Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, sukelti negalią ar nužudyti. Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Smurto ratas ir smurto dinamika
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja.
- Įtampos augimas. Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas - įtampos augimas. Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį. Moterys, patiriančios smurtą ne pirmą kartą, jau žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės.
- Smurto proveržis. Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: “Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji”, “Tu pati kalta”, “O kaip kitaip su tavimi susikalbėti?”, “Aš tau tik gero noriu”.
- Medaus mėnuo. Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais. Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti.
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Statistika ir problemos mastas Lietuvoje
2011 m. priėmus LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Lietuvoje įsteigti Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (toliau - SKPC), teikiantys specializuotą kompleksinės pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje Lietuvoje. 2018 m. buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, šiuo metu vienijanti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai - po 145 pranešimus kasdien arba po 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių. Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos - moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % iš visų smurtautojų - vyrai.
2020-2025 m. ES pagrindinį teisių agentūros tyrime („Smurtas prieš moteris“, 2014 m. kovas) konstatuojama, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusių asmenų pažeidžiamumą smurto požiūriu. Taigi svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.
1997-1998 m. Lietuvoje vykdyto viktimologinio tyrimo rezultatai parodė, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje - 63,3 % suaugusių moterų patyrė vyrų fizinį ar seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta. Apie patį pavojingiausią sveikatai/gyvybei smurtinį išpuolį policijai tuo metu pranešė 10,6 % nukentėjusiųjų. 2020 m. reprezentatyvioje apklausoje teigiama, kad Lietuvoje 18 % gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje, t. y. kas penktas gyventojas (23 % moterų ir 12 % vyrų). Iš esmės skiriasi smurtą patyrusių moterų ir vyrų ryšys su smurtautoju. Smurtą artimoje aplinkoje moterys dažniausiai yra patyrę nuo esamų ar buvusių sutuoktinių ar partnerių (net 85 % nukentėjusiųjų), o vyrai - nuo tėvų (44 % nukentėjusiųjų). Vyrų smurto patirtis - daugiausia iš vaikystės, paauglystės.
SKPC per 2020 m. devynis mėnesius iš viso užregistravo 12 655 smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis (8 647 - suaugę asmenys ir 4 008 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais), iš kurių 80,6 % nukentėjusiųjų - moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai, 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų ir 57,6 % vyrų nukentėjo nuo vyrų. Svarbu pažymėti, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po keleto ar net keliolikos smurto patyrimo atvejų.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Per karantino laikotarpį smurtas padažnėjo: 7 % nukentėjusiųjų pasisakė paskutinį kartą patyrę smurtą per karantiną. 53 % smurtą artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Iš tų, kurie gavo pagalbą, dažniausiai padėjo giminaičiai (15 %), draugai (10 %) ir teisėsauga (9 %). 60 % nukentėjusiųjų niekur nesikreipė.
Teisinė bazė ir administracinės priemonės
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo srityse.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Jeigu asmenys, dalyvaujantys vykdant prevenciją, turi duomenų, kad orderio gavęs asmuo nesilaiko nustatytų įpareigojimų, jie privalo apie tai pranešti policijai. Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Įstatymas numato galimybę skųsti policijos sprendimus skirti arba neskirti apsaugos nuo smurto orderio apylinkės teismui per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo. Apylinkės arba apygardos teismas priima sprendimus atitinkamais terminais. Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Institucinės priemonės ir bendradarbiavimas
Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiuose plėtros ir (ar) strateginiuose veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. 2018 m. siekiant koordinuotai vykdyti informacinę - konsultacinę, patariamąją veiklą, aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant tolydžią SKPC tinklą sudarančių organizacijų institucinių gebėjimų plėtrą, garantuojant smurtą ir prievartą šeimoje patiriantiems asmenims vienodą specializuotos kompleksinės pagalbos prieinamumą ir kokybę, buvo įkurta Asociacija, vienijanti visus SKPC.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant prevencijos ir pagalbos teikimo veiklas.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos taryba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl valstybės politikos, jos įgyvendinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų). Tarybą sudaro penkiolika narių: septyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir septyni nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį tvirtina savivaldybės meras.
