Smurto prieš moteris prevencija reikalauja nuoseklių visuomeninių, švietimo ir kultūrinių veiksmų. Liūtų klubas, kaip visuomeninė iniciatyva, siekia prisidėti prie šios sistemos stiprinimo: per renginius, švietimą, paramą nukentėjusioms ir dialogą su vyrų bendruomene skatinti nepakantumą smurtui.
Meno ir edukacijos vaidmuo: kaip pokyčius skatina festivaliai ir kampanijos
„Baltojo kaspino“ festivalis - geras pavyzdys, kaip per meną ir edukaciją drąsiai kalbėti apie moterų patiriamą smurtą artimoje aplinkoje. Festivalio organizatoriai, žvelgdami į šią problemą kūrybiškai, elgiasi teisingai, plėsdami moterų savivertę, įkvėpdami jas veikti ir svarbiausia - linkėdami moterims meilės sau. Baltasis kaspinas akcentuojamas šio festivalio pavadinime ir simbolikoje - pasaulyje visuotinai atpažįstamas kaip smurto atsisakymo ir įveikimo simbolis.
Festivalio organizatoriai tikisi, kad tiek jo kultūriniai, tiek edukaciniai renginiai padės ištransliuoti pagrindinę žinutę: „Nulis tolerancijos smurtui prieš moteris“ pačioms įvairiausioms auditorijoms, taip pat - skatinti diskusijas ir kritinį mąstymą. Šių metų, šeštasis „Baltojo kaspino“ festivalis dedikuojamas moterų galios problematikai, todėl jo renginiuose - pozityvūs stiprių moterų pavyzdžiai.
Vieši pavyzdžiai ir žinomų asmenybių įsitraukimas
Žinomi žmonės dar prieš festivalį pasidalijo savo įžvalgomis šia skaudžia tema savo socialinių tinklų paskyrose ir ragino savo pavyzdžiu kitus skleisti pagrindinę jo žinutę: „Nulis tolerancijos smurtui prieš moteris“. „Baltojo kaspino“ iniciatyvą palaikau iš visos širdies tuo pat metu galvodama, kad linkiu, jog tokių iniciatyvų ateityje nebeliktų, - organizatorių pranešime žiniasklaidai sako renginių ir komunikacijos agentūros „Olive“ įkūrėja Agnė Grigaliūnienė.
Pasak dainininkės Ericos Jennings, ši tema yra labai svarbi mūsų visuomenėje, nes smurtą patiria viena iš trijų moterų. „Mes turime apie tai kalbėti, kad atkreipti dėmesį, jog ši problema egzistuoja, yra labai reali ir arčiau mūsų nei manome. Ir tai nėra vien moterų problema, todėl labai svarbu įtraukti į diskusiją ir vyrus, kad galėtume kartu ieškoti sprendimų situacijos pagerinimui tiek mums, tiek ateities kartoms“, - teigia E.
Taip pat skaitykite: Visagino PK: veikla ir istorija
Televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva: „Nutariau savo žinomumą išnaudoti didžiulės mūsų visuomenės problemos - smurto artimoje aplinkoje - sprendimui. Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog pasakodama apie savo skaudžias patirtis, nesiekiau pasipuikuoti ar sulaukti asmeninio dėmesio. Man nereikia ir gailesčio: viskas jau praeityje, nieko nebegaliu pakeisti. Kalbu tam, kad mano patirtis kam nors šiandien atvertų akis arba taptų šviesa tunelio gale, suteiktų jėgų, stiprybės ir vilties“.
Vyrai kaip partneriai prevencijoje: įtraukimas ir atsakomybė
„Kai esi viešas žmogus, pradedi galvoti, kuo tas viešumas gali pasitarnauti kitų labui.“ Kaip sako renginių vedėjas, iliuzionistas Mantas Wizard, žmonija kalba apie keliones į Marsą, bet vis dar XXI amžiuje neišsprendžia smurto problemos: „Regis, gyvename pažangos, jautrumo socialinėms problemoms laikais, bet smurtas vis dar egzistuoja. Guodžia tik tai, kad apie tai atvira ir drąsiai kalbama, kad imamasi iniciatyvos, jog ši problema išnyktų. Džiugu, kad atsiranda tokių socialinių akcijų, kaip „Baltojo kaspino“ festivalis ir kitų būdų, kuriais galime padėti ir palaikyti.“
Teniso treneris ir modelis Simas Kučas atvirai sako, kad niekaip negalintis suprasti, kas nutinka tų vyrų galvose, kokie demonai juos užpuola, kad jie galėtų pradėti taip elgtis: smurtauti, o ypač - prieš moteris, vaikus. M. Wizard moterims, kurios artimoje aplinkoje patiria smurtą, palinkėtų nepasiduoti gniuždymui, neprarasti valios, vilties, ieškoti išeities kelių ir pagalbos. „Socialiniai projektai, o gal ir artimo žmogaus patarimas, rūpestis gali pagelbėti.“
Švietimas ir prevencija: nuo darželių iki mokyklų
Todėl pagrindinę prevencinę veiklą organizuojame per kultūrinius renginius. Manome, kad visuomenės, pačių moterų ir merginų įgalinimas per geruosius pavyzdžius yra veiksminga smurto prevencija, tai svarbiau nei moralizavimas: „Nu nu nu, smurtauti negražu...“, - sako festivalio organizatorė D. Baranauskė.
Mano nuomone mokyklose ir darželiuose privalome kurti saugią emocinę aplinką, mokyti vaikus atpažinti kritines situacijas ir tinkamai jose elgtis. Siūloma, kad naujas įstatymas integruotų privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Taip pat skaitykite: Dienos užimtumo klubo iššūkiai
Statistika, visuomenės nuostatos ir iššūkiai
Smurto artimoje aplinkoje problema jau daugybę metų yra pandeminio lygio. Policijos duomenimis, 2020 m. užregistruoti 58 533 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 77 proc. nukentėjusiųjų buvo moterys, o 88 proc. įtariamųjų (kaltinamųjų) - vyrai. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai 2020 m. papildomai užregistravo 16 672 smurto atvejų. Jų duomenimis, 81 proc. visų nukentėjusiųjų buvo moterys, 89 proc. smurtavusiųjų - vyrai.
| Smurto forma | Apklaustųjų procentas |
|---|---|
| Fizinis | 72% |
| Psichologinis | 25% |
| Seksualinis | 6% |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad retas Lietuvos gyventojas, paklaustas apie smurtą šeimoje, žino kitą formą nei fizinis smurtas. „Lietuvos visuomenėje vienos smurto formos laikomos „tikresnėmis“ negu kitos. Tą galima aiškinti įpročiu pagalbos į policiją kreiptis patyrus tik fizinį smurtą. Tačiau svarbu suprasti, kad fizinis smurtas - tik galutinė smurtinių santykių išraiška. Iki tol moteris buvo sistemiškai kontroliuojama psichologine, ekonomine ar seksualine prasme.“
Teisinės iniciatyvos ir praktinės priemonės
Seime svarstomas naujas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas, kuriame pirmą kartą į smurto apibrėžimą įtraukiamas smurtas lyties pagrindu. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ragina Seimo narius nebraukti šio papildymo: „Būtent moterys yra pati pažeidžiamiausia grupė, neproporcingai dažniau kenčianti nuo smurto artimoje aplinkoje.“
Siūloma įteisinti apsaugos nuo smurto orderį, kad policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą galėtų skirti įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos arba nesilankyti pas auką, ne bendrauti ir pan. Orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms; esant poreikiui, teismas galėtų pratęsti iki 15 dienų. Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas ir skiriama kardomoji priemonė.
Prevencijos priemonės ir pagalba nukentėjusioms
„Vienintelis būdas bent perspektyvoje pakeisti smurto prieš moteris situaciją yra vykdyti plačią prevenciją: ugdyti visuomenę, ypač jaunimą, keisti žmonių nuostatas ir smurtauti verčiančius stereotipus, nusitaikyti į smurto priežastis - lyčių nelygybę, galios disbalansą, nevienodą vyrų ir moterų vaidmenų traktavimą bei nemokėjimą taikiai spręsti konfliktų,“ - įsitikinusi fondo „Frida“ vadovė, „Baltojo kaspino“ festivalio sumanytoja Daiva Baranauskė.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių žmonių klubas
Pagalbos sistemos reikšmė - ypač svarbi: Vilniuje veikia Vilniaus miesto krizių centras, kuriame esant poreikiui gali apsistoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios moterys ir jų vaikai. Visuomenėje svarbu, kad informacija apie pagalbą būtų prieinama: „Jei bijote savo partnerio, jums reikalinga pagalba. Visą informaciją, kaip atpažinti smurtą, kur kreiptis, ką daryti žmonėms, kurie žino, kad jų draugės ar kolegės patiria smurtą, sudėjome į svetainę visureikalas.lt. Tai puslapis, kuriame galima rasti bene išsamiausią, aiškiai ir suprantamai sudėtą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje“, - sako A.
