Šiame straipsnyje pateikiama išsami ir nuosekli apžvalga apie Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, jų tikslus, prevencijos priemones, tarpininkaujančias institucijas bei praktinį jų įgyvendinimą. Tuo pačiu įvertinama, kaip įstatymas užtikrina apsaugą tiek smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims, tiek smurtą artimoje aplinkoje keliantiems asmenims taikomas priemones, ir kokią reikšmę šis reguliavimas turi visuomenėje.
1. Įstatymo paskirtis ir pagrindiniai tikslai
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo srityse.
2. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės
2.1 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su šiuo asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Skyrimas 15 dienų laikotarpiui įvyksta gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras perduodamas šio įpareigojimo įgyvendinimo rezultatus; jis susisieks su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlys pagalbą, jei sutinka ją gauti.
Jeigu taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą. Taip pat policijos pareigūnai kontroliuoja įpareigojimų laikymą. Jei asmenys, dalyvaujantys prevencijoje, turi duomenų apie pažeidimus, praneša policijai su nurodymais dėl pavojų keliančio asmens tapatybės ir įrodymų, patvirtinančių pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo paskyrimo momento arba kai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Jei orderis apskųstas teismui ir teismas panaikina orderį anksčiau, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento. Skundus nagrina vienas teisėjas.
2.2 Specializuota pagalba ir koordinavimas
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras teikia nemokamą specializuotą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Kai gauti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja asmenį apie galimą pagalbą ir pateikia kontaktinę informaciją bei pobūdžio apribojimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti patikrinimą, suteikti būtinas paslaugas ir informuoti apie galimą tolesnį susisiekimą su specializuotos pagalbos centru ar emocinės pagalbos tarnyba.
2.3 Ikiteisminio tyrimo ir įsitraukimo mechanizmai
Siekiant užtikrinti greitą reagavimą į smurtą, policijos pareigūnai gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti laikinas apsaugos priemones. Jei nepakanka duomenų nedelsiant pradėti tyrimą, vykdomos rizikos vertinimo priemonės ir laikinosios apsaugos užtikrinimas. Teismo sprendimai skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio gali būti skundžiami apylinkės teismui per 15 dienų, o apygardos teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už šių įpareigojimų nesilaikymą.
3. Institucijų ir institucijų funkcijos bei bendradarbiavimas
Taryba dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija; ji nagrinėja