Smurtas kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių ligi šių dienų. Leidinio tikslas - suteikti žinių, dalykinės informacijos, kaip kuo anksčiau atpažinti ir diagnozuoti smurtą prieš vaiką, suteikti reikiamą pagalbą vaikui ir šeimai, o prireikus atlikti savo pareigą pranešant apie netinkamą elgesį su vaiku jo teises ginančioms institucijoms.
Smurtinis elgesys prieš vaikus lemia netolygią vaiko socialinę raidą, nekontroliuojamos agresijos didėjimą, smurtinės kultūros perdavimą ateinančioms kartoms, šeimos vaidmens sumažėjimą, vertybių nuvertėjimą. Smurtą patiriantys vaikai išsiskiria didesne psichologinių ir elgesio problemų rizika. Depresija, nerimo sutrikimai, piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nesaugi lytinė elgsena, socialinės kompetencijos stoka smurtą patiriantiems vaikams nustatoma dažniau nei kitiems bendraamžiams.
Be to, smurtą patiriantys socialiai apleisti vaikai priskiriami prie padidėjusios savižudybės rizikos grupės vaikų. Smurtas kaip fenomenas lydi žmoniją per visą jos istoriją, jį aprašo įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių ligi šių dienų.
Ką svarbu žinoti apie smurtą
- Smurtas nėra normalu ir tai nėra Tavo kaltė;
- Normalu jausti baimę;
- Niekas nenusipelnė patirti smurto savo šeimoje, mokykloje ar tarp draugų.
Kitų žmonių blogas elgesys skaudina ir žeidžia. Susidūręs su smurtu gali jaustis nusiminęs, piktas ar bejėgis. Svarbu, kad žinotumei - tai nėra tavo kaltė. Niekas neturi teisės tavęs skriausti, tyčiotis iš tavęs ar kito žmogaus ar kitaip blogai elgtis. Tad nekentėk ir būtinai kreiptis pagalbos!
Kas yra smurtas?
Smurtas - tai veiksmai, kurie, kai tai daroma tyčia: specialiai stengiamasi sukelti skausmą ar nemalonius jausmus. Kai tai sukelia pasekmių: sukeliamas skausmas, pavojus sveikatai ar gyvybei, sukeliami įvairūs nemalonūs jausmai, pvz., baimė, kaltė, nesaugumas. Tai daroma įvairiais būdais: mušant, spardant, grasinant, žeminant, įžeidinėjant, nesirūpinant.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Smurto formos
- Fizinis smurtas - kai žmogus tyčia sukelia skausmą kitam žmogui ar jį sužeidžia.
- Psichologinis (emocinis) smurtas - tyčia daromi veiksmai ar sakomi žodžiai, norint įžeisti, įskaudinti, pažeminti ar sukelti kitus blogus jausmus.
- Seksualinis smurtas - vaiko vertimas tenkinti kito žmogaus seksualinius poreikius.
- Nepriežiūra - kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad būtų lova miegojimui, kad ateitų gydytojas, kai vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai tuo nesirūpina, tai ir yra nepriežiūra.
- Smurtas elektroninėje erdvėje - tai įvairus žeminantis ir skaudinantis elgesys, vykstantis internete, pvz. kompiuteriniuose žaidimuose, žaidimų platformose, socialiniuose tinkluose.
Kaip jaučiasi vaikai, kurie patiria smurtą
Bejėgiai, nes negali smurto sustabdyti. Vieniši, nes jiems atrodo, kad tą išgyvena tik jie vieni. Sutrikę, nes nesupranta, kodėl tai vyksta. Pikti, nes smurto neturėtų būti. Kalti, nes dėl smurto kaltina save. Išsigandę, nes bijo prarasti tėvus, patys nukentėti arba, kad sužinos draugai. Nusiminę, nes praranda galimybę tiesiog būti vaikais.
Praktiniai žingsniai vaikams ir jaunimui - ką daryti dabar
- Atmintinai išmok galinčių padėti tarnybų telefono numerius.
