Smurtas artimojoje aplinkoje pastaraisiais metais Lietuvoje - aktuali problema. Visuomenėje plačiai apie tai yra kalbama ir nagrinėjama šios sąvokos prasmė.
Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo. Jo formos yra labai įvairios: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kt.
Tai viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų. Smurto namuose objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys ir vaikai. Tokio elgesio tikslas dažniausiai yra pademonstruoti jėgą ir galią kito asmens atžvilgiu.
Praėjus jau trejiems metams po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, statistika rodo, kad vienas iš dešimties užregistruotų nusikaltimų - smurtavimas artimoje aplinkoje. Tai rodo, kad smurto atvejų kai yra smurtaujama šeimoje, mažėja nežymiai. Viso to sekoje, daroma didžiulė fizinė, psichologinė, socialinė ir materialinė žala visiems šeimos nariams.
Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Smurtą dažniausiai gimdo - smurtas. Smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. Šeimoje patiriamas smurtas turi didžiulį, sunkiai pataisomą, o kartais nebepataisomą poveikį suaugusiojo ir vaiko asmenybei.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Deformuoja vidines psichines struktūras, dėl to visą gyvenimą žmogus gali jaustis ir elgtis neadekvačiai. Žmogus augęs smurtaujančioje šeimoje ir vaikystėje patyręs smurtą, užaugęs dažniausiai taip pat elgiasi ir su savo vaikais. Visa tai kyla dėl bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmo kai nežinoma kaip elgtis su savo jausmais.
Lengviausia pyktį ar kitus jausmus išlieti ant bejėgiškiausio ir savęs apsiginti nesugebančio vaiko. Todėl, vaikas gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje, atsiduria tarsi įstrigę spąstuose. Jam iškyla sudėtingas uždavinys - kaip prisitaikyti?
Jis privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie pasitikėjimo neverti, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinamai neprognozuojama, kaip įgyti jėgų kai jautiesi esąs beviltiškoje situacijoje. Visa tai, jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą.
Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad vėl gali pasikartoti smurtas. Ši baimė niekada neleidžia vaikui pasijausti saugiu - jis negali prognozuoti ateities. Prisitaikymas prie tos nuolatinės grėsmės reikalauja pastovaus budrumo.
Todėl, vaikas priverstas išmokti atpažinti pačius menkiausius pavojaus ženklus, pvz., smurtautojo veido išraiškos, balso, kūno kalbos pasikeitimus. Vaikas reaguoja į tuos ženklus, net nespėdamas sąmoningai jų įvertinti. Dažnai, smurtaujančių šeimų vaikai pradeda bėgti iš namų.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Saugumo jausmas vaiko psichikoje pradeda asocijuotis ne su tėvais, šeima ir namais, o su konkrečia vieta, savo slėptuve, kur vaikas gali jaustis saugus, ramus ir nepasiekiamas. Daugelis moterų patiriančių smurtą šeimoje pateisina savo gyvenimą su smurtautoju ir toleruoja tokį sutuoktinio ar partnerio elgesį, teisindamosi sau ir kitiems, nenoru ardyti šeimos dėl vaikų.
Kadangi, daugelis smurto prieš moteris atvejų neviešinami, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, nenori kalbėti apie savęs skriaudimą, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. Dažniausios smurto priežastys yra šios: vyro girtuokliavimas, nepritekliai, vaikų auklėjimas, nuostatų ir požiūrių skirtumai, dėmesio partneriams trūkumas, mažas rūpinimasis vieni kitais ir kt.
Smurtas artimoje aplinkoje smarkiai paveikia ir sutrikdo ne tik suaugusiojo, bet ir vaiko raidą, psichinį vystymąsi. Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą (destruktyvų) bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą.
Kaip atpažinti nuo seksualinės prievartos nukentėjusį vaiką - Vilma Paliaukienė
Smurto formos prieš vaikus
Visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.
Smurto prieš vaikus formos:
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
- Fizinis smurtas - smurtas, sukeliantis skausmą / fizinę žalą vaikui, įskaitant fizines bausmes. Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
- Emocinis (psichologinis) smurtas - nuolatinis emocinis vaiko traumavimas, pavyzdžiui, rėkimas, gąsdinimas, draudimas kalbėti ar išsakyti nuomonę, rodymas, kad vaikas niekam tikęs, nemylimas. Emocinis smurtas sukelia didelę žalą vaiko emocinei raidai. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas).
- Nepriežiūra (apleistumas) - nuolatinis negebėjimas užtikrinti vaiko pagrindinių fizinių / emocinių poreikių patenkinimo ir galintis padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ar raidai. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Seksualinis smurtas - vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne. Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai neretai patiria lytinės tapatybės sutrikimą, neigia savo seksualumą, turi smarkiai padidintą išprievartavimo riziką, įsitraukia į prostituciją, ir tt.
Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą - 70% vaikų, patyrusių smurtą, suaugę „renkasi“ tapti smurtautojais, siekdami atsikratyti bejėgystės ir baimės. Kuo artimesnis vaiko ryšys su smurtautoju, tuo didesnė ir ilgalaikiškesnė žala.
