Patyčių Problema ir Jos Mažinimo Galimybės Ikimokykliniame Amžiuje

Vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad patyčios prasideda ikimokykliniame amžiuje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2020), Lietuvos moksleiviai patiria daugiausia patyčių, palyginti su kitomis Europos šalimis. Ilgalaikės patyčios yra viena iš svarbiausių tyrėjų nagrinėjamų temų, kai kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau patyčios atsiranda daug anksčiau, todėl vis labiau reikia kalbėti apie šią problemą jaunesniame ikimokykliniame amžiuje.

Iškyla probleminis klausimas - kaip patyčių apraiškos pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikams ir kokios yra galimybės mažinti patyčias?

Darbo tikslas: teoriškai pagrįsti patyčių problemą ikimokykliniame amžiuje ir atlikti empirinį tyrimą, siekiant nustatyti pedagogų požiūrį į patyčių problemą ir jos mažinimo galimybes.

Tyrimo organizavimas - siekiant atskleisti patyčių problemą ir jos mažinimo galimybes ikimokykliniame amžiuje Kauno lopšelyje-darželyje „X“, 2025 m. kovo-balandžio mėn. buvo atliktas užsakomasis tyrimas. Švietimo įstaiga, suprasdama patyčių problemos aktualumą ir siekdama rasti problemos mažinimo galimybių savo organizacijoje, užsakė tyrėjams atlikti šį tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti ugdymo kokybę, veiksmingų ugdymo aplinkų kūrimą, sėkmingą tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo efektyvumą.

Tyrimo imtis - 15 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dirbančių lopšelyje-darželyje „X“, buvo apklausti gyvų susitikimų metu. Tyrime buvo taikyta tikslinė (kriterinė) atranka, nes dalyviai buvo atrinkti pagal tyrimo tikslui svarbius kriterijus - profesinę patirtį ir tiesioginį darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Taip pat skaitykite: Ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacija

Patyčios ikimokykliniame amžiuje

Tyrimo Rezultatai

Patyčių raiška

Patyčių elgesys pradeda reikštis ikimokykliniame amžiuje, o vėliau - ikimokykliniame amžiuje - sustiprėja. Informantai pastebi patyčių apraiškas grupėse, kuriose dirba. Pedagogai patyčias supranta kaip erzinimą, muštynes, pravardžiavimą ir atsiribojimą nuo žaidimų.

Patyčių priežastys

Pedagogų nuomone, patyčių elgesys yra išmokstamas, jo raiškai daugiausia įtakos turi šeima ir aplinka, kurioje vaikas auga. Didesnė dalis pedagogų patyčių elgesį priskiria berniukams, tačiau likusieji mano, kad lytis nevaidina vaidmens. Vaiko elgesys gali informuoti pedagogus, kad vaikas gali būti potencialus patyčių iniciatorius.

Patyčių pasekmės

Patyčios sukelia pasekmes visiems jų dalyviams. Pasekmės gali pasireikšti ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje, yra psichologinės, socialinės ir mišrios. Patyčios daro didžiausią žalą vaiko savigarbai, vaikas, patyręs patyčias, gali nenorėti eiti į mokyklą, gali jausti baimę bendraudamas.

Patyčių prevencija

Patyčių prevencija turėtų būti vykdoma nuo 4-5 metų amžiaus, kai vaikai pradeda suprasti šį reiškinį. Siekiant užkirsti kelią patyčioms, verta rinktis veiksmingas patyčių prevencijos programas.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Patyčių prevencija

Dramos metodų taikymas patyčių prevencijai

Straipsnyje patyčių prevencija analizuojama iš naujos perspektyvos - pasitelkiant dramos metodų taikymą. Dramos veiklos - ne tik žaismingos ir įtraukiančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, bet ir leidžia jiems saugiai tyrinėti savo emocijas, jausmus ir socialinius vaidmenis įvairiose situacijose.

Straipsnyje aptariami keturi pagrindiniai dramos metodai, taikomi ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme - lėlių teatras, vaidmenų žaidimai, improvizacija ir pasakų inscenizacija, bei jų poveikis vaikų emocinei, socialinei raidai, empatijos, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymui, kurie yra svarbūs patyčių prevencijai.

Remiantis teoriniais šaltiniais bei atlikto kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) duomenimis, atskleidžiama, kad dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudoja dramos metodus ugdymo procese, o ikimokyklinio amžiaus vaikai į šias veiklas įsitraukia aktyviai. Tyrimas parodė, kad drama padeda vaikams geriau pažinti ir išreikšti emocijas, ugdyti empatiją bei spręsti socialinius konfliktus. Beveik visi respondentai pripažįsta dramos metodų svarbą patyčių prevencijoje, nors jų taikymą riboja laiko, žinių ir įstaigų palaikymo trūkumas.

Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje

Socialiniai įgūdžiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Be socialinių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje žmogui gyventi yra labai sudėtinga. Todėl, labai svarbu juos pradėti ugdyti dar pačioje vaikystėje. Nes nuo to ar pasiseks sėkmingai tai padaryti, prikloso vaiko tolimesnis gyvenimas. Labai svarbu yra suprasti, kas yra socialiniai įgūdžiai ir ką jie reiškia dabartiniame pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Socialinius įgūdžius galima apibūdinti kaip : sugebėjimą savarankiškai gyventi, tai yra mokėti prisitaikyti prie kitų asmenų, mokėti su jais bendrauti ir bendradarbiauti; užmegzti ryšius; suvokti kas yra gerai, o kas blogai; išmokti spręsti problemas; rūpintis aplinka. Socialiniai įgūdžiai glaudžiai susiję žmogaus gebėjimu spręsti gyvenimiškas problemas, sėkmingai adaptuotis naujoje besikeičiančioje aplinkoje, pritapti prie jį supančios aplinkos.

Vaikai gimsta ir tampa jau nuo kūdikystės individualiom asmenybėm. Todėl tėvų ir pedagogų paskirtis yra sugebėti tinkamai ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Visi vaikai vaikystėje sugeba labai greitai susidraugauti su kitais. Užkalbina vienas kitą, žaidžia kartu vos susitikę pirmąjį kartą. Vaikas turi įgimtą pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumą, kūrybingumą, nuoširdų norą pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Visa bėda, kad suaugusieji netinkamai ugdydami vaiką tuos bruožus užslopina. Todėl labai svarbu ne juos slopinti, o tinkamai ugdyti, kad vaikas sugebėtų tinkamai priimti sperndimus, suvokti savo elgesį, emocijas.

Tyrimo problema

Ar pakankamai dėmesio įra skiriama vaikų socialinių įgūdžių ugdymui ikimokyklinėje įstaigoje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniai įgūdžiai apima ne tik vaiko mokymą bendrauti, bet ir ugdyti kaip mąstančią savimi pasitikinčią asmenybę. Gerus socialinius įgūdžius įgijęs vaikas yra pasitikintis savimi, draugiškas, moka bendrauti su bendraamžiais, moka išreikšti nusivylimą, pyktį ir džiaugsmą. Žino kaip elgtis tam tikroje situacijoje.

Vaikų darželis yra antroji pagal svarbą ugdymo institucija po šeimos, daranti įtaką vaiko raidai. Atėjęs į darželį, vaikas supranta, kad atėjo į bendruomenė, kur negali viskas būti taip, kaip jis nori, todėl tenka išmokti prisitaikyti prie kitų, išmokti priimti nustatytas taisykles. Tačiau vaikams nepratusiems prie taisyklių, nepratusiems būti kažkokios didesnės bendruomenės dalimi iškyla nemažai sunkumų, tiek bendravimo, tiek emocinių . Todėl čia į pagalbą atkeliauja įvairios socialinės programos, kuriomis auklėtojos galėtų naudotis ugdydamos socialinius įgūdžius.