Policija, sveikatos priežiūra, teismai ir specializuota pagalba
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Policijos pareigūnas ar prokuroras, kai kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo nedelsdami apie gautą pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis informuoti specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui policijos pareigūnas ar prokuroras privalo pateikti būtiniausius duomenis: pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (jei tuo metu žinomas), smurto artimoje aplinkoje įvykio datą ir vietos adresą, informaciją, ar buvo skirtas apsaugos nuo smurto orderis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens vardą ir pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir trumpą aprašymą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Prevencijos priemonės ir švietimas
Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad visų formų smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Įstatymas nurodo savivaldybei pareigą strateginiame plėtros ir (ar) strateginiame veiklos planuose numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones bei pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja mokymus asmens sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams smurto atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis. Mokymai turi būti pagrįsti mokslo įrodymais ir gerąja praktika.
Svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią bei ugdyti sveikus ir pagarbius tarpusavio santykius, pagrįstus nuostata - smurtas nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas - kliūtis, trukdanti nukentėjusiems kreiptis pagalbos.
Praktiniai pagalbos būdai nukentėjusiems
- Skubus kreipimasis į policiją ir pranešimas apie smurtą.
- Policijos inicijuotas apsaugos nuo smurto orderio skyrimas 15 dienų laikotarpiui.
- Kreipimasis į Specializuotą kompleksinę pagalbos centrą - emocinė, teisinė, socialinė ir psichologinė pagalba.
- Medicininės pagalbos suteikimas ir sužalojimų dokumentavimas.
- Informavimas apie tolimesnes priemones ikiteisminio tyrimo metu ir apie taikytas kardomąsias priemones.
- Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose smurtautojams per Probacijos tarnybą.
- Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų teikiama pagalba - laikinas apgyvendinimas, socialinės paslaugos, teisinė pagalba.
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos
Kliūtys kreiptis pagalbos ir praktinės tobulinimo sritys
Aukos kaltinimas - viena iš priežasčių, dėl kurių nukentėjusieji nesikreipia pagalbos. Bet ir išdrįsus tai padaryti, tenka susitaikyti su tuo, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas vos 15-20% atvejų nuo visų BPC gautų pranešimų.
Skiriasi specialistų, dirbančių su nukentėjusiais asmenimis, požiūris - vieni kaltina auką, kiti - smurtautoją, treti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami tėvų problemas ir t.t. Nepakankamas SKPC teikiamos pagalbos žinomumas yra rimta kliūtis. Kokybinio tyrimo išvadose įvardijamos apsaugos ir pagalbos teikimo kliūtys iš nukentėjusio asmens prizmės.
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkst. asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių. Nepaisant didelio pranešimų skaičiaus, ne visais atvejais užtikrinama pakankama pagalba ir tolimesnis atvejis sprendžiamas kompleksiniu būdu.
Praktiniai žingsniai, kuriuos gali žinoti kiekvienas
- Atpažinti smurto požymius: fiziniai sužalojimai, elgesio kontrolė, finansinė prievarta, nepriežiūra, psichologinis daromas poveikis.
- Skubus kreipimasis pagalbos numeriais ir į Specializuotus kompleksinės pagalbos centrus.
- Rinkti ir saugoti įrodymus: medicininiai įrašai, žinutės, liudytojų kontaktai.
- Žinoti teises: galimybė gauti apsaugos nuo smurto orderį, skųsti sprendimus teisme.
- Palaikyti ir informuoti auką apie esamą pagalbą bei tolimesnes galimybes.
| Veiklos sritis | Institucija / veiksmas |
|---|---|
| Operatyvi reakcija | Policija - pranešimų priėmimas, apsaugos orderio skyrimas |
| Specializuota pagalba | SKPC - emocinė, teisinė, socialinė, psichologinė pagalba |
| Sveikatos paslaugos | Asmens sveikatos priežiūros įstaigos - medicininis patikrinimas, dokumentavimas |
| Prevencija ir mokymai | Visuomenės sveikatos įstaigos - mokymai, informavimas |
| Teisinės priemonės | Teismai - skundų nagrinėjimas, administracinė atsakomybė |
Specializuotą kompleksinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams teikia Moterų informacijos centras. Svarbu pažymėti, kad smurto artimoje aplinkoje patyręs asmuo - asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto liudininku, ir (ar) vaikas, gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.