Smurtas iš pačių artimiausių žmonių, kurie turėtų vaiku rūpintis, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, sukelia daugialypę ir ilgalaikę žalą: sutrikdo vaiko pažintinę, emocinę ir socialinę raidą bei fizinę sveikatą. Kuo ankstesniame amžiuje prasideda smurtas, kuo dažnesnės ir intensyvesnės jo apraiškos, kuo daugiau smurto formų pasireiškia drauge - tuo sunkesnės ir ilgiau išliekančios jo pasekmės. Kūdikių ar mažylių nepriežiūra ar smurtas gali baigtis negalia ar mirtimi.
Praktika rodo, kad vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą - fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą.
Agresijos raiškos mokykloje problema
Agresija - tai priešiškas elgesys arba veikimas, kuriuo, panaudojant jėgą, siekiama pakenkti kitiems, sukelti skausmą ar padaryti žalos. Psichologai agresiją apibrėžia kaip veiksmus, kurie sukelia priešiškumą asmeniui, prieš kurį jie nukreipti. Agresyvumas gali būti suvokiamas ir kaip būdas apginti savo poreikius ar erdvę.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimų apie smurto protrūkius tarp bendraamžių mokyklose ar už jos ribų. Vaiko teisių specialistai pastebi, kad smurto apraiškos auga ir tarp jaunesnių vaikų. Tai rodo, kad agresijos problema mokyklose tampa vis aktualesnė ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Tyrimai rodo, kad agresyvus elgesys mokykloje gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu smurtu, žodine agresija (įžeidinėjimais, pravardžiavimais), emociniu smurtu (ignoravimu, atstūmimu) ir socialine agresija (apkalbomis, gandų skleidimu). Agresyvus elgesys gali būti nukreiptas tiek į bendraamžius, tiek į mokytojus ar kitus mokyklos darbuotojus.
Agresyvaus elgesio dažnumas mokyklose kelia susirūpinimą. Policijos duomenimis, praėjusiais metais buvo gauti 35 pranešimai apie vaikų smurto atvejus, dauguma jų užfiksuoti tarp vaikų iki 16 metų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad agresyvus elgesys mokykloje yra ne tik individuali problema, bet ir visos mokyklos bendruomenės problema. Efektyvūs sprendimai gali būti priimti tik tada, kai mokiniai, mokytojai ir tėvai bendradarbiauja ir siekia sukurti saugią ir pagarbią aplinką mokykloje.
Vaikų agresijos prieš mokytojus priežastys
Vaikų agresija prieš mokytojus gali būti nulemta įvairių priežasčių, susijusių su individualiais vaiko ypatumais, šeimos aplinka, mokyklos atmosfera ir visuomenės įtaka.
Individualūs vaiko ypatumai
Kai kurie vaikai gali būti labiau linkę į agresiją dėl savo temperamento, asmenybės savybių ar psichikos sveikatos problemų. Pavyzdžiui, vaikai, turintys emocijų ir elgesio, aktyvumo ir dėmesio, autizmo spektro ar bendrai raidos sutrikimų, gali dažniau demonstruoti agresyvų elgesį.
Taip pat, vaikai, kurie jaučiasi nesaugūs, nepilnaverčiai arba patiria sunkumų bendraujant su kitais, gali griebtis agresijos kaip būdo apginti save arba atkreipti dėmesį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad agresyviai besielgiantiems vaikams sunkiau įžvelgti agresyvaus veiksmo priežastį bei tikslą, atpažinti savo ir kitų jausmus.
Šeimos aplinka
Šeimos aplinka turi didelę įtaką vaiko elgesiui. Vaikai, augantys šeimose, kuriose vyrauja smurtas, konfliktas, nepriežiūra arba atstūmimas, gali išmokti agresyvaus elgesio kaip būdo spręsti problemas arba išreikšti savo jausmus. Taip pat, vaikai, kurių poreikiai nebuvo patenkinti ankstyvame amžiuje arba kurie nuolat susiduria su menkinimu ir žeminimu žodžiu, gali tapti agresyvūs.
Svarbu pabrėžti, kad tėvai, turintys šiltą emocinį ryšį su vaikais, kalbasi apie jų gyvenimą ir sunkumus, gali lengviau pastebėti pirmuosius sutrikimo simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Tačiau, jei tėvai patys išgyvena sunkų laikotarpį, yra pavargę, persidirbę arba pilni apmaudo, jie gali nesugebėti suteikti vaikui reikiamo palaikymo ir supratimo.
Mokyklos atmosfera
Mokyklos atmosfera taip pat gali turėti įtakos vaikų agresijai. Mokyklose, kuriose vyrauja patyčios, diskriminacija, nesąžiningumas arba nepakankamas dėmesys mokinių poreikiams, gali susidaryti palanki terpė agresyviam elgesiui.
