Šiltuoju metų laiku, o ypač - vasarą, suaktyvėja žmonių mobilumas, klesti turizmo verslas. Keliaudami po užsienio šalis, įvairiuose miestuose ir kaimuose sutinkame gausius turistų būrius iš įvairiausių pasaulio valstybių. Lietuva, kaip šalis, šiuo metu praktiškai nėra kryptingai reklamuojama. Trūksta aiškaus šalies įvaizdžio ir tapatumo. Ilgą laiką šalis užsienyje buvo pristatoma per turizmo informacinius centrus, kurių veikla buvo nelabai aiški ir visiškai netikslinga. Šiuo metu stengiamasi vystyti daugumą turizmo krypčių. Tačiau užuot ėmusis visko, Lietuva galėtų išnaudoti savo turimus resursus ir vystyti, pavyzdžiui, ekologinį ir kaimo, religinį turizmą.
Iki šiol nėra aišku, kokie mūsų tikrieji turizmo siekiai, o Turizmo departamentas jo galimybių viešinimą dažniausiai supranta kaip važinėjimą po įvairias parodas užsienyje, tačiau mažai koncentruojamasi į turistams skirtą informaciją internete, filmus ir reportažus žymiausiose pasaulio televizijos kanaluose, išmaniesiems telefonams skirtas programas. Prie mažo turistų srauto prisideda ir šalies reklamos trūkumas. Lietuva, kaip šalis, šiuo metu praktiškai nėra kryptingai reklamuojama. Žmonės dažnai pamiršta mūsų kultūrą ir potencialą; trūksta aiškaus šalies įvaizdžio, todėl užsieniečiai renkasi kitas kryptis.
Kritinės įžvalgos apie Lietuvos turizmo politiką ir prioritetus
Šiuo metu Nacionalinėje turizmo plėtros 2010-2013 metų programoje nustatytos 4 prioritetinės Lietuvos turizmo rūšys: kultūrinis, aktyvaus poilsio (pažintinis), dalykinis (konferencijų) ir sveikatos turizmas. Tai plataus pobūdžio apibrėžimai, kurie apima didžiąją dalį turizmo veiklos. Kultūrinis turizmas remiasi socialinės tikrovės patirtimi, kultūriniu paveldu ir šiuolaikiniu gyvenimu; aktyvus poilsis - keliones gamtinėje aplinkoje naudojant fizines jėgas; dalykinis turizmas - profesiniai kontaktai, konferencijos, seminarai; sveikatos turizmas - medicinos ir sanatorijų paslaugos, bet kartu reikalingos ir papildomos laisvalaikio galimybės.
Be minėtų pagrindinių krypčių, egzistuoja daugybė su jomis persipinančių turizmo rūšių: nuotykiai, agrarinis, dviračių, kaimo, ekologinis, edukacinis, religinis, sporto, literatūrinių vietų, kruizinis, pramoginis, hobi ir kt. Taip pat nyra abstraktesnių koncepcijų kaip darnus, lėtasis, savanorių, jaunimo ir senjorų turizmas. Toks įvairovės lygis rodo didelį potencialą, tačiau trūksta platesnės diskusijos tarp ekspertų ir visuomenės dėl prioritetų Lietuvos kontekste.
Religinis, agrarinis, kaimo ir lėtojo turizmo perspektyvos
Religinis turizmas Lietuvoje turi didelį potencialą: Kryžių kalnas ir kitos šventos vietos galėtų tapti traukos objektais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. 2007 m. buvo pristatyta popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio programa, tačiau lėšos dažnai skiriamos infrastruktūrai, o ne ilgesniems maršrutams ar piligrimų patirties plėtrai. Ilgainiui galima vystyti ilgesnius maršrutus, pavyzdžiui, 65 km kelias iš Kryžių kalno į Šiluvą, jungiantis dvi pagrindines Lietuvos šventoves, kuris galėtų pritraukti piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų katalikiškų kraštų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Agrarinis ir kaimo turizmas - tai kaimo vietovėse siūlomos žemės ūkio veiklos ir pramogos, kurios gali būti puiki alternatyva tradiciniam poilsiui. Lietuvoje yra daugiau kaip 600 kaimo turizmo sodybų, kurios gali suteikti nakvynę apie 13 000 poilsiautojų vienu metu. Be poilsio sodyboje, užsieniečiams įdomu įsigyti ekologiškų produktų, patirti žemės ūkio darbus ar susipažinti su senovėje naudojamais įrankiais. Taip pat galima kurti labirintus kukurūzų laukuose ar organizuoti iškylas prie piliakalnių ir pelkių. Agrarinis ir kaimo turizmas ypač tinka dėl skirtingų metų laikų siūlomų skirtingų užsiėmimų, o jų ekonominė ir socialinė įtaka kaimo vietovėms yra reikšminga.
