Psichinės sveikatos ir psichinės (proto) negalios sąveika su teise kelia ypač jautrius ir sudėtingus klausimus - nuo civilinio teisinio veiksnumo apribojimo iki baudžiamosios atsakomybės ribų ir priverstinio gydymo pagrįstumo. Šioje temoje būtina derinti žmogaus teisių apsaugą, visuomenės saugumą ir individualių aplinkybių vertinimą, o kiekvienas sprendimas turi būti proporcingas, teisėtas ir tinkamai pagrįstas.
Teisinis veiksnumas ir jo apribojimo išimtinė prigimtis
Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. Konvencijos 8 straipsnio objektas - asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus.
Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu.
Neveiksnumas ir ribotas veiksnumas konkrečiose srityse
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Vadinasi, kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Kitu atveju, kai asmuo yra pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba ir paskiriamas rūpintojas. Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia.
Procesas: nuo socialinės išvados iki teismo sprendimo
Asmenys, ieškodami atsakymų į šiuos klausimas ar pasikonsultavę su advokatu, atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu psichinę negalią turintis asmuo pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos.
Pirmas žingsnis - prašymas Socialinės paramos skyriui
Pirmas žingsnis - prašymas Socialinės paramos skyriui Dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausia visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinės paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialinės paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą Socialinės paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi, kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.
Taigi, Socialinės paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo, yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinės paramos skyriaus darbuotojas, aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Pareiškimas teismui ir globėjo/rūpintojo skyrimas
Pareiškimas teismui - svarbūs keli momentai Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba padedant advokatui parengia teismui pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju - turto administratorių. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir visavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).
Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamąją vietą.
Teismo psichiatrijos ekspertizė ir sprendimas
Reikalinga ir psichiatrijos ekspertizė Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, įskaitant - ir notarų kontoras, bankus, kitas įstaigas. Paprastai tariant, teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Baudžiamoji atsakomybė: pakaltinamumo ribos ir specialios priemonės
Yra atvejų, kai žmonės padaro nusikalstamas veikas būdami nepakaltinami ar ribotai pakaltinami. Nepakaltinamumas gali egzistuoti dėl psichinio sutrikimo arba psichinės negalios. Jei asmuo yra nepakaltinamas, teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jei asmuo yra ribotai pakaltinamas, teismas negali atleisti asmens nuo atsakomybės, bet gali sušvelninti bausmę. Kai asmuo po nuosprendžio įgijo psichinę negalią, teismas panaikina bausmę.
Taip pat skaitykite: Tvarumo skatinimas „Microsoft“
Žmogaus teisių prasme priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje yra sulaikymas. Neturėtumėte būti priverstinai gydomas tokio sprendimo tinkamai nepagrindžiant. Kitaip tariant, gydymas negali būti neteisėtas.
Pakaltinamumas ir civilinis veiksnumas - skirtingi teisiniai vertinimai
y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Subjektas, kurio pareiga pateikti teisinį asmens, susirgusio psichikos liga ar ištikto proto negalios, veiksnumo įvertinimą, t. y. Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu.
Globėjo ir rūpintojo vaidmuo, teisės bei socialinės garantijos
Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus. Svarbu pažymėti ir tai, kad globėjas, kuris slaugo kitą asmenį, jo prašymu gali būti apdraustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis, vadinasi, tokiam asmeniui kauptųsi ir darbo stažas.
Privataus gyvenimo apsauga ir procesiniai saugikliai
Dėl to, kad informacija apie asmens sveikatą yra privataus gyvenimo dalis, visuomenės informavimo priemonės ir žurnalistai gali rinkti tokią informaciją tik pagal įstatymą ir skelbti tokią informaciją paties asmens, apie kurį ši informacija, sutikimu arba remdamiesi įstatyme nustatytu teisės į tokios informacijos konfidencialumą ribojimu, būtinu demokratinėje visuomenėje, siekiant teisėto tikslo. Skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą. Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas tam, kad publikacija įgytų sensacingą atspalvį, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas. Dėl teisėto visuomenės intereso žinoti privataus pobūdžio informaciją, atsižvelgiant į asmens pareigas ar padėtį visuomenėje, pažymėtina, kad informacijos apie viešojo asmens privatų gyvenimą skleidimas yra viena iš draudimo skleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be šio sutikimo išimčių.
Santraukinė lentelė: civilinis veiksnumas ir baudžiamoji atsakomybė
| Vertinimo sritis | Teisinė pasekmė | Sprendimo pagrindas |
|---|---|---|
| Neveiksnumas tam tikroje srityje | Globa, globėjo paskyrimas | CK 2.10; teismo psichiatrijos ekspertizės išvada |
| Ribotas veiksnumas tam tikroje srityje | Rūpyba, rūpintojo paskyrimas | CK 2.11; teismo psichiatrijos ekspertizės išvada |
| Nepakaltinamumas | Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės | Psichinis sutrikimas ar psichinė negalia nusikaltimo metu |
| Ribotas pakaltinamumas | Bausmės švelninimas | Sumažėję gebėjimai suprasti/valdyti veiksmus |
| Psichinė negalia po nuosprendžio | Bausmės panaikinimas | Teismo sprendimas dėl būklės pasikeitimo |
| Priverstinis gydymas | Laikomas sulaikymu | Turi būti teisėtas ir motyvuotas |
Praktinės nuostatos ir teismų akcentai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyrius v. V. Č., F. Č., I. M. D., bylos Nr. 3K-3-370/2008.
Faktui nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra paskleisti duomenys. Kai nustatoma, kad iki baudžiamosios bylos baigties pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ir taip pažeidžiami asmens garbė ir orumas, asmuo turi apsunkintą galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos rajono policijos komisariatas, bylos Nr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. Nr.
Veikimo gairės artimiesiems ir atstovams
- Pirmiausiai Socialinės paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).
- Taigi, Socialinės paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo, yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai.
- Reikalinga ir psichiatrijos ekspertizė Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę.
- Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
- Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.
Asmenys, ieškodami atsakymų į šiuos klausimas ar pasikonsultavę su advokatu, atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu psichinę negalią turintis asmuo pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, įskaitant - ir notarų kontoras, bankus, kitas įstaigas.
tags: #atsakomybe #uz #protiskai #neigalius