Taip pat, mokyklose, kuriose mokytojai jaučiasi nepalaikomi, perkrauti darbu arba nekompetentingi spręsti elgesio problemas, gali būti sunku užtikrinti saugią ir pagarbią aplinką.
Svarbu, kad mokykla būtų vieta, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas. Mokytojai turėtų būti apmokyti atpažinti ir spręsti agresyvaus elgesio problemas, o mokiniai turėtų būti skatinami bendrauti pagarbiai ir atsakingai.
Visuomenės įtaka
Visuomenė taip pat daro įtaką vaikų agresijai. Mūsų visuomenėje toleruojama agresija, vaikai dažnai ją patiria tiek iš suaugusiųjų, tiek iš kitų vaikų, todėl ir patys mokosi elgtis agresyviai. Svarbu, kad visuomenė skatintų pagarbius ir taikius santykius, o žiniasklaida atsakingai rinktųsi turinį, vengdama smurto ir agresijos demonstravimo.
Taip pat, tėvai turėtų riboti vaikų prieigą prie žalingo turinio ir mokyti juos kritiškai vertinti informaciją.
Pedagoginės korekcijos prielaidos
Norint sumažinti vaikų agresiją prieš mokytojus, būtina taikyti kompleksines pedagoginės korekcijos priemones, apimančias individualų darbą su vaiku, darbą su šeima ir mokyklos bendruomene, bei visuomenės švietimą.
Individualus darbas su vaiku
Individualus darbas su vaiku turėtų būti nukreiptas į agresijos priežasčių nustatymą ir korekciją. Svarbu ištirti vaiko elgesio motyvus, nustatyti, ar jis jaučiasi nesaugus, nepilnavertis, ar turi psichikos sveikatos problemų. Taip pat, būtina formuoti adekvačius socialinio išmokimo ir bendravimo įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir mokyti vaiką tinkamai išreikšti savo jausmus.
Individualaus darbo su vaiku metodai gali būti įvairūs: pokalbiai, žaidimai, meno terapija, elgesio terapija ir kt. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų vaiko individualius poreikius ir galimybes.
Darbas su šeima
Darbas su šeima yra būtinas, norint sukurti palankią aplinką vaiko elgesio korekcijai. Svarbu įtraukti tėvus į vaiko elgesio problemas ir padėti jiems suprasti agresijos priežastis. Taip pat, būtina mokyti tėvus efektyvių auklėjimo metodų, kurie skatintų pagarbius ir taikius santykius šeimoje.
Darbo su šeima metodai gali būti įvairūs: konsultacijos, tėvų mokymai, šeimos terapija ir kt. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų šeimos individualius poreikius ir galimybes.
Darbas su mokyklos bendruomene
Darbas su mokyklos bendruomene turėtų būti nukreiptas į saugios ir pagarbios aplinkos kūrimą mokykloje. Svarbu mokyti mokytojus atpažinti ir spręsti agresyvaus elgesio problemas, o mokinius - bendrauti pagarbiai ir atsakingai. Taip pat, būtina kurti mokyklos taisykles, kurios draustų agresyvų elgesį ir numatytų atsakomybę už jų pažeidimus.
Darbo su mokyklos bendruomene metodai gali būti įvairūs: mokymai, seminarai, diskusijos, prevencinės programos ir kt. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų mokyklos individualius poreikius ir galimybes.
Visuomenės švietimas
Visuomenės švietimas turėtų būti nukreiptas į agresijos priežasčių ir pasekmių supratimo didinimą, pagarbių ir taikių santykių skatinimą, bei žalingo turinio ribojimą. Svarbu šviesti tėvus, mokytojus ir visuomenę apie vaikų agresijos problemas ir galimus sprendimus.
Visuomenės švietimo metodai gali būti įvairūs: straipsniai, laidos, seminarai, konferencijos ir kt.
Kur galima gauti pagalbą?
Informacija parengta naudojantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje pateikta informacija.
Smurtas prieš vaikus artimoje aplinkoje yra visi tyčiniai veiksmai, dėl kurių patiriama fizinė, psichinė, seksualinė ar materialinė žala, kai tokius veiksmus naudoja šeimos narys, giminaitis arba kartu gyvenantis asmuo.
Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba grasinimas tai padaryti. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasekmių stiprumas priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, matomo smurto dažnumo ir stiprumo. Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų.
Agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, frustracijos priimant sprendimus - tai smurtinės aplinkos pasekmė vaiko asmenybinei raidai. Palikimo baimė, perdėtas nerimas, liūdesys, kaltės jausmas, negebėjimas rodyti empatijos, ateities baimė, žema tolerancija gyvenimo iššūkiams - tai psichologinės pasekmės.
Vaikai nebemato pasaulio kaip saugios ir prieš juos nenusiteikusios aplinkos. Smurto artimoje aplinkoje patyrimas turi įtaką vaiko elgesiui. Vaikai iki 6 m. dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais.
Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save. Svarbu suprasti, kad toks elgesys yra skausmo išraiška ir smurto pasekmės.