Senatvė - neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenimo etapas, tačiau požiūris į ją gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, patirties ir kultūrinių nuostatų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip senatvę suvokia jauni žmonės, remiantis atliktais tyrimais ir kunigo R. Doveikos įžvalgomis.
Senatvės Samprata
Visuomet, kai asmeniškai pažvelgiu į senelį, matau susiduriant dvi tikroves: savo žvilgsnį į vyresnio amžiaus žmogų ir jų pačių savęs supratimą.
Kas yra senatvė? Kad kūnas įgauna kitas formas, sulėtėja, savotiškai nyksta ar mūsų mąstymas? Vidiniai poreikiai juk išlieka.
Net ir iš jaunesnių girdime: aš nesenstu, tiktai mano jaunystė amžėja. Nebesakome, kad turime senų žmonių. Visi jauni, tik jų gyvenimai amžėja.
Dalis oriai priima savo senatvę, didžiuojasi pražilusiais plaukais, raukšlėtomis, rankomis, gyvenimo patirties išvagotais veidais. Tačiau kiti desperatiškai bėga nuo senatvės, pasitelkdami plastinę chirurgiją ir visą grožio industriją, net keisdami įprastą žodyną: aš ne senelis, o senjoras.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Pačiam žmogui galbūt senjoro statusas tarsi ir nukelia jo senėjimą, bet tuo pačiu iš anūkų atima didžiausią svajonę turėti senelį ir močiutę. Aš tikrai nenorėčiau vietoje jų senjoro ir senjorės.
Senelių Svarba
Močiutė, senelis - brangiausi žmonės, terlinomis rankom apkabinami, išbučiuojami, kartu „geria“ smėlio kavą, arbatas...
Jie labiausiai myli. Myli už nieką. Yra toks pasakymas, kad savo vaikus turi užauginti, o anūkus gali mylėti, dalintis patirtimi.
Vyresnioji karta patyrusi dvigubą tėvystę ir motinystę. Tą rūpestingąją, kai reikia išmaitinti, užauginti vaikus, pasirūpinti jų išsilavinimu, apsauga, maistu, drabužiais, erdve, daiktais.
Kai jau seneliai anūkams gali perduoti, ką visą gyvenimą savyje brandino: pamatą, visą vertybinį stuburą, pasaulėžiūrą, kryptį. Perduoti gyvybingumą, judesį, ėjimą ir atsidavimą.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Man pagyvenę žmonės - dvigubi tėčiai, dvigubos mamos. Net jeigu niekada negimdę ir fiziškai netapę tėvais, jų tarnystė jaunesniajai kartai atliepia tėvystę ir motinystę. Tai nėra skambūs žodžiai. Tai mūsų visų realybė ir kasdienybės patirtis.
Kartai, kuriai Lietuvoje šiandien tenka kaip jaunesniems gręžtis į savo vyresniuosius, matant jų tikrovę, iššūkius, poreikius kyla daug įvairiausių minčių. Tai karta, kokios turbūt niekada nebebus: seneliai, proseneliai, kurie pamažu, bet su pagreičiu mus palieka, persikeldami į anapusinę - Dievo tikrovę. Gyvieji - kaip tos smėlio smiltys, byrančios mums iš rankų. Todėl turime skubėti suglausti delnus, kad įsižiūrėtume, kas juose. Tai unikali mūsų istorijos tiesa.
Tai žmonės, kurie buvo tvirto tikėjimo - ne tik religinio, bet vertybinio, gyvenimiško, bendražmogiško, tautinio, kultūrinio, kalbinio. Tvirtas tikėjimas leido atlaikyti jų jaunystei tekusius išbandymus. Kai buvo karas, jie buvo jauni. Kai ešelonai važiavo į Sibirą, jie buvo jauni. Kai buvo persekiojami, jie buvo jauni su mažais vaikais ant rankų. Kai pokariu buvo badas, jie arba patys buvo vaikai arba jauni žmonės.
Jie rėmėsi savo tėvais ir seneliais, kurių šaknys dar gilesnėje Lietuvos praeityje, su tikėjimu ir šeimos narių santykio tvirtybe, buvimu kaip kumštis, vienis įsiklausymu, pasitikėjimu ir net paklusnumu vienas kitam šeimoje. Tai padėjo išbūti, išgyventi ir kurti savo ateitį.
O ją dabartiniai seneliai kūrė Sibire, pasislėpę tarp partizanų, lydimi visokiausių išbandymų - kalbos, tikėjimo draudimo. Tuoktis važiuodavo naktimis į kaimų kapinių koplytėles, be limuzinų, be šiandien įprastų vestuvių planuotojų ir šventės dekorui išleidžiamų sumų. Žvakutė degdavo - jei degdavo - susituokdavo naktį ir būdavo gerai. Svetimi krikšto tėvai arba giminės veždavo krikštyti vaikus, nes tėvų pareigos neleido viešai peržengti bažnyčios slenksčio.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Iš 7 gimusių 5 teko laidoti ir jie turėjo tai ištverti... Ar dabar išstovėtume baltus 5 savo vaikų karstelius? Ar pavyktų išmaitinti bade, išauklėti dorus, sąžiningus vaikus? Ar jūs leistumėte vaikui basomis eiti 5 km į bažnyčią, vienintelius batus nešantis ant peties ir tik prie bažnyčios juos apsiauti? Dabar gi, jeigu troleibusas ar autobusas nepriveža iki vietos, blogas oras - priežastis iš viso neiti į Mišias, ar ne?
