Nuo Estijos skaitmeninės revoliucijos pradžios iki šiuolaikinio socialinės apsaugos pobūdžio šalis sugebėjo sujungti efektyvią viešųjų paslaugų teikimą su verslo aplinka ir gyventojų gerove. Estija tapo vienu iš inovatyviausių regiono pavyzdžių, kai administravimas persikėlė į elektroninę erdvę, o mokesčių ir socialinių įmokų sistema buvo pritaikyta augančiam ir globaliai orientuotam verslui.
Estijos verslo aplinka: skaitmenizacija, e-rezidentūra ir lanksčios santykių taisyklės
Estijoje įkurti ir valdyti verslą galima net nebūnant šalyje. Estija tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, kuri įgyvendino visiškai skaitmenizuotą viešojo administravimo sistemą, kuri leidžia internetiniais kanalais pasiekti didžiąją dalį valstybės paslaugų. Elektroninė balsavimo sistema, mokesčių deklaracijos, sveikatos apsaugos paslaugos - viskas gali būti atlikta skaitmeniniu būdu per Estijos e-piliečio platformą.
Vienas iš svarbiausių sistemos elementų - e-rezidentūra, kuri leidžia bet kuriam verslininkui pasaulyje registruoti ir valdyti įmonę Estijoje neišvykstant iš savo šalies. E-rezidentūros privalumai: greitas ir paprastas įmonės registravimas internetu, prieiga prie ES rinkos su minimaliu biurokratiniu barjeru, galimybė skaitmeniniu būdu pasirašyti dokumentus ir naudotis Estijos e-paslaugomis, supaprastinta apskaitos ir finansų valdymo sistema, leidžianti tvarkyti visus su įmone susijusius reikalus nuotoliniu būdu. Taip pat galima naudotis alternatyviais finansiniais sprendimais, tokiais kaip Wise, Revolut ar Payoneer.
Pagal viešai prieinamus duomenis, iki šiol daugiau nei 111,700 žmonių iš viso pasaulio tapo e-rezidentais ir įsteigė daugiau nei 29,800 įmonių. Tai įrodo, kad ši sistema tapo revoliuciniu įrankiu verslininkams, kurie siekia veikti globaliai, tačiau išvengti sudėtingų reguliacinių apribojimų.
Lietuvoje verslo steigimas taip pat yra palyginamai paprastas ir gali būti atliekamas per kelias dienas, tačiau kai kurios procedūros vis dar reikalauja fizinio buvimo šalyje arba papildomų dokumentų. Lietuva pastaraisiais metais gerino savo skaitmenines paslaugas, bet vis dar atsilieka nuo Estijos pagal pilną skaitmenizavimą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Estijos mokesčių sistema: skaidrumas, paprastumas ir antplūdžio skatinimas
Estijos mokesčių sistema laikoma viena iš verslui palankiausių pasaulyje. Svarbiausias pliusas - 0% pelno mokestis reinvestuotam pelnui. Įmonės moka pelno mokestį tik tada, kai pelnas paskirstomas dividendų forma. Jei pelnas lieka įmonėje ir yra reinvestuojamas, jis nėra apmokestinamas. Kai pelnas išmokamas dividendais, taikomas 20% pelno mokestis (efektyvus tarifas - apie 25% nuo paskirstyto pelno).
Palyginkime su Lietuva: Lietuvoje pelno mokestis yra 15% nepriklausomai nuo reinvestavimo ar išmokėjimo. Taip pat PVM Estijoje yra 22% (standartinis tarifas), 9% - sumažintas tarifas kai kurioms prekėms ir paslaugoms, 0% - kai kurioms eksportuojamoms prekėms ir tarptautinėms paslaugoms. Lietuvoje standartinis PVM tarifas - 21% su 9% ir 5% apribojimais skirtingoms prekėms.
Įdarbinimas Estijoje laikomas lankstesniu: darbuotojai taikomi paprastesnės taisyklės, minimalus biurokratinis spaudimas ir greitesnis prisitaikymas prie verslo poreikių. Pagrindiniai mokesčiai susiję su darbo užmokesčiu: 20% pajamų mokestis, 33% socialinio draudimo įmoka darbdaviui, 1,6% nedarbo draudimo įmoka darbdaviui ir 1,6% darbuotojo nedarbo draudimo įmoka. Pavyzdžiui, brutto atlyginimo 2000 EUR atveju bendros darbdavio išlaidos siekia apie 2660 EUR.
Estijos socialinio modelo poveikis Lietuvos perspektyvoms
Estijos modelis yra orientuotas į augimą ir galimybę reinvestuoti pelną be papildomų mokesčių, registruoti ir valdyti verslą iš bet kurios vietos. Lietuvoje toks lankstumas nėra toks akivaizdus - pelno mokestis nėra galimybė išvengti, o kartais reikia fiziškai būti šalyje ar daryti papildomus biurokratinius veiksmus.
Baltijos šalių pensijų sistemos: panašumai, skirtumai ir bendros tendencijos
Baltijos valstybės turi panašią pakopų pensijų sistemą (III pakopa - savanoriška). II pakopo įmokos Lietuvoje yra privalomos paprastai tik tam tikroms gyventojų amžiaus grupėms, o Latvijoje ir Estijoje II pakopa yra privaloma gimusiems tam tikru laikotarpiu. Lietuvos II pakopos kaupimą sudaro 3% darbuotojo atlyginimo, valstybės pridedama 1,5%; Estijoje - 2% darbuotojo mokesčių ir 4% valstybės įnašų. Latvijoje II pakopoje kaupimas siekia didesnes sumas (6% privačiai). Trečioji pakopa - savanoriška visose trijose šalyse, su mokesčių lengvata iki 20% įmokėtų lėšų, kurios gali būti ribojamos tam tikromis viršutinėmis ribomis: Lietuvoje iki 1500 EUR per metus, Latvijoje iki 4000 EUR arba 10% metinių pajamų, Estijoje iki 6000 EUR arba 15% pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje pradėta taikyti automatizuota II pakopa (įtraukimas į kaupimą pagal gyvenimo ciklą), o Latvijoje ir Estijoje II pakopos fondai siūlo daugiau investavimo pasirinkimų ir rizikų valdymo galimybių. III pakopa suteikia didesnį lankstumą ir daugiau pasirinkimų, su atitinkamomis mokesčių lengvatomis, kurios skirtingai taikomos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Europos Sąjunga, Ramsas ir socialinė apsauga Estijoje
ES teikia ypač svarbius principus socialinei apsaugai, įtraukimui ir socialiniams garantijoms, kuriais vadovaujasi Estija. Ramsčio principai įtraukti į Europos semestro ciklą nuo 2018 metų, o 2030 metų tikslai apima užimtumo augimą, skurdo mažinimą ir socialinės įtraukties gerinimą. Socialinės apsaugos komitetas, EESSI sistema ir atvirasis koordinavimo metodas (AKM) padeda koordinuoti valstybinių įstaigų veiklą ir keitimąsi informacija tarptautiniu mastu.
- 2030 m. tikslai užimtumo, švietimo ir kovos su skurdu srityse
- Porto socialinis įsipareigojimas ir trišis politinis konsensus
- Rodiklių stebėsena ir europos semestro integracija
Estijos patirtis rodo, kad skaitmeninė viešojo sektoriaus infrastruktūra gali stipriai padidinti verslo patrauklumą ir gyventojų socialinį pasitikėjimą. Tuo pačiu, nacionaliniai mokesčių mechanizmai, lengvatos ir automatizavimas prisideda prie tvarios ekonomikos, kuri gali būti naudingas visoms Baltijos šalims, įskaitant Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje