Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio šalių, susiduria su slaugytojų trūkumo problema ir ši bėda kasmet vis didėja. Akivaizdu viena - slaugytojų trūksta tūkstančiais, jų netenkina nei darbo užmokestis, nei darbo sąlygos, nei pats visuomenės požiūrius į juos.
Seime Lietuvos medikų sąjūdis surengė konferenciją, skirtą pagrindinėms sveikatos sektoriaus problemoms aptarti. Nors slaugytojų trūkumo klausimui buvo skirta visa antroji konferencijos dalis, dar pirmoje dalyje, kalbėdamas apie sveikatos duomenų kokybę ir prieinamumą, Valstybės duomenų agentūros atstovas Julius Juodakis atkreipė dėmesį į slaugytojų temą.
Iš duomenų apie šalyje dirbančius slaugytojus matyti, kad šiandien aktyvias licencijas turi 17 tūkst. slaugytojų, jie dirba Lietuvos viešojo sektoriaus gydymo įstaigose. Daugiausia jų yra gimę 1959-1975 metais. „Turime apie 30 metų skylę slaugytojų pasiūloje“, - teigė J. Juodakis.
Iš pristatytos skaidrės taip pat matyti, kad kasmet iš viešojo sektoriaus darbo rinkos į pensiją išeina apie 600 slaugytojų, tačiau į jų vietas ateina tris kartus mažiau paruoštų specialistų - apie 200.
Situacija Lietuvoje ir Europoje
Vilniaus universiteto profesorė Natalja Istomina pristatė slaugytojų situaciją tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES). Praėjusių metų Eurostato duomenys rodo, kad ES šalyse šio metu dirba apie 4 mln. licencijas turinčių slaugytojų. Lietuvoje tais metais registruota, kad 100 tūkst. gyventojų tenka 640 slaugytojų. „Lietuvoje šis skaičius yra vidutinis, jeigu lygintume su mažiausiais skaičiais, kurie yra Bulgarijoje (421), Latvijoje (418) ir Graikijoje (338)“, - sakė prof. N. Istomina.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Tiesa, per penkerius metus (nuo 2015-2020 m.) slaugytojų skaičius Lietuvoje išliko panašus. Ji atkreipė dėmesį, kad ruošdama slaugytojus nuo 2010 m. iki 2020 m. Lietuva investavo 27 mln. eurų. Kad galėtume palyginti, profesorė pateikė ir 2023 m. duomenis apie slaugytojų atlyginimų vidurkius pasaulyje.
Slaugytojų Atlyginimų Vidurkiai Pasaulyje (2023 m.)
Daugiausia tais metais uždirbo Norvegijos slaugytojai - 7,5 tūkst. eurų per mėnesį. Antroje vietoje rikiuojasi Danija - 7,3 tūkst. eurų, trečioji lentelėje yra JAV su 6,5 tūkst. eurų. Beje, Airijoje, kuri minima kaip gerasis pavyzdys, slaugytojų atlyginimų vidurkis siekė 4 tūkst. eurų.
„Airija padarė vieną iš didžiausių pažangų per dešimtmetį didindama slaugytojų skaičių ir labai stipriai didindama jų atlyginimus. Labai norėtųsi, kad Lietuva rikiuotųsi 11 vietoje ir kad tie 4 tūkst. eurų irgi garbingai būtų šioje vietoje“, - pristatymą baigė prof. N. Istomina.
Kiek tiksliai slaugytojų trūksta šalyje, anot jo, sunku įvardyti, tačiau, žvelgiant į šių dienų duomenis, pašnekovo teigimu, tai galėtų siekti 2-3 tūkst.
„Šiandien gavau žinutę, kad pietų Lietuvoje po įkainio padidinimo slaugytojui siūlomas atlyginimas yra 1 020 eurų į rankas. Ir mes turime visai kitą situaciją sostinėje, ten mes turime vieno etato krūviu dirbantį slaugytoją, kuris gali gauti 2 100 eurų į rankas“, - pabrėžė M. Strioga.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Pavyzdžiui, kita problema, kurią įvardija patys slaugytojai, anot pranešėjo, yra darbo sąlygos, ypač prasta bendravimo kultūra tarp pačių slaugytojų ir darbo krūviai. Pavyzdžiui, šiuo metu matyti, kad jaunoji slaugytojų karta nėra linkusi dirbti paromis, o vyresnioji karta - priešingai, kaip tik pageidauja tokio darbo grafiko.
Galiausiai problema išlieka ir atvykusių iš kitų šalių slaugytojų įdarbinimas Lietuvoje. Pavyzdžiui, net ir studentui, kuris per mainų programą dalį slaugytojo specialybės mokslų studijavo Lietuvoje ir yra ES pilietis, licencija dirbti Lietuvoje suteikiama nuo 6 mėn.
Norvegijoje slaugytoja dirbanti ir į misijas Ukrainoje vykstanti Vaiva Jankienė palygino darbo sąlygas mūsų šalyje ir Norvegijoje. Lietuvoje jos darbo stažas siekia 21 metus, Norvegijoje ji su pertraukomis dirba apie 13 metų.
„Nerodysiu, kokias mes Norvegijoje turime geras darbo sąlygas, geras darbo priemones, nes tai būtų nei teisinga, nei sąžininga. Tiesiog finansavimas yra labai skirtingas, Norvegijoje jis daug geresnis nei Lietuvoje, todėl tie dalykai kol kas yra nelyginami“, - sakė V. Jankienė.
Ką galima būtų lyginti, pasak jos, tai šalyse vyraujantį požiūrį į slaugytoją. Pavyzdžiui, Norvegijoje, V. Jankienės teigimu, slaugytojai yra labai vertinami visuomenės, jiems skiriamas didelis dėmesys, jo nestokojama ir kalbant apie slaugytojų trūkumo problemas, atlyginimus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Kaip yra Lietuvoje? Slaugytojo darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo įstaigos vadovo. Neretas atvejis, kad skambiai žadamas darbo užmokesčio didinimas realiai taip ir lieka tik spaudos pranešimu. O kaip atrodo darbo skelbimai slaugytojams? Reikalaujama būti paklusniems, turėti fizinės ištvermės.
Dėl tokių skelbimų Norvegijoje lauktų tikrai dideli nemalonumai“, - pavyzdžius žėrė V. Jankienė.
Nors slaugytojų šalyje jau šiandien trūksta, slaugą studijuojančiųjų gretos neretėja. Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė dr. Danguolė Šakalytė teigė, kad jų įstaigoje slaugos studentų skaičius šiemet išaugo kone dvigubai.
Visgi įsivaizdavimas, kad į kolegiją slaugos studijuoti atkeliauja mokyklos suolus ką tik palikę abiturientai, yra ne visai teisingas. Anot dekanės, iš 131 šių metų slaugos pirmakursių 87 įstojo keisti savo kvalifikacijos.
„Slaugytojus turi rengti slaugytojai. Jeigu jų trūksta sveikatos priežiūros srityje, šis trūkumas, savaime aišku, ateina ir į dėstytojų gretas. Tai yra artėjanti problema ir mums. Nėra toks prestižinis dėstytojo darbas, nes yra keliami labai aukšti reikalavimai. Kartais slaugytojos sako: aš padariau savo darbą, išėjau į namus ir man niekas daugiau nerūpi. Kartais dėstytoją randam, bet jis neatitinka šiuolaikinių mokymo reikalavimų. Vyresniems dėstytojams sunku prisitaikyti prie šiuolaikinių technologijų, iššūkių, kalbų barjerų. Reikia dėstytojų, kurie yra ne tik geri praktikai, bet ir moka perteikti žinias, dirbti su studentais. Jaunoji karta turi tikrai labai didelių lūkesčių ir jie yra teisūs“, - problemas vardijo Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė dr. D. Šakalytė.
Ji atkreipė dėmesį ir į sparčiai tobulėjančias mokymosi priemones, studijų bazes - visa tai būtina nuolat atnaujinti, kad studijas baigęs slaugytojas būtų tinkamai pasiruošęs praktiniam darbui.
„Jau dabar kai kuriais atvejais tas praktinio mokymo organizavimas yra sudėtingas dėl riboto praktikos vietų skaičiaus. Yra tokių siaurų specializacijų kaip vaikų slauga, intensyvi slauga, yra nemenkas studijuojančiųjų skaičius, aš suprantu, kad juos visus šalies gydymo įstaigoms priimti būtų sudėtinga“, - kalbėjo dr. D. Šakalytė.
Mityba ir sveikatos problemos: priežastys ir sprendimo būdai. Vebinaras su Toma Pagojute Kumžiene
Valdžios Iniciatyvos ir Pokyčiai
Vilniaus medicinos draugija (toliau - Draugija) - pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė - gruodžio mėnesį minėjo išskirtinę sukaktį - 220 metų nuoseklios tarnystės mokslui, žmogui ir visuomenės sveikatai. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą. Ši sukaktis liudija ilgaamžę, prasmingą ir aktyvią Draugijos veiklą, tęsiamą kartų pastangomis, idėjomis ir profesiniu atsidavimu - tikėjimu medicina kaip mokslu, kultūra ir žmogiška pareiga.
O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai - taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai), rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime žiniasklaidai.
„Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų darbo apmokėjimo kėlimui ir siekiame, kad jų vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis nei pusė gydymo įstaigoje dirbančio gydytojo VDU. Taip pat pakeista ir slaugytojų padėjėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika - jiems nustatytas minimalus darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis. Taip siekiame suteikti šioms profesijoms patrauklumo, norime paskatinti jaunus žmones rinktis darbą slaugos srityje“, - sako sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.
Vertinant skirtumus tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, mažiausias atotrūkis jaučiamas universiteto ligoninėse - čia slaugytojų atlyginimas sudaro apie 54,5 procento gydytojų atlyginimo. Didžiausias skirtumas fiksuotas rajono ligoninėse, kur slaugytojų atlyginimas sudaro mažiau nei 40 procentų gydytojų atlyginimo.
Nuo 2016 m. kasmet didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tam skiriant vis didesnes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Augantis paslaugų finansavimas suteikia galimybę gydymo įstaigoms kelti jose dirbančių specialistų atlyginimus.
Praėjusių metų pabaigoje SAM ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kurioje numatyta viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų medikų užmokesčio didinimui 2025 m. skirti daugiau nei 200 mln. eurų PSDF lėšų.
Šių metų pradžioje didžiausias gydytojų vidutinio darbo užmokesčio kilimas, palyginti su 2024 m., užfiksuotas rajono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo net 786 eurais. Regiono ligoninėse augimas siekė 698 eurus, o poliklinikose - 515 eurų.
Didžiausias slaugytojų atlyginimų augimas, palyginti su praėjusiais metais, fiksuotas regiono ligoninėse - čia atlyginimai padidėjo 291 euru. Universiteto ligoninėse augimas siekė 219 eurų, o rajono ligoninėse - 214 eurų.
2025 m. I ketvirtį viešųjų gydymo įstaigų gydytojų atlyginimų santykis su šalies VDU Lietuvoje pasiekė 2,3. Šis rodiklis reikšmingai viršija Latvijos (1,3) ir Estijos (1,7) lygį. Slaugytojų atlyginimų santykis su šalies VDU taip pat auga - nuo 1,1 2024 m. iki 1,13 2025 m. pradžioje.
Taip pat didelį dėmesį SAM skiria medikų pritraukimo priemonėms ir numatė 17 mln. eurų studijų finansavimui: studijų kainos apmokėjimui, stipendijų skyrimui bei gydytojų rezidentų darbo užmokesčio priedų mokėjimui.
Šie rezultatai patvirtina, kad Lietuva žengia teisingu keliu, siekdama užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią darbo aplinką sveikatos priežiūros specialistams viešajame sektoriuje, o atlyginimų augimas tampa svarbiu žingsniu stiprinant visos sveikatos sistemos patrauklumą ir tvarumą.
Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos.
„Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius - tai daroma peržiūrint įkainius už paslaugas. Atskiras dėmesys skiriamas ir slaugytojams, raginant gydymo įstaigų vadovus peržiūrėti ir didinti jų atlygius sparčiau. Tikiuosi, tai prisidės prie didesnio medikų motyvavimo ir jų pritraukimo bei išlaikymo viešosiose gydymo įstaigose“, - teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Įkainiams padidinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte numatytos papildomos planinės lėšos - 178 mln. eurų. Taip pat gydymo įstaigoms planuojama apmokėti visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos, prevencines, slaugos ir kitas paslaugas, taip pat iki 30 proc. 2023 m. suteiktų viršsutartinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pilnai kompensuojant kintamąsias įstaigų sąnaudas, susijusias su padidėjusiais stacionarinių pacientų srautais.
Pagal atnaujintą sutartį, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis - jis bus prilygintas praėjusių (2023 m.) metų Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys 4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti 2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo.
Klaipėdos Universiteto Ligoninės Iniciatyvos
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) praneša, jog 2026-aisiais jos darbuotojams bus didinami atlyginimai. Pasak KUL direktorės valdymui ir ekonomikai dr. J. Butkienės, KUL atlyginimų pokyčiai visiškai atlieps Nacionalinę sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį ir numatys du esminius pokyčius - aiškų pastoviosios darbo užmokesčio dalies skaičiavimą pagal minimalią mėnesinę algą (MMA) bei kintamosios dalies įvedimą mažiausiai uždirbančioms darbuotojų grupėms.
Pagal naująją tvarką iki 2,5 koeficiento darbo užmokestis bus skaičiuojamas pagal 2025 m. MMA - 1038 eurus, o viršijanti koeficiento dalis - pagal 2024 m. - 924 eurus.