- Užsirašyk ar atmintinai išmok galinčių padėti suaugusių asmenų, kuriais tvirtai pasitiki, telefono numerius.
- Pasikalbėk su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki, ką turėtum daryti, jei jausiesi nesaugus. Galite sugalvoti „raktinį žodį, slaptažodį“, kurį ištarus būtų aišku, kad Tau reikia pagalbos.
- Jei kyla klausimų, ar tiesiog reikia padrąsinimo pačiam į ką nors kreiptis, gali skambinti į vaikų ar jaunimo liniją nemokamais pagalbos telefono numeriais ar parašyti jiems laišką.
Diagnostikos ir atpažinimo metodinės rekomendacijos
Leidinys pateikia metodines rekomendacijas, kaip kuo anksčiau atpažinti ir diagnozuoti smurtą prieš vaiką, suteikti reikiamą pagalbą vaikui ir šeimai, o prireikus atlikti savo pareigą pranešant apie netinkamą elgesį su vaiku jo teises ginančioms institucijoms. Čia labiau įdomu turėtų būti visi šitie metodininkai tiems kurie ir turėtų užsiiminėti tokiais dalykais iš pagrindų.
Mokymų metu specialistai gilino žinias apie seksualinio smurto sampratą, natūralią vaikų seksualinę raidą, mokėsi atpažinti aukos ir smurtautojo elgesio ypatumus bei seksualinės prievartos požymius. Dalyviai aktyviai diskutuodami dalijosi kasdienio darbo iššūkiais ir patirtimi, kurią įgyja bendraudami su vaikais ir jų šeimomis.
Spalio 16 d. mokymai šia tema jau vyko Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre. Mokymus organizavo Juliana Lipinska, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patarėja (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė), bendradarbiaudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriumi.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Informacijos šaltiniai ir teisės aktai
- Autorių kolektyvas. Smurto prieš vaikus metodinės rekomendacijos, 2018 m.
- Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. V-582 Dėl rekomendacijų mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir veiksmų, įtariant galimą smurtą artimoje aplinkoje.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Smurto prieš vaikus prevencija.
Praktiniai patarimai specialistams
Čia labiau įdomu turėtų būti visi šitie metodininkai tiems kurie ir turėtų užsiiminėti tokiais dalykais iš pagrindų. Mokymų metu specialistai gilino žinias apie seksualinio smurto sampratą, natūralią vaikų seksualinę raidą, mokėsi atpažinti aukos ir smurtautojo elgesio ypatumus bei seksualinės prievartos požymius.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
| Problema | Dažni požymiai |
|---|---|
| Fizinis smurtas | Žaizdos, mėlynės, paaiškinimų trūkumas, baimė suaugusiems |
| Psichologinis smurtas | Elgesio pokyčiai, užsidarymas, žemas savęs vertinimas |
| Seksualinis smurtas | Žinios neatitinka amžiaus, seksualizuotas elgesys, fiziniai požymiai |
| Nepriežiūra | Nepriteklius, higienos problemos, reguliarūs sveikatos sutrikimai |
| Elektroninis smurtas | Kibernetinis persekiojimas, žeminantys pranešimai, izoliacija |
Kam skirtos rekomendacijos
Leidinys skirtas specialistams, mokytojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems, kurių darbas susijęs su vaikų gerove. Viena aišku kad šitos rekomendacijos nieko bendro neturi nei su medicina nei su gydymu kaip ir nemažai kitų SAM išleidžiamų rašliavėlių.
Smurto atpažinimas ir tinkamas reagavimas yra visuomenės atsakomybė. Jei kyla abejonių ar reikia pagalbos - kreipkitės į atitinkamas tarnybas, pasitarkite su kolegomis ir nepamirškite, kad greita reakcija gali apsaugoti vaiko teisę į saugų ir sveiką gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
tags: #smurto #pries #vaikus #diagnostikos #metodines #rekomendacijos