Smurtas prieš moteris yra viena opiausių socialinių problemų Lietuvoje ir pasaulyje. Lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena bei vyksta „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“ kampanija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje (SAA) dažnai pasireiškia moterims - statistika rodo, kad net 77 % pranešimų apie smurtą yra susiję su moterimis, o tai akivaizdžiai liudija apie smurto lyties pagrindu mastą.
Smurto apibrėžimas ir formos
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, kuris sukelia žalą asmeniui. Smurtas gali būti skirtingų formų:
- Fizinis smurtas: mušimas, spardymas, stumdymas, žalojimas.
- Psichologinis smurtas: įžeidinėjimai, grasinimai, kontrolė, nuolatinė kritika.
- Seksualinis smurtas: prievarta lytiniams santykiams, priekabiavimas.
- Ekonominis smurtas: finansų kontrolė, draudimas dirbti.
Psichologinis smurtas yra dažnai nuvertinamas, tačiau turi itin skaudžių pasekmių, tokių kaip depresija, nerimas, miego sutrikimai ir pasitikėjimo savimi praradimas.
Lietuvos smurto prieš moteris statistika
2025 m. pirmuose trijuose ketvirčiuose Moterų informacijos centras ir Specializuotos pagalbos centras (MIC SKPC) gavo daugiau nei 5700 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų 4364 buvo susiję su smurtu prieš moteris - tai sudaro 77 % visų atvejų. Lietuvos policijos duomenimis, 2024 m. moterys sudarė apie 78,5 % smurto artimoje aplinkoje aukų.
| Auka | Procentas |
|---|---|
| Moterys | 78,5 % |
| Vyrai | 21,5 % |
Dažniausiai nuo smurto kenčia moterys nuo 30 iki 59 metų. Moterų patirta patyčių ar smurto nepaiso ir tai, kad apie 60 % nukentėjusiųjų nesikreipia pagalbos. Tai rodo, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje yra ne pavieniai atvejai, o kasdienė problema.
Taip pat skaitykite: 16 dienų prieš smurtą: Lietuvos perspektyva
Jaunimo patirtys ir visuomenės požiūris
Moterų informacijos centro tyrimas parodė, kad smurtas tarp jaunimo yra plačiai paplitęs: net 47,5 % besimokančiųjų nurodė patyrę fizinį smurtą, o trečdalis - seksualinį. Psichologinis smurtas jaunimo santykiuose yra itin paplitęs, tačiau sunkiai atpažįstamas - kai kurie jaunuoliai laiko, kad partnerio telefono tikrinimas ar sekimas yra normalus elgesys.
Aplinkos įsitikinimai dar labiau apsunkina pagalbos ieškojimą, nes dalis jaunimo mano, kad, jei žmogus lieka smurtiniuose santykiuose, jis pats yra kaltas. Taip pat dažnai aukos kaltinamos dėl paviešintų intymių nuotraukų, o kaltinimai nukreipiami į pačią nukentėjusiąją.
Eurobarometro 2024 m. tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje yra daugiau smurtą pateisinančių stereotipų nei ES vidurkis. Dalis gyventojų mano, kad moterys perdeda ar išgalvoja pranešimus apie smurtą ar išžaginimą, o atsakomybė dėl be sutikimo išplatintų intymių nuotraukų neretai perkeliama pačioms aukoms.
Smurto priežastys
Viena svarbiausių smurto artimoje aplinkoje priežasčių Lietuvoje yra vyraujantys lyčių stereotipai. Daugelis visuomenės narių nesupranta, kas yra smurtas lyties pagrindu, o stereotipai, tokie kaip „mergaitės pačios kalčios“ ar „smurtas kaip meilės ženklas“, tik palaiko smurto ciklą.
Prievartos kultūra Lietuvoje ypač veikia seksualinio smurto požiūrį, o socialinėje erdvėje moterys dažnai kaltinamos dėl patirtų smurto atvejų. Kita svarbi smurto priežastis - traumuojančios patirtys, psichikos ligos, priklausomybės, empatijos trūkumas smurtautojuose bei impulsyvumas.
Taip pat skaitykite: Kaip smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonės keičia visuomenę
Smurto pasekmės
Smurtas daro didžiulę žalą ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Dažnos pasekmės - kūno sužalojimai, miego sutrikimai, depresija, nerimas, pasitikėjimo savimi praradimas. Smurtas veikia ne tik nukentėjusiąją moterį, bet ir jos artimuosius, ypatingai vaikus.
Dažnai moterys, nesulaukusios palaikymo, patenka į uždarą smurto ratą, kuris su kiekvienu incidentu stiprėja, o jos galimybės gelbėtis mažėja. Dėl visuomenės stereotipų daug moterų nusprendžia tylėti ir nepranešti apie patirtus smurto atvejus.