Lėtojo turizmo koncepcija siekia sumažinti greitą gyvenimo tempą ir skatina kokybę vietoje kiekybės. Lėtojo turizmo trendai apima švelnesnį gyvenimo ritmą, lėtąjį maistą ir miestų judėjimą pagal Cittaslow principus. Pagrindinis šio tipo turizmo bruožas - sustojimas ir gilus vietovės pažinimas: pėdų ar dviračių pagalba galima geriau susipažinti su tradicijomis, gamta ir žmonėmis. Lietuva turi tinkamą kraštovaizdį ir socialinę aplinką šiam keliui, todėl lėtasis turizmas gali tapti strategiškai svarbia kryptimi ateityje.
Strateginiai tikslai ir prioritetų plėtra
Artėjant naujai ES finansinės paramos perspektyvai, labai svarbu turėti aiškius turizmo prioritetus ir žinoti, kokių turistų Lietuvoje laukiame. Turime išskirti siauresnes, tačiau perspektyvias turizmo sritis, kurias galima sieti su įvaizdžiu ir kuriuos įvertintų potencialūs užsienio turistai. Religinis turizmas, agrarinis ir kaimo turizmas, lėtasis turizmas - visos šios kryptys turi didelį integravimo potencialą į ES finansines programas ne tik infrastruktūros, bet ir Lietuvos žinomumo didinimui.
Be to, būtina gilinti turizmo statistiką ir duomenų pateikimą. Statistikos departamentas teikia duomenis ir elektroninius leidinius, tačiau dažnai trūksta aiškių motyvų tyrimų apie atvykusių turistų tikslus. Todėl reikia steigti nuoseklesnę duomenų rinkimą ir analizes, kuriose aiškiai būtų išskiriamos kelionės tikslų kategorijos, pvz., atostogos, giminių lankymas, sveikatos puoselėjimas ir kt. Tai padėtų tiksliau formuoti Lietuvos turizmo politiką ir rinkodaros veiksmus.
Dalykinis turizmas - tai keliavimas profesiniais ar darbo tikslais, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir kontaktų užmezgimas su užsienio kolegomis. Lietuvos galimybės plėtoti dalykinį turizmą atsivers 2013 metų antrojoje pusėje, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Dalykiniam turizmui svarbu ne tik patalpos ir įranga, bet ir apgyvendinimo, maitinimo paslaugų kokybė bei vadybiniai konferencijų organizatorių įgūdžiai. Daugiausiai Lietuvoje vyksta nedidelių tarptautinių konferencijų viešbučiuose esančiuose konferencijų centruose.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Rekomendacijos: kaip vystytis socialiniam turizmui Lietuvoje
- Koncentruoti Lietuvos turizmo komunikaciją: sukurti aiškų įvaizdį ir tapatybę, didinti matomumą užsienyje ir informuoti apie įvairias turizmo krypčių galimybes internetu, programėlėse ir žiniasklaidoje.
- Investuoti į ilgesnių religinių maršrutų, agrarinio ir kaimo turizmo infrastruktūrą bei patirtis, kurios būtų įdomios užsienio turistams.
- Sudaryti konkrečius regioninius prioritetus, kurie atitiktų Lietuvos kultūros paveldą ir natūralų kraštovaizdį, siekiant kurti unikalius prekės ženklų kelio ženklius.
- Sukurti išsamią turizmo duomenų rinkimo ir analizės sistemą, leidžiančią aiškiai identifikuoti turistų tikslus, elgsenos modelius ir sezoniškumą.
- Pasiruošti ES finansinei paramai integruoti: ne tik infrastruktūrai, bet ir informacijos sklaidai, inovatyvioms paslaugoms (programėlėms, išmaniųjų įtaisų turizmui) ir rinkodarai.
Religinio turizmo gerinimui galima išvystyti ilgesnius maršrutus tarp Kryžių kalno, Šiluvos ir kitų šventųjų vietų, didinant infrastruktūrą, palaipsniui plėtojant piligrimų kelio programas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Agrarinio ir kaimo turizmo plėtra gali būti paremta sodybų tinklo plėtra, galimybe rinktis iš įvairių sezono metu teikiamų paslaugų ir kurti edukacinius užsiėmimus apie žemės ūkio tradicijas. Lėtojo turizmo atveju svarbu kurti kokybiškas, autentikas patirtis ir didinti žmonių susidomėjimą ne skubėjimu, o giliais potyriais vietoje.
Įtraukus šias kryptis į nacionalinę turizmo plėtrą, Lietuva gali ne tik išlaikyti aktualumą turizmo rinkoje, bet ir pritraukti naujus turistų srautus, kurie ieško autentiškų, socialiai reikšmingų patirčių, bei skatinti regioninį developmentą ir užimtumą kaimuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #turizmas #savoka