aktyvaus akademinio mokymosi, stebime ir aplinką bei vykstančius pokyčius visuomenėje. Be to, savo šeimoje augindami keturis vaikus, esame veikiami asmeninių motyvų padėti jauniems žmonėms arba tiems, kurie tapo priklausomi būdami dar jauni“, - priduria A.
Prieš 13 m. įkurta reabilitacinė bendruomenė „Taikos kelias“ yra skirta iš asmeninių paskatų padėti socialinį atskirtį patiriantiems ir gyvenimų sunkumus išgyvenantiems asmenims. „Turėjau tikslą „laužyti“ stigmą apie psichoaktyvias medžiagas vartojančius žmones, suteikiant šiems asmenims viltį ir galimybę tęsti savo gyvenimo kelią kartu su likusia visuomene. Troškau sutikti bendraminčių, kurie yra neabejingi pagalbai žmogui - visada turėjau ir tebeturiu įsitikinimą, kad žmogus yra svarbiausia visuomenės dalis ir vertybė“, - pasakoja A.
Psichiatrinio interviu įgūdžiai – motyvuojantis interviu alkoholio vartojimo sutrikimo atveju – CASC ir OSCE egzaminas
tags: #socialinio #darbuotojo #komunikacija #teikiant #socialines #paslaugas