Smurtas prieš vaikus artimoje aplinkoje išlieka opia problema Lietuvoje, nepaisant įgyvendintų reformų ir sugriežtintų įstatymų. Ši problema itin aktuali, nes nukenčia pažeidžiamiausi visuomenės nariai - vaikai.
Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. 2017 m. sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė žiauriai savo motinos ir jos sugyventinio sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini iš jų - suduoti į galvą.
2017 m. Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos.
Statistika ir realybė
Tačiau, ar reforma yra veiksminga ir efektyviai padeda mažinti smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje, nėra paprasta atsakyti. Duomenų, kiek vaikų kasmet žūdavo nuo savo artimųjų rankos iki šios reformos pradžios, nėra. Statistika iki 2017-ųjų fiksuodavo tik bendrai vaikų patirtas smurtines mirtis.
Paprašius ankstesnių metų duomenų, kiek vaikų buvo nužudyta artimoje aplinkoje 2013-2016 metais, Valstybės duomenų agentūros viešųjų ryšių skyriaus atstovė Birutė Stolytė atsiuntė duomenų lenteles, kuriose ties minėtais metais - tuščios grafos. Į prašymą pateikti vaikų smurtinių mirčių artimoje aplinkoje duomenis Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis nesureagavo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba duomenis apie vaikus kaupia tik nuo 2018 m. Tad iki 2017 metų apie artimoje aplinkoje nužudytus vaikus galima kalbėti tik analizuojant žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas.
Taip pat skaitykite: Politika ir tyrimai
2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus - 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija - 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus.
VVTAĮT 2023 metų ataskaitoje pateikiami bendri smurto prieš vaikus skaičiai. Smurto atvejai artimoje aplinkoje nėra analizuojami atskirai. Tą interviu pabrėžia ir tarnybos vadovė I. Skuodienė. Jos teigimu, pastaruoju metu itin išaugo smurtas, kurio metu vaikai nukenčia nuo bendraamžių. „Buvo pernai net atvejų, kuomet dėl bendraamžių smurto vaikams prireikė medikų pagalbos“, - sako I. Skuodienė.
Visgi, duomenys rodo, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje ir toliau nemažėja. Iš 2023 m. tarnybos užfiksuotų smurto atvejų, nuo artimųjų ir giminaičių psichologinio smurto nukentėjo 41 proc. vaikų (148 atvejai), 38 proc. patyrė artimųjų fizinį smurtą (1144 atvejai), o 22 proc. - seksualinį smurtą (85 atvejai). Net 98 proc. nepriežiūros atvejų fiksuojama būtent artimoje aplinkoje - 98 proc.
Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365 (2018 m. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja. Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Dalis vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje kasmet netenka vidutiniškai apie 50-60 proc. Apibendrintos statistikos, kiek vaikų buvo paimama iš šeimų iki vadinamos Matuko reformos, nėra. Todėl palyginti statistinius duomenis prieš ir po reformos bei daryti reikšmingus apibendrinimus apie reformos poveikį - neįmanoma.
„Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo iš esmės vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Kadangi nebuvo vieningos sistemos, tai vienose savivaldybėse buvo vieni kriterijai, kitose - kiti. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, - sako I. Skuodienė.
Būna atvejų, kuomet teismas netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką ar vaikus. 2023 metais, teismo sprendimu, šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. - 49 vaikai.
Šeimų patirtys ir sistemos iššūkiai
Dviejų vaikų tėvas Paulius (vardas pakeistas) papasakojo apie jų šeimos gyvenimą iš esmės pakeitusią vaikų paėmimo dramą, kuri prasidėjo 2023 m. balandžio mėnesį. Pagal dukrą konsultavusios psichologės pranešimą dėl galimai prieš vaikus namuose naudojamas smurtines bausmes, patikrinti situaciją namuose atvyko vaiko teisių tarnybos pareigūnai. Paulius įsitikinęs, kad vaiko teisių pareigūnai neturėjo teisės kištis į jų šeimos gyvenimą, o jų taikyti veiksmai - vaikų paėmimas iš šeimos - neteisingas. Vyras pasisamdė advokatus ir siekia savo tiesą įrodyti teisme.
