Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje - patyčias patiria apie 20-30 proc. mokinių, jų mastas nevienodas įvairiose amžiaus grupėse. Nepaisant daugybės pastangų kovoti su patyčiomis, ši tema Lietuvos mokyklose išlieka skaudi.
Savižudybė gali įvykti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) pateiktais duomenimis, kasmet pasaulyje nusižudo daugiau kaip 700 tūkst. žmonių, dar daugiau žmonių bando nusižudyti.
2022 m. vasario 9 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimus dėl patyčių prevencijos mokyklose, taip pat dėl vaikų ir jaunimo e. patyčių prevencijos. Posėdyje išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, mokyklų vadovų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų informacija dėl patyčių prevencijos mokyklose ir iššūkių šioje srityje.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje nacionaliniu lygiu nėra vykdoma patyčių prevencijos stebėsena, kuri leistų sistemiškai vertinti ir kryptingai siekti efektyvių pokyčių, mažinant patyčias skirtingo amžiaus mokinių ir kitose visuomenės grupėse.
Komisija atkreipė dėmesį, kad būtina šviesti ir raginti mokyklas, tėvus ir kitas visuomenės grupes apie pareigą pranešti institucijoms apie e. patyčias ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją. Anonimiškai pranešti apie tai galima Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštąja linija „Švarus internetas“.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Komisija išklausė Ryšių reguliavimo tarnybos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovų pasisakymus apie stebimas tendencijas dėl nepilnamečiams žalingo turinio sklaidos internete, taip pat tarnyboms kylančius iššūkius.
Akcentuota, kad siekiant mažinti vaikų ir jaunimo e. patyčias ir prieinamumą prie žalingo turinio internete, būtina, kad Seimas nustatytų aiškią asmeninių mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose ribojimo pagal mokinių amžiaus grupes (klases) tvarką.
Komisija teigiamai vertina institucijų, įstaigų ir organizacijų pastangas, siekiant spręsti patyčių plitimo mokyklose ir kibernetinėje erdvėje problemą. Labai svarbu pripažinti, kad vien teisinės priemonės šių iššūkių neišspręs. Siekiant efektyvios patyčių mokyklose ir e. patyčių prevencijos, būtinas tėvų, mokyklų ir bendruomenių įsitraukimas.
Gyvenimo Įgūdžių Programa
Nuo 2022 metų yra vykdomi programos įgyvendinimo parengiamieji darbai, programą planuojama įgyvendinti nuo 2023 m. rudens. Pradiniame etape pradinių klasių mokiniams programa bus vykdoma integruotai, vyresnieji mokiniai turės atskiras pamokas, o nuo 5 klasės streso įveikos ir emocinio atsparumo, pereinančio į savižudybių prevenciją, temoms numatoma skirti vieną pamoką per metus.
Ši programa bus vienodai įgyvendinama visose šalies mokyklose, t. y. mokykloms nereikės programos rengti ar pritaikyti pačioms. Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimas mokyklose prasidės 2023 m. rugsėjo 1 d. 1, 3, 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. - 2, 4, 6, 8, 10/II gimnazijos klasėse.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Tokių pamokų svarbiausias tikslas - ugdyti socialinį ir emocinį raštingumą. Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug svarbių temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga nelaimingų atsitikimų atveju, saugus eismas, darbo sauga, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, savižudybių prevencija, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.
Gyvenimo įgūdžių pamokas pagal programą galės vesti mokyklos mokytojai, įgiję tam reikiamų kompetencijų, taip pat pasitelkiant įvairių nevyriausybinių ir kitų organizacijų pagalbą. Tam 2022 m. bus parengta nacionalinė kvalifikacijos programa (10 kreditų), kurią baigę ir įvykdę būtinus reikalavimus, mokytojai bus pasirengę įgyvendinti šią programą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat planuoja parengti ir mokykloms viešai pateikti sąrašą įvairių institucijų ir organizacijų, kurios galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą, organizuoti paskaitas ar pratybas mokiniams ir mokytojams įvairiomis Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje nurodytomis temomis. Numatoma mokytojams padėti parengiant Rekomendacijas dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo.
Seimo komisija pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymus: 1) siekiant sklandžiai ir tvariai įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą, pradėti šios programos bandomąjį įgyvendinimą 2022 m. nors keliose Lietuvos mokyklose, numatant lėšų iš perskirstyto ir patikslinto valstybės biudžeto; 2) 2022-2023 m.
Ypač svarbu, kad ši programa netaptų formalia prievole, bet būtų suvokiama kaip itin svarbi viso ugdymo proceso šerdis. Tik tada žodžiai „brandos atestatas“ įgytų tikrąją prasmę, nes dabar veikiau reikėtų rašyti „sugebėjo įveikti išbandymą egzaminais“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Savižudybių Prevencijos Strategija
Pastaraisiais metais savižudybių skaičius nuosekliai mažėja. Lyginant su 2013 metais, kai savižudybių skaičius Lietuvoje buvo 36,68 atvejai / 100 000 gyventojų, per devynerius metus 2022 m.
Savižudybių skaičius 2022 m. daugumoje amžiaus grupių tendencingai mažėjo arba išliko toks pat, lyginant su 2011 m. ir 2016 m.
Lietuvoje pasikorimas vis dar išlieka dažniausias savižudybės būdas. Renkantis savižudybės būdą turi įtakos lengvai prieinamos priemonės ir socialinis bei kultūrinis priimtinumas.
2022 m. atlikto mokslinio tyrimo „Savižudiškumo tendencijos ir sociokultūriniai suicidinės rizikos veiksniai Lietuvoje: rekomendacijos nacionalinę ir regioninę savižudybių prevenciją kuriančioms institucijoms“ duomenys rodo, kad 52,5 proc. asmenų yra kada nors galvoję apie savižudybę, 26,5 proc. asmenų turėjo minčių apie savižudybę per pastaruosius metus.
Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2017-2020 m. atlikto tyrimo „Psichosocialiniai savižudybių rizikos veiksniai ir pagalbos prieinamumas nusižudžiusių asmenų aplinkoje“ duomenimis, iš 145 analizuotų savižudybių, 56 proc. jų įvyko namuose. Nemaža dalis (39 proc.) artimųjų paminėjo, kad nusižudęs asmuo praeityje jau buvo bandęs žudytis. Beveik trečdalis (28 proc.) buvo patyrę savižudybės atvejus šeimoje, panaši dalis asmenų (29 proc.) buvo susidūrę su savižudybės atvejais artimoje aplinkoje. Pusė apklausoje dalyvavusių artimųjų (50 proc.) minėjo, kad jų artimasis turėjo sunkumų dėl alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo.
2022 m. atlikus mokslinį tyrimą „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ nustatyta, jog apie pusė Lietuvos gyventojų turi pozityvias nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, 1 iš 10 asmenų pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, o daugiau nei trečdalis visuomenės neturi nuomonės ir aiškiai išreikštų nuostatų šiuo klausimu.
Siekiant keisti stigmatizuojančias visuomenės nuostatas, konkretūs veiksmai numatyti 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonėje. Įgyvendinant šią priemonę nuo 2023 m. Lietuvoje pradeda veikti Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuria siekiama mažinti psichikos sveikatos stigmą, pasitelkiant psichikos sveikatos ambasadorius.
Per asmeninės patirties dalijimąsi bus mažinama visuomenės baimė kalbėti apie psichikos sveikatą, sklaidomi paplitę mitai apie psichikos sveikatą, parodoma, jog su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti kiekvienas, nepaisant amžiaus, socialinės padėties ar kt.
Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt, kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, yra pateikta visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam bei aktuali informacija specialistams. Svetainės lankomumas kiekvienais metais auga: 2022 m. joje apsilankė 89,8 tūkst. lankytojų (39 proc. daugiau nei 2021 m.).
Savižudybių rodikliai yra aukštesni vyresnių paauglių 15-19 m. grupėje, palyginti su 10-14 m. amžiaus grupe. Tyrimai rodo, kad savižudiškos idėjos dažniausiai atsiranda ankstyvoje paauglystėje (apie 11-13 metus), tačiau šios mintys į tyčinį savęs žalojimą dažniausiai perauga jau vyresniame amžiuje (apie 15-16 metus), vėliau savižalos rizika mažėja.
Įgyvendinant savižudybių tarp vaikų ir jaunimo prevenciją, labai svarbus yra švietimo pagalbos specialistų ir švietimo pagalbos įstaigų - pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų vaidmuo bei teikiama pagalba mokykloms valdant krizines situacijas, koordinuojant mokyklose veikiančias krizių valdymo komandas, jų vykdomą veiklą, pagalbą krizių įveikimo klausimais.
Siekiant mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdyti gyvenimui svarbius socialinius, emocinius įgūdžius, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, mokyklose bus įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių programa.
Žalingas alkoholio vartojimas, kaip svarbus komponentas, dalyvauja 22 proc. savižudybės procesų Lietuvoje. Todėl kompleksiškai įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo priemonės prisideda prie savižudybių prevencijos ir jų paplitimo mažinimo.
Netinkami pranešimai žiniasklaidoje ar pavaizdavimai kūryboje apie savižudybių ar bandymų nusižudyti atvejus gali paskatinti rizikos grupėse esančių asmenų imitacinį elgesį (Verterio efektas), priešingai negu tinkami pavaizdavimai, kurie gali paskatinti kreiptis pagalbos (Papageno efektas). Tinkamą savižudybių vaizdavimą žiniasklaidoje apsunkina tai, kad žiniasklaidos atstovams ne visada pakanka žinių ir įgūdžių, kaip tai daryti pagal specialistų rekomendacijas.
Šiuo metu nėra sukurta veiksmingų stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmų, kurie leistų užtikrinti tinkamą savižudybės atvejų vaizdavimą ir aptarimą šiose aplinkose, todėl planuojama kultūros atstovus įtraukti į mokymus ir seminarus žurnalistams bei organizuoti bendradarbiavimą su viešomis grupėmis ir (ar) nuomonės formuotojais socialiniuose tinkluose, siekiant tinkamo atvejų pranešimo ir (ar) tinkamo reagavimo į pasisakymus socialiniuose tinkluose apie savižudybes.
tags: #smurto #prevencijos #igyvendinimo #mokyklose #rekomendaciju #patvirtinimo