Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Šiuo metų šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. „Mano namai - mano tvirtovė“ - taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai.
Bendruomeninių namų struktūra ir kasdienybė
Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jai visą parą rūpinasi darbuotojai. Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. „Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, - pasakoja V. Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja.
Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. „Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.
Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui. Doc. dr. A. Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.
Trakų rajone taip pat vykdomas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamo iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus. Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį. „Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą“, - reziumuoja A.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos sritys
Tyrimai rodo, kad institucinės globos pertvarka įgyvendinama su laukimu gelbėti vaikus nuo žalos ir skatinti jų integraciją į šeimą aplinką. Pirmasis pertvarkos etapas vertintas apklauskus 205 vaikus ir 30 socialinių darbuotojų. Iš jų 93 proc. teigė, kad jiems patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose; vaikai pabrėžė jaukumo, namų jausmą ir galimybę pasirinkti, su kuo gyventi. Dažniausi trys geri dalykai: mažesnis triukšmas ir ramybė, galimybė rinktis maistą, šilti santykiai su auklėtojais. Po persikėlimo pagerėjo santykiai su socialiniais darbuotojais ir su kitais vaikais, taip pat padidėjo savarankiškumas ir atsakomybė.
Ryšiai su suaugusiais - tėvais, globėjais, krikštamotėmis - taip pat stiprėja, nors pradžioje kaimynystė gali būti abejinga. Lietuvos kontekste vykstantis pertvarkos procesas rodo, kad mažesnėse bendruomenėse vaikai lengviau įsilieja į aplinką ir įgyja savarankiškumo, o nenumatyti patyčių atvejai vis dar egzistuoja. Socialiniai darbuotojai pastebi, kad vaikams reikalinga daugiau psichologo pagalbos stiprinant savivertę, o mokyklose ši paslauga nėra plačiai prieinama.
Miesto ir šalies plėtra: pavyzdžiai iš regionų
2021 m. Vilniaus rajono savivaldybė atidarė du naujus bendruomeninius vaikų globos namus Bendorėliuose, skatindama socialinių paslaugų plėtrą regione ir siekį, kad vaikai augtų aplinkoje kuo artimesnėje šeimai. Projekto vertė siekė 490 tūkst. Eur, o neatlygintinai teikiamos paslaugos buvo skirstomos per bendruomeninius namus ir šeimos centrus. 2023 m. El. p. Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai, kuriuose vaikas auga kaip asmenybė. Čia glaudžiai laikomasi bendruomenės principų, o vaikų priežiūrą užtikrina 6 socialinės srities specialistai. Taikomas individualus globos planavimas, įskaitant ISGP ir SGP, siekiant užtikrinti kiekvienam vaikui būtinas paslaugas.
Biržų rajone jiaptvarka taip pat skatina šeimos modelio atstatymą. Už Biržų rajono gyventojams teikiamas socialinės globos paslaugas apmoka savivaldybė. Lietuvoje vyksta procesas, kuriuo siekiama uždaryti didelius globos namus ir perkelti vaikus į šeimyninius namus, kur jie gali augti kaip šeimos nariai. Naratyvas apima ne tik architektūrines permainas, bet ir kultūrinį pokytį: visuomenė tampa tolerantiškesnė ir atviresnė pokyčiams, o vaikai - socialiai integruojami į bendruomenę.
Kėlimo klausimai: mitai apie globą ir įvaikinimą
Mitai apie įvaikinimą ir globą vis dar gyvi visuomenėje. Globojami paaugliai nėra kitokie - jie taip pat reikalauja meilės, nuoseklumo ir stabilumo. Pateikiami dažniausiai pasitaikantys mitai ir jų realybė:
Taip pat skaitykite: kokios yra Šventosios Dvasios dovanos?
- Globojami paaugliai yra netinkamo elgesio žmonės → Paaugliai globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai; elgesys labai priklauso nuo konteksto.
- Globėjas turi būti vyresnio amžiaus → Globėju gali būti bet kuris asmuo nuo 21 metų; svarbi energija ir motyvacija.
- Globėjai turi turėti nuosavus namus → Svarbu, kad vaikas turėtų savo erdvę; nuosavas namas nėra būtinas.
- Globėjai globoja dėl pinigų → Finansinė parama yra, bet dažnai pagrindinis motyvas yra noras padėti.