„Mes esame normali, tipinė šeima. Su žmona esame pažįstami nuo mokyklos laikų, nors esame nesusituokę, tačiau gyvename, kaip normali šeima, auginame du savo vaikus. Nevartojame alkoholio ar narkotikų, nebent per šventes. Toks socialinis vartojimas. Dukros charakteris gana aštrus, todėl pasitarę su mokytoja, nusprendėme nuvesti ją pas psichologę. Ir štai netikėtai vieną vakarą sulaukėme skambučio, kad pas mus užsuks vaiko teisių pareigūnai. Nieko neįtardami, įsileidome. Su manimi pirmame aukšte pasiliko vienas pareigūnas, kitas užlipo į antrąjį aukštą ir vėliau sužinojau, kad jie ketina išvežti vaikus iš namų. „Skambinkite, tarkitės, nes namuose nesaugi aplinka“, - pasakė. Tą dieną sūnus turėjo temperatūros. Siūliau vaikus vežti savo automobiliu, bet pareigūnai nesutiko. Pasirodo, dukros jie paklausė, ar ją muša, o ji pasakė kažką, kad yra gavusi medžiaginiu diržu. Ne, pasakė, kad ją baudžia.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Kad tik uždaryta į areštinę pirmą kartą sužinojo, jog negalima vaiko ranka mušti per sėdmenis tyrimo autorei yra prisipažinusi ir kaunietė Eglė Kručinskienė. „Negalėjau patikėti, nuo kada nebegalima. Dauguma tėvų taip vaikus auklėja“, - 2022 m. Iš kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų du mažamečiai vaikai buvo paimti 2018 metų rudenį, po to, kai Panemunės šilo parke su dvimečiu sūnumi ir trejų metų dukra vaikštinėjusi motina pateko į konfliktą. Incidento metu nepažįstamas praeivis iškvietė policiją, motyvuodamas, kad moteris agresyviai elgiasi su vienu iš vaikų.
Vaikų tėvas G. Kručinskas sakė, kad apie naujus įstatymus, kurie vaiko auklėjimą fizinėmis bausmėmis prilygins smurtui, sužinojęs jau po šeimai nutikusio atvejo, kuomet kurdamas krosnį pamatė seną laikraštį ir straipsnį jame apie kuriamus naujus įstatymus. „Niekas nekalbėjo, galima taip auklėti, ar ne, tiesiog taip auklėjo. Aš pats vaikystėje buvau labai judrus, išvesdavau mamą iš kantrybės.
Sistema veikia taip, kad be pranešimo apie smurtą, jo užkardyti neįmanoma. „Mes negalime persekioti šeimų, eiti jų lankyti be rimtos priežasties - tai nebūtų teisinga tų žmonių atžvilgiu - visada reikalingas pretekstas, geriausia - pranešimas“, - sako VVTAĮT direktorė I. Skuodienė.
„Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra dažnu atveju net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes paprastai kaimynai žino ir nujaučia apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus, pykčius, barnius. Būtent jie gali pirmiausiai pastebėti ir pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais“, - pabrėžia anonimiškai situaciją komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė.
Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus nuo jos vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.
Pasak socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės, per 15 metų jos darbo praktiką situacija visuomenėje smurto atžvilgiu ženkliai pasikeitė. „Pasikeitė tiek žmonių sąmoningumas, tiek tarnybų darbas. Jei iki 2017 m. Tačiau moteris pripažįsta, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejais būna ir pilkųjų zonų.
„Neseniai turėjome atvejį, kai akivaizdžiai kūdikiui stebėjome sukrėsto vaiko sindromą, tačiau tėvai tai neigė - tad greičiausiai kūdikis grįš su jais namo. Tokiais atvejais ilgai kankina nerimas, ar viską padarėme teisingai, gal tėvams reikėjo pagalbos?“ - pasakojo A. Balčiūnienė. Visgi A. Balčiūnienė džiaugėsi, kad požiūris į vaikų auginimą, auklėjimą pamažu keičiasi, todėl situacija turėtų gerėti.
Atvejai, kuomet dėl smurtinių tėvų ar įtėvių veiksmų žūsta vaikas, yra išskirtiniai. Gelbėja tik tai, kad dauguma tokių atvejų būna rezonansiniai ir tirti juos SADM dažniausiai paveda sudarytai komisijai. Nors teoriškai VVTAĮT darbo rezultatus turėtų kontroliuoti SADM, praktikoje toks įspūdis nesusidarė.
Apibendrinant, galima teigti, kad nors po 2017 metų reformos situacija Lietuvoje smurto prieš vaikus srityje iš dalies pasikeitė, tačiau problema išlieka aktuali. Trūksta išsamesnių statistinių duomenų, leidžiančių įvertinti reformos efektyvumą, o šeimų patirtys rodo, kad sistema vis dar turi iššūkių. Svarbu toliau gerinti vaiko teisių apsaugą, užtikrinti tinkamą pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, bei skatinti visuomenės sąmoningumą šiuo klausimu.
Statistika apie smurtą prieš vaikus Lietuvoje
| Metai | Ikiteisminių tyrimų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje | Vaikų paėmimų iš šeimų skaičius |
|---|---|---|
| 2013 | 540 | Nėra duomenų |
| 2017 | 1365 | Nėra duomenų |
| 2019 | 982 | Nėra duomenų |
| 2020 | ~686 | ~1200 |
| 2023 | 686 | 1371 |