Kaimeliuose, miesteliuose trankiai atšventus šventes, po vakaronių, gegužinių, šokių sekmadieniais senoji karta sugebėdavo susirinkti bažnyčioje ir po to vėl 6 dienas sunkiai dirbti. Ne iš namų, ne kompiuteriu, bet labai sunkiai fiziškai dirbti žemdirbio darbą, kuris daugeliui buvo pragyvenimo šaltinis.
Kokias savirealizacijos galimybes jie turėjo? Bet gi buvo ir šypsenų, nuotaikos, ir kultūros, maldos, gyvenimo žmonės. Būdami jauni mūsų dabartiniai seneliai turėjo svajonių, bet ir realybę, kuri formavo juos kaip žmones. Kažkur reikėjo būti labai stipriems, kažkur - labai kategoriškiems, gudriems, išradingiems. Visa tai sėdo jų sąmonėje, mąstyme, pamaldumuose, tradicijose, papročiuose.
Ir kai matau vakar buvusius jaunus, o šiandien - žilagalvius, juose išryškėja kas? Ogi poreikis visą per gyvenimą sukauptą patirtį perduoti kitiems kaip pozityvą, nors kai kur jie ir kategoriški ar galbūt šiek tiek kieti. Kartais gal neišmokę eiti į kompromisą, nes neturėjo tam prabangos.
Šiandieniniai mes - rytojaus seneliai, su visai kitomis problemomis, reikalais, susvetimėjimu, individualizmu. Galbūt būsime ypatingai laisvi ir į savo teises orientuoti seneliai. Galbūt mūsų kartai bus lengviau išeiti gyventi į senelių namus atskirai nuo vaikų. Tačiau neabejoju, kad su visais savos kartos pliusais ir minusais mes tikrai būsime didelis galvos skausmas savo vaikams, kurie turės mus karšinti ir prižiūrėti.
Senatvės iššūkiai
Manau, sunkiausia labai didelis ir gilus atsakomybės jausmas, su kuriuo vyresnio amžiaus žmonės ateina į savo senatvę. Reikėdavo viską sužiūrėti, sustyguoti, sukontroliuoti, nes buvo tokie laikai. Tai tampa iššūkiu ne tik pačiam senam žmogui, bet ir aplinkiniams. Atsakomybės negali paneigti, jos nereikia išsižadėti, tačiau, pripažįstant šią savybę, pakaktų jos nebeaktyvuoti.
Sudėtingas senėjimo menas - iš atsakomybės muštro pereiti į gyvenimo vaisių skanavimą. Truputuką paleisti, suprantant, kad kitai kartai - savi iššūkiai, problemos, išbandymai ir džiaugsmai. Tai supratimas, kad esu reikalingas ne tik tvarkyti kitų gyvenimus. Pats turiu pereiti į kitą savo gyvenimo etapą - palydėjimą.
Gyvenimo Kokybės Tyrimai Senatvėje
Pasaulinė sveikatos organizacija, rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis.
Gyvenimo kokybė - tai individo gyvenime suvokimas savo pozicijos siekiant savo tikslų, lūkesčių ir kultūros vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena. Lietuvoje buvo vieni pirmųjų tyrinėjusių ir nustatę gyvenimo kokybę, ypač psichikos sveikatos bei religingumo sąsajas.
Gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt.
Tyrimo Metodika
Buvo siekiama įvertinti senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę šeimyninės padėties aspektu.
Tyrimas buvo atliekamas AB Birštono sanatorija ,,Versmė" 2009 m. lapkričio mėn. tarp tenai atvykusių senyvo amžiaus vyrų ir moterų. Tyrime naudotas gyvenimo kokybei nustatyti ir įvertinti PSO - 100 klausimynas.
Tyrimo Rezultatai
Įvertinus senyvo amžiaus žmonių bendrą gyvenimo kokybę lyties aspektu, nustatyta, kad tarp vyrų ir moterų gyvenimo kokybės rodikliai skyrėsi nežymiai. Bendri gyvenimo kokybės rodikliai buvo geresni pas vyrus. Tam įtakos turėjo mąstymo ir dėmesio sukaupimo rodiklis, kūno suvokimo ir mažesnis neigiamiems jausmams jautimas.
Įvertinus senyvo amžiaus vyrų ir moterų bendrą gyvenimo kokybę pagal šeimyninę padėtį nustatyta, kad geriausi gyvenimo kokybės rodikliai buvo pas tiriamosios grupės, kurie yra išsituokę. Tam įtakos turėjo geri savo kūno vertinimo rodikliai, bei mažas neigiamiems jausmams jautimas.
Blogiausi rodikliai buvo pas tiriamosios grupės, kurie gyvena kartu be santuokos. Tam įtakos turėjo prasti kasdienės energijos ir nuovargio rodikliai, bei miego ir poilsio trūkumas.
Apibendrinant, senatvė yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį suvokiant svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus: fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius. Jauno žmogaus akimis, senatvė gali atrodyti kaip iššūkis, tačiau kartu tai yra galimybė įgyti išminties, patirties ir perduoti ją ateities kartoms. Svarbu puoselėti pagarbą vyresniems žmonėms, vertinti jų indėlį į visuomenę ir užtikrinti jiems orų ir pilnavertį gyvenimą.
Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas pagal šeimyninę padėtį (tyrimo duomenys)
| Šeimyninė padėtis | Gyvenimo kokybės rodikliai | Įtaka |
|---|---|---|
| Išsituokę | Geriausi | Geri savo kūno vertinimo rodikliai, mažas neigiamiems jausmams jautimas |
| Gyvenantys kartu be santuokos | Blogiausi | Prasti kasdienės energijos ir nuovargio rodikliai, miego ir poilsio trūkumas |