Antrasis svarbus KUL darbo apmokėjimo tvarkos pokytis - papildomos, kintamosios atlygio dalies įvedimas mažiausiai uždirbantiems darbuotojams. „Tai daugiau nei trečdalis visų KUL darbuotojų - per tūkstantį žmonių. Būtent šiose pareigybėse pastaraisiais metais fiksavome didžiausią darbuotojų kaitą, todėl sprendimus orientavome pirmiausia į juos. Mums svarbu pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Ligoninėje svarbios visos grandys, siekiant užtikrinti efektyvų darbą“, - sako dr. J. Butkienė. Šiems darbuotojams papildomas atlygio priedas galės siekti nuo 5 iki 15 procentų.
KUL numato 2026-aisiais metais užbaigti didžiosios dalies darbuotojų, dirbančių tą patį darbą, bet uždirbančių skirtingai, koeficientų išlyginimą. „Dėmesį telkiame lyginant ir slaugytojų koeficientus. Tai etapais vykdytas procesas, kurį derinome su profesinėmis sąjungomis ir vertinant realias ligoninės finansines galimybes. Šiandien galime pasakyti, kad paskutinė šio įsipareigojimo dalis bus įgyvendinta 2026-ųjų metų pradžioje“, - džiaugėsi J. Butkienė.
Tokiam sprendimui įgyvendinti per metus papildomai reikės apie 0,8-1 mln. eurų. Atnaujintai KUL darbo apmokėjimo tvarkai pritarė darbuotojų profesinės sąjungos, ji buvo suderinta su ligoninės Stebėtojų taryba ir įsigalios nuo 2026 m.
Kitos Iniciatyvos
„Darbo užmokesčio nustatymo formulėje turime pokytį slaugytojams, kuris leis didinti darbo užmokesčio grindis dar 10 proc.“, - džiaugėsi A. Dulkys.
Parašais numatyti ir papildomi laisvadieniai, lėšos kvalifikacijos kėlimas, priedai už pamainos perdavimą, dirbantiems 24 val.
„Galime diskutuoti kažkokiu lygmeniu apie lengvesnes sąlygas tiems slaugytojams, kurie nori atvykti į mūsų šalį, nepriklausomai iš kur jie atvyksta“, - svarstė A. Dulkys.
Šiaulių ligoninėje dirbanti neurologė dešimt metų gyveno ir dirbo Anglijoje. Ypač jaunieji specialistai neslepia, kad nori ir siekia išlaikyti darbo ir poilsio balansą. „Išlieka atotrūkis tarp viešo ir privataus sektoriaus. Privačiame sektoriuje yra ženkliai geresni atlyginimai, mažesni krūviai. „Idealus atvejis būtų dirbti 1-2 įstaigose, bet ne penkiose“, - sakė A. Prošvaisčių yra. Kad medikų sąlygos gerėtų, turėtų užtikrinti sveikatos ministro ir profsąjungų parašai.
„Santaros klinikose padidės 200 eurų „ant popieriaus“. Nežinau, ar tai yra daug, ar mažai“, - kalbėjo R. Mačiulienė.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkės Auristidos Gerliakienės teigimu, būtent dėl to Lietuvoje pasilieka dirbti tik trečdalis slaugos mokslus baigusių specialistų. „Tik trečdalis slaugytojų, baigusių (studijas - ELTA), lieka Lietuvoje. Trečdalis emigruoja į Skandinaviją ir Vokietiją, o kitas trečdalis nusėda į grožio industrijos sektorių, kur yra žymiai patrauklesnės sąlygos“, - trečiadienį vykusiame susitikime su Seimo Laisvės frakcija kalbėjo A. Gerliakienė.
„Daugybė jaunų žmonių renkasi išvažiuoti ten, kur atlyginimas yra tikrai didesnis ir ne puse, o kelis kartus. Tai yra patys svarbiausi rodikliai - atlyginimai ir darbo krūviai. (Tai - ELTA) didžiausios problemos, kurias reikėtų pirmiausia spręsti, prieš pradedant visas reformas“, - pabrėžė susitikime dalyvavusi V. Jankienė.
A. Gerliakienė pastebėjo, kad valdantieji nėra suplanavę žymaus slaugytojų atlyginimo didinimo kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete. „Kaip suplanuotas PSDF fondas - nėra numatyta niekaip nei slaugos paslaugų įkainių didinimas, nei atlyginimų kėlimas. Viskas lieka užkonservuota kaip ir anksčiau - jokių pastangų gerinti finansinę padėtį nėra“, - konstatavo ji.
tags: #slaugytoju #atlyginimu #didinimas