- Globėjai turi turėti patirties su vaikais → Ne, būtina tik didelė noru atverti širdį ir namų duris.
- Globėjai negali būti užsiėmę darbu → Globa yra 24 valandų darbas, tačiau daug laiko skiriama vaikų veiklai ir mokslams.
- Globėjai negali mylėti globojamo vaiko kaip šeimos nario → Meilė ir prisirišimas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
- Globėjai turi būti pora → Globoti gali būti vienišiai, vedę ar gyvenantys partnerystėje.
- Globos poveikis esamiems vaikams neigiamas → Tyrimai rodo, kad broliai ir seserys bei socialiniai ryšiai keičiasi į gerą pusę.
Miesto ir kaimo atsakymai į globos procesą rodo, kad bendruomeninis modelis ne tik suteikia vaikams savarankiškumo, bet ir skatina visuomenės toleranciją ir supratimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į poreikį daugiau psichologinės pagalbos mokyklose ir bendruomenėse, siekiant užtikrinti nuolatinę paramą vaikams pereinant į suaugusiųjų gyvenimą.
Infografika: jungtys ir pokyčiai
Geografiniai pavyzdžiai: amišų gyvenimo įvairovė
Amišų bendruomenės dėmesys asmeninei laikui ir bendruomeninei atsakomybei perteikiamas Christina istorijoje, kuri pasirinko gyventi pagal amišų tradicijas. Jos kelias nuo jaunystės prisitaikymo iki gyvenimo su dviem globojamais vaikais rodo, kaip skirtingos kultūrinės konfigūracijos gali formuoti žmogaus požiūrį į technologijas, mediją ir kasdienę rutinos svarbą. Christina istorija iliustruoja būtinybę atskirti moderniąją kultūrą nuo asmeninio augimo ir šeimos ryšio svarbos.
Šeimos namų modelio įtaka vaikų ateičiai
Šeiminiai namai, skirti iki 8 vaikų, suteikia erdvę jiems augti kaip asmenybėms, su savo poreikiais, tikslais ir vertybėmis. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą ir jį planuoja, o jų kasdienybė primena namų gyvenimą, o ne įstaigą. Prižiūrėdami mažiau globotinių, darbuotojai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, pastebėti individualius poreikius ir kurti artimą ryšį. Bendra tvarka ir rami aplinka padeda vaikams augti atsakingais suaugusiais, kurie žino, kad turi už save ir kitus atsakomybės jausmą.
Konkrečios praktikos, kurios įtakoja vaikų gerovę
- Vaikai turi savo kambarius, gali kviestis svečius ir planuoti savo laisvalaikį.
- Kuriami ISGP ir SGP planai - individualizuotas požiūris į vaikų raidą.
- Daržai, šiltnamiai ir bendros veiklos skatina bendruomeniškumą ir savitarpio pagalbą.
- Maistas gaminamas kartu su vaikais; kulinarinės veiklos ugdo savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.
- Kartu su socialiniais darbuotojais ugdomi pasitikėjimo savimi įgūdžiai ir savitarpio atsakomybės jausmas.
Techniniai aspektai: finansavimas, įgyvendinimas ir ateities perspektyvos
Projektai finansuojami iš Europos Sąjungos fondų ir nacionalinių biudžetų, o jų tikslas - užbaigti institucinės globos pertvarką Lietuvoje, pereinant prie šeimyninių namų modelio. Didelis dėmesys skiriamas įkvėpti politinį valdymą ir bendruomeninį įsitraukimą, siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
| Regionas | Projekto pavadinimas | Gyvenamųjų namų skaičius | Vaikų skaičius |
|---|---|---|---|
| Vilniaus rajonas | Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra | 2 nauji namai | iki 16 vaikų |
| Trakų rajonas | Projektas su VšĮ „Šv. Jono vaikai“ | kelios šeimos patalpos | nedidelėse grupėse |
| Biržų rajonas | Socialinės globos paslaugos ir permanencija | - | - |
Didžioji dalis vaikų, likusių be tėvų globos, augdami bendruomeniniuose namuose išmoksta savarankiškai gyventi ir kurti savo ateitį: vasaromis dirba, savanoriauja ir galvoja apie studijų ar darbų planus. Tai rodo pertvarkos teigiamą įtaką tiek vaikų raidai, tiek bendruomenių gyvybingumui.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU