Ekonominės ir socialinės problemos yra vienos pagrindinių problemų pasaulyje, o Lietuva taip pat susiduria su daugybe panašių iššūkių. Šiame straipsnyje aptariama socialinės apsaugos padėtis Lietuvoje, atsižvelgiant į BVP santykį, pajamų nelygybę ir kitus svarbius socialinius rodiklius.
Pajamų Nelygybė Lietuvoje
Pagal pajamų nelygybę Lietuva yra viena iš lyderių tarp ES šalių. Pajamų nelygybės santykis skaičiuojamas pagal visų pajamų, kurias gauna 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų, santykį su 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamomis. 2022 m. duomenimis, pajamų kvintilio dalies santykis Lietuvoje buvo 6.39. Palyginimui, Belgijoje šis santykis yra 3.57, Čekijoje - 3.48, Lenkijoje - 3.91. Pajamų nelygybės santykio ES šalių vidurkis - 4.74.
Šis didelis pajamų nelygybės santykis rodo didelę atskirtį tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų Lietuvoje.
Pristatymas. Pajamų nelygybė Baltijos šalyse: ką žino tyrėjai ir ką mano gyventojai
Sveikatos Apsaugos Finansavimas
Lietuva yra tarp ES šalių, kurioje mažiausiai BVP lėšų dalis skiriama sveikatos apsaugai. Kaip rodo Eurostato duomenys, 2022 m. Lietuva skyrė 5.2 proc. BVP sveikatos apsaugai. 2019 m. šis rodiklis pasiekė 5,1 proc. ribą, o 2018 m. - 4,8 proc.
Tuo tarpu Lietuvos gyventojai sveikatos priežiūros prekėms ir paslaugoms išleidžia per 30 proc. savo pajamų arba santaupų. Didesnę dalį pajamų sveikatos priežiūrai išleidžia tik Graikijos ir Bulgarijos namų ūkiai (per 33 proc.).
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinė apsauga
Nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas ir didelės gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai kelia susirūpinimą dėl sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės Lietuvoje.
Sveiko Gyvenimo Metai
Nedžiuginantis rodiklis - sveiko gyvenimo metai, sulaukus 65 metų. Duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai save laiko sveikais, t. y. neserga nepagydomomis ligomis ir neturi nustatytos negalios 6 metus, vyrai - 5.2 metus, o moterys - 6,6 metus.
Šis rodiklis rodo, kad Lietuvos gyventojų sveikatos būklė senatvėje yra prastesnė nei kitose ES šalyse. Būtina investuoti į sveikatos prevenciją ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, siekiant pailginti sveiko gyvenimo trukmę.
Suaugusiųjų Dalyvavimas Švietimo Programose
Dar vienas rodiklis, kuriuo Lietuva negali pasidžiaugti, yra suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose. Apklausų duomenys rodo, kad tik 32 proc. suaugusiųjų mokėsi, tuo tarpu ES vidurkis - 60 proc., o Lietuvos siekis - 53,7 proc.
Siekiant skatinti suaugusiųjų mokymąsi, neseniai startavo neformaliojo suaugusiųjų švietimo platforma www.kursuok.lt. Tikimasi, kad ši platforma padės didinti suaugusiųjų dalyvavimą švietimo programose ir gerinti jų įgūdžius bei kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos apibrėžimas ir praktika Prancūzijoje
Valdžios Sektoriaus Finansai
Respublikos Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos 2026-2028 m. stabilumo programos projektu, 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas jau viršys 3 proc. struktūrinis balansas sieks 1,3 proc. 2025 m. bus panaudota 1,2 proc. BVP išlygos apimties, o nuo 2026 m. panaudota visa apimtimi.
2027-2028 m. valdžios sektoriaus deficitas 2027 m. sieks apie 3 proc. ir viršys šią ribą. Valdžios sektoriaus išlaidų lygis 2027-2028 m. sieks 42,7 proc. BVP.
VK FI įtraukė 3,3 proc. 2027-2028 m., o tai atitiktų 13-17 proc. perviršio. Jei 20-75 proc. indeksavimui, tai, palyginti su VSDF2026, 2027 m. būtų 0,2-0,5 proc. BVP didesnės, o 2028 m. - didesnės 0,3-0,6 proc. BVP.
Socialinė Parama ir Skurdas
„Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, apie 140 tūkst. šalies gyventojų, pernai metų duomenimis, gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Nors pastaruoju metu išmokos auga, tačiau, gerėjant ekonomikai, jų santykis su BVP kinta nedaug. Tai reiškia, kad išmokomis palaikomas pastovus skurdo rizikos lygis“, - sako Akvilė Kernagė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.
Socialinės apsaugos išlaidos išmokoms pernai sudarė apie 8,9 milijardo Eur, o socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui 2019-2020 m. šiek tiek sumažėjo. Nemokant socialinių išmokų Lietuvos skurdo rizikos lygis 2019 m. būtų 9,5 procentinio punkto didesnis, 2020 m. - 8,7 proc. punkto.
Taip pat skaitykite: Gerovės užtikrinimas vaikams
2021 m. rugsėjo mėn. startavo savivaldybių socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos sistema, kurią sukūrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš jos rodiklių matyti, kad savivaldybių socialinės paramos veiksmingumas yra vidutinis, 2017-2020 m. jis siekė 5 balus iš 10. Šį indeksą sudaro 35 rodikliai, apimantys skurdo mažinimo (4), pagalbos (21) ir prevencijos (10) sritis.
Siekiant mažinti pažeidžiamiausių asmenų grupių skurdo rizikos lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, susijusių su socialinių išmokų didinimu ir palankesnių sąlygų jas gauti sudarymu (senatvės pensininkams, asmenims su negalia, šeimoms, auginančioms vaikus, vienišiems asmenims, bedarbiams). Tikimasi, kad šie sprendimai darys teigiamą įtaką skurdo rodikliams ateityje.
Socialinės Išmokos ir Gerovės Valstybė
Socialinės [apsaugos] išmokos, teikiamos namų ūkiams ir asmenims pagal socialinės apsaugos programas siekiant palengvinti jų poreikių naštą, dažnai siejamos su gerovės valstybės samprata, jos tikslais ir raidos bruožais, institucinėmis skurdo mažinimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai išskiriami skirtingi gerovės valstybės (angl. welfare state) tipai ir jiems būdingos socialinių išmokų schemos.
Yra keletas gerovės valstybės tipologijų, pateikiamų sociologijos, socialinės ekonomikos mokslų darbuose. Titmuss (1974) vienas iš pirmųjų išsamiai aprašė skirtingas gerovės valstybės formas, atspindinčias tam tikrą individo (šeimos), visuomenės, rinkos ir valstybės sąveiką užtikrinant gyventojų gerovę.
Naujesnė Esping-Andersen (1990) gerovės valstybės tipologijų išskiria tris gerovės režimus: konservatyvus-korporatyvinis (angl. conservative-corporatist), liberalus (angl. liberal) ir socialdemokratinis (angl. social-democratic), kurių panašumai ir skirtumai grindžiami gyventojų socialinių teisių, visuomenės struktūros, tam tikrų jos sluoksnių galių ir atsakomybės sąveikomis.
Valstybės socialinė politika yra gerovės valstybės raiškos priemonių visuma, atspindinti gyventojų socialinės apsaugos tikslus. Daugelyje senųjų ES šalių dominuojančią socialinę politiką, nulemtą istorinių formavimosi ypatumų, galima nesunkiai priskirti kuriam nors gerovės valstybės tipui.
Panašu, kad naujosios ES narės Rytų Europos šalys vis dar ieško savojo gerovės valstybės modelio, tačiau yra požymių, kad joms artimiausias šiuo metu yra liberalusis gerovės režimas (Aidukaitė ir kt., 2012; Halleröd ir kt., 2015).
Išvados
Apibendrinant, socialinė apsauga Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant didelę pajamų nelygybę, nepakankamą sveikatos apsaugos finansavimą ir žemą suaugusiųjų dalyvavimą švietimo programose. Siekiant gerinti socialinę padėtį Lietuvoje, būtina imtis priemonių, siekiant mažinti skurdą, didinti socialinę įtrauktį ir užtikrinti didesnį socialinį teisingumą.
Pagrindiniai rodikliai
| Rodiklis | Vertė | Palyginimas su ES |
|---|---|---|
| Pajamų kvintilio dalies santykis (2022 m.) | 6.39 | Aukščiausias tarp ES šalių (ES vidurkis: 4.74) |
| Sveikatos apsaugos finansavimas (2022 m., % nuo BVP) | 5.2% | Vienas žemiausių tarp ES šalių |
| Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose | 32% | Žemas, palyginti su ES vidurkiu (60%) |