Tobula šeima. Seksualinis smurtas // This is (also) Violence. Sexual violence
Vaikų apsauga ir tai, ką gali daryti šeimos bei pedagogai
Vaikų apsauga nuo seksualinės prievartos - būtina prevencijos dalis. Specialistė pataria į bendras šeimos taisykles įtraukti „Pirmiausia atsiklausk“ taisyklę. „Labai svarbu padėti vaikams suprasti, kad jie gali pasakyti „ne“ vyresniems bei juos prižiūrintiems žmonėms, jeigu šie pažeidžia saugumo taisykles. Pavyzdžiui, „Man negalima žaisti žaidimų su prisilietimais“, „Nustok“, „Nenoriu to daryti“. Įtvirtinti taisykles, labai padeda žaidimas, kai klausiama: „Ką darytum, jeigu…“. Taip pat paaiškinkite vaikams, kuo skiriasi geros ir blogos paslaptys. Patikinkite, kad nemalonių paslapčių nereikėtų saugoti ir, kad vaikas bus saugus apie tai papasakojęs“.
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, rasite e. mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.
Visuomenės požiūris: stigma, kaltinimas aukoms ir būtinybė keisti nuostatas
Apibendrinant apklausų rezultatus: Lietuvos visuomenė yra linkusi atsakomybę dėl smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo perkelti ant nukentėjusiųjų pečių, kaltinti jas dėl susidariusios padėties ir iš esmės palaikyti smurtautoją. Toks stigmą įtvirtinantis visuomenės požiūris apsunkina nukentėjusiųjų galimybes atsiverti, kreiptis pagalbos ir užtikrinti savo ir vaikų saugumą.
Kalbėti apie smurtą būtina taip pat ir politinėje bei viešojoje erdvėje: „Reikia, kad visi labai aiškiai suprastume, jog smurtas nėra tik šeimos reikalas ir neturėtų būti toleruotinas. Problemos sprendimas prasideda ne nuo griežtų įstatymų, o nuo aiškaus suvokimo kas yra kas. Kaip ir su girtavimu neįmanoma kovoti, kuomet elito vakarėliuose prisigeriama, taip ir su smurtu artimoje aplinkoje nebus įmanoma kovoti jei visuomenės nuomonės formavimo lyderiai aiškiai žodžiu ir veiksmu neparodys, jog smurtas netoleruotinas ir nepateisinamas jokiais atvejais.“
Liūtų klubo indėlis ir siūlomos kryptys
- Organizuoti kultūrinius ir edukacinius renginius, panašius į „Baltojo kaspino“ festivalį, kurie didintų moterų savivertę ir skleisti žinutę „Nulis tolerancijos smurtui prieš moteris“.
- Skatinti žinomų asmenybių viešus pasakojimus ir viešinimą, kad asmeninės istorijos taptų pokyčių katalizatoriais.
- Rengti mokymus mokykloms ir darželiams apie emocinį saugumą, konfliktų sprendimą bei lyčių lygybę.
- Vystyti pagalbos prieinamumą ir informacijos sklaidą (pvz., visureikalas.lt tipo resursai), kad nukentėjusios galėtų greitai surasti pagalbą.
- Įtraukti vyrus į prevenciją, skatinti atsakomybę ir bendradarbiavimą, kurio tikslas - keisti stereotipus ir kultūrinius modelius.
- Palaikyti teisinius sprendimus, stiprinančius aukų apsaugą, pvz., laikinieji orderiai, taip pat reikalauti, kad specialistai būtų apmokyti atpažįstant smurtą lyties pagrindu.
Liūtų klubo darbą gali papildyti parama vietinėms krizės centrams, savanorių įtraukimu, švietimo programų kūrimu ir viešinimu. Integruotas, daugiašalis požiūris - kultūra + švietimas + pagalba + teisė - padeda kurti aplinką, kurioje smurtas nebūtų priimtinas.