Literatūra

• Aldhanhani, Z. R. (2020). Role-Play Approach in Teaching Language in Early Childhood Programs. In Advancing English Language Education, 91-101. Zayed University Press.
• Anderson, M. (2012). MasterClass in Drama Education. Transforming, Teaching, and Learning. Bloomsbury.
• Bantugan, B. S. (2022). Exploring Relationships Between Toys, Dolls, and Puppets in Gender Education Web-series Projects in Development Communication. International Journal of Arts and Social Science, 5(2), 16-23.
• Bartusevičiūtė, R. (2020). Improvizacija šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Teatrologiniai eskizai, 6, 1-5.
• Beneke, M., Park, C., & Taitingfong, J. (2019). An Inclusive, Anti-Bias Framework for Teaching and Learning About Race with Young Children. Young Exceptional Children, 22(2), 74-86.
• Berghs, M., Prick, A. E., Vissers, C., & van Hooren, S. A. H. (2022). Drama Therapy for Children and Adolescents With Psychosocial Problems: A Systemic Review on Effects, Means, Therapeutic Attitude, and Supposed Mechanisms of Change. Children, 9(9), 1350-1358.
• Biesta, G. (2018). What If? Art Education Beyond Expression and Creativity. In Art, Artists and Pedagogy: Philosophy and the Arts in Education. Routledge.
• Bitinas B. (2013). Rinktiniai edukologiniai raštai. T. I: Ugdymo filosofija. Ugdymo idėjos ir problemos. LEU leidykla.
• Brighi, A., Guarini, A., Melotti, G., Galli, S., & Genta, M. L. (2012). Predictors of Victimization Across Direct Bullying, Indirect Bullying, and Cyberbullying. Emotional and Behavioural Difficulties, 17(3-4), 375-388.
• Brunes, A., Nielsen, M. B., & Heir, T. (2018). Bullying Among People With Visual Impairment: Prevalence, Associated Factors, and Relationship to Self-Efficacy and Life Satisfaction. World Journal of Psychiatry, 8(1), 43-50.
• Cahill, S., Šervytienė, V., & Stasiulis, A. (2015). Dramos terapijos metodų taikymas ergoterapijos studijų metu. Sveikatos mokslai, 25(3), 22-25.
• Cahill, H. (2020). Advancing Social and Emotional Well-Being Through Drama. In Drama in Education. Exploring Key Research Concepts and Effective Strategies, 57-74.
• Cameron, D. L., & Kovac, V. B. (2016). An Examination of Parents’ and Preschool Workers’ Perspectives on Bullying in Preschool. Early Child Development and Care, 186(12), 1961-1971.
• Camodeca, M., Caravita, S. M. S., & Coppolla, G. (2015). Bullying in Preschool: The Associations Between Participant Roles, Social Competence, and Social Preference. Aggressive Behaviour, 41(4), 78-85.
• Cooper, D. (2019). A Very Binary Drama: The Conceptual Struggle for Gender's Future. King's College London Law School Research, 1, 37-45.
• Cremin, T., & McDonald, R. (2013). Drama. Iš Kūrybiškumas pradinėje mokykloje, 2013, 99-115. Eugrimas / Ugdymo plėtotės centras.
• Chen, S., Yang, J., Dai, I., & Li, X. (2024). Research on Teacher Learning in the Practice of Educational Drama in China. Research in Drama Education: The Journal of Applied Theatre and Performance, 30(1), 161-166.
• Douvlos, C. (2015). Bullying in Preschool Children. Psychological Thought, 12(1), 131-142.
• Emunah, R. (2020). Acting for real (2nd ed.). Routledge.
• Espenes, K., Tørmoen, A. J., Rognstad, K., Nilsen, K. H., Waaler, P. M., Wentzel-Larsen, T., & Kjøbli, J. (2024). Effect of Psychosocial Interventions on Children and Youth Emotion Regulation: A Meta-Analysis. Administration and Policy in Mental Health and Mental Health Services Research, 52, 833-852.
• Espelage, D. L. (2016). Leveraging School-based Research to Inform Bullying Prevention and Policy. The American psychologist, 71(8), 768-775.
• Goodwin, J. (2019). Qualitative Research in Childhood Neurodisability. Development Medicine & Child Neurology, 61(12), 1354-1357.
• Helgeland, A., & Lund, I. (2017). Children‘s Voices on Bullying in Kindergarten. Early Childhood Education Journal, 45(1), 133-141.
• Iuga, F., & Turda, S. (2022). The Impact of Puppet Theatre Among Preschoolers' Socio-Emotional Abilities Development. Educatia, 21(22), 111-121.
• Kardelis, K. (2016). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Eugrimas.
• Khoirunikmah, B., Marmoah, S., & Indriayu, M. (2022). The Effect of Social Skills and Emotional Intelligence on Learning Outcomes of Elementary School Students. Jurnal Pendidikan, Sosial, dan Agama, 14(2), 877-894.
• Kielb, E. G., & Mendes Silva, I. M. (2023). Fairy Tales in the Classroom: Perspectives of Teachers Working in Early Childhood Education. Pro-Posições, 34, 1-26.
• Korošec, H. (2012). Playing with Puppets in Class-Teaching and Learning with Pleasure. In The Power of the Puppet, 29-45. UNIMA.
• Legkauskas, V. (2013). Vaiko ir paauglio psichologija. Šiandienos iššūkiai. Vaga.
• Lidžiūtė, S. (2024). Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 2(20), 95-103.
• Mavroudis, C., & Deal, B. J. (2016). Fontan Conversion: Literature Review and Lessons Learned Over 20 Years. World Journal for Pediatric and Congenital Heart Surgery, 7(2), 917-922.
• Momeni, S., Khaki, M., & Amini, R. (2017). The Role of Creative Drama in Improving the Creativity of 4-6 Years Old Children. Journal of History, Culture, and Art Research, 6(1), 617-626.
• Österlind, E., Østern, A. L., & Thorkelsdóttir, R. B. (2016). Drama and Theatre in a Nordic Curriculum Perspective - a Challenged arts Subject Used as a Learning Medium in Compulsory Education. Research in Drama Education: The Journal of Applied Theatre and Performance, 21(1), 42-56.
• Pagirienė, R., & Ramanauskienė, D. (2023). Neigiamų socialinių reiškinių prevencija ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 1(19), 166-174.
• Psalti, A. (2016). Greek In-Service and Preservice Teachers’ Views About Bullying in Early Childhood Settings. Journal of School Violence, 16(4), 386-398.
• Rappaport-Rowan, N. (2009). Toy and Method Designed to Enhance Emotional Learning. Patent Application Publication.
• Rimkevičienė, V. (2022). Dramos terapija - jauniausia meno terapijos sritis Lietuvoje. Lietuvos dailės terapijos asociacija.
• Schonman, S. (2016). Making Sense of Arts Education: Wrestling with Two Critical Myths in the Field. In A. Berggraf Sæbø (Ed.), International Yearbook for Research in Arts Education, 4, 21-30. Waxmann Verlag GMBH.
• Skoglund, R. I. (2020). Beyond Bullying: Understanding Children’s Exploration of Inclusion and Exclusion Processes in Kindergarten. In Children‘s Exploration and Cultural Formation, 29-45.
• Stamper, B. J. (2016). Assessing the Effectiveness of the Kimochis Program in Promoting Social and Emotional Learning in an Elementary School Setting. New Mexico State University.
• Tanrikulu, I. (2018). Teacher Reports on Early Childhood Bullying: How Often, Who, What, When, and Where. Early Child Development and Care, 190(4), 489-501.
• Tepetas, G. S., Akgun, E., & Altun, S. A. (2010). Identifying Preschool Teachers’ Opinion About Peer Bullying. Procedia - Social and Behavioral Sciences, 2(2), 1675-1679.
• Thornberg, R., Thornberg, U. B., Alamaa, R., & Daud, N. (2014). Children‘s Conceptions of Bullying and Repeated Conventional Transgressions: Moral, Conventional, Structuring and Personal-choice Reasoning. Educational Psychology. International Journal of Experimental Educational Psychology, 36(1), 95-111.
• Toivanen, T., Komulainen, K., & Ruismäki, H. (2011). Drama Education and Improvisation as a Resource of Teacher Students’ Creativity. Procedia - Social and Behavioral Sciences, 12, 60-69.
• Žydžiūnaitė V., & Sabaliauskas S. (2017). Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai. Vaga.
• McInnes, E., Whitington, V., Neill, B., & Farndale, A. (2025). Professional Learning Supporting Multilingual Children’s Social and Emotional Development in Diverse Australian Early Childhood Education and Care Settings. Early Childhood Education Journal, 53, 779-790.

tags: #socialines #problemos #ikimokykliniame