Pagalba nukentėjusioms
Lietuvoje veikia 19 Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų, kurie teikia nemokamą psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą smurto aukoms. 2024 m. liepą pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis - per kelis mėnesius policija išrašė daugiau kaip 26 tūkstančius orderių, kurių dėka ženkliai pagerėjo smurto aukų apsauga.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2024 m. liepą-rugsėjį pagalbą gavo daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Skubią pagalbą teikia:
- Specializuotos pagalbos centras: 070055516 (I-V 8:00-18:00), www.specializuotospagalboscentras.lt
- Pagalbos moterims linija: 080066366, www.pagalbosmoterimslinija.lt
- Jaunimo linija: 080028888, www.jaunimolinija.lt
- Vaikų linija: 116111, www.vaikulinija.lt
- Skubiosios pagalbos numeris: 112
Pagalbos kreipimasis yra svarbus drąsus žingsnis, galintis pakeisti gyvenimą. Pagalba prieinama tiek po smurto įvykio, tiek ieškant informacijos ir atpažįstant smurto požymius.
Taip pat skaitykite: Liūtų klubo veikla mažinant smurtą artimoje aplinkoje
Prevencija ir visuomenės švietimas
Prevencija yra pagrindinė priemonė smurtui artimoje aplinkoje užkirsti kelią. Lietuva juda teisinga linkme, tačiau būtina didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas bei pasekmes.
Svarbu nuo ankstyvo amžiaus mokyti vaikus atpažinti netinkamus elgesio modelius ir drąsiai pasakyti „ne“. Mokyklose turėtų būti privalomos pamokos apie sveikus santykius ir smurto atpažinimą. Be to, žiniasklaida turi perteikti informaciją atsakingai, vengti romantizuojančių ar kaltinančių naratyvų, kurie pakenkia aukoms ir sumažina smurto rimtumą visuomenėje.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Lietuvoje išlieka gajūs stereotipai, kurie pateisina smurtą ir kaltina aukas. Tik 55 % gyventojų mano, kad smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, kai ES vidurkis siekia 92 %. Daugeliui smurtas siejamas su aukos elgesiu, o ne atsakingu smurtautojo pasirinkimu, todėl daugelis nukentėjusiųjų nedrįsta kreiptis pagalbos.
Dažnai viešojoje erdvėje smurto atvejų nagrinėjimas yra supaprastinamas ar romantizuojamas - naudojami terminai „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojai apibūdinami kaip „sunkioje emocinėje būsenoje“. Tokie naratyvai sumažina smurto rimtumą ir trukdo efektyviam problemos sprendimui.
Europa ir Lietuva: palyginimai
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir Lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, 31 % ES moterų yra patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą, Lietuvoje - apie 25 %. Psichologinį smurtą intymiuose santykiuose patiria beveik 30 % lietuvių moterų.
Skandinavijos šalys rodo didesnius smurto rodiklius, tačiau ekspertai pažymi, jog mažesni skaičiai Centrinės ir Rytų Europoje dažnai reiškia mažesnį problemos atskleidimą ir žemesnį smurto aptikimą.
Vis daugiau dėmesio skiriama seksualinio priekabiavimo darbo vietose problemai. Lietuvoje įrodytas ryšys tarp aukštesnio išsilavinimo ir 54 % didesnės tikimybės patirti seksualinį priekabiavimą darbo aplinkoje.
Smurto suvaldymo iššūkiai
Nors nuo 2014 iki 2024 m. šiek tiek sumažėjo fizinio ir seksualinio smurto atvejų, problema vis dar labai didelė. Absoliuti dauguma moterų, patiriančių smurtą, patyrė jį daugiau nei vieną kartą, o pasikartojantis smurtas rodo, kad nėra pakankamai veiksmingų priemonių situacijai spręsti.
6 iš 10 smurtą patyrusių asmenų vis dar nesikreipia pagalbos, bijodami gėdos arba netikėdami, kad pagalba gali būti veiksminga. Neįgalioms moterims pagalbos prieinamumas yra dar sudėtingesnis, todėl šios grupės asmenims turėtų būti suteikta daugiau dėmesio ir specialistų pagalba.
Kviečiame drąsiai kreiptis pagalbos
Jei patiriate bet kokios rūšies smurtą ar turite įtarimų apie jo buvimą, kviečiame nedelsti ir kreiptis į arčiausiai veikiantį specializuotos pagalbos centrą, telefonu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai. Jūsų saugumas ir gerovė yra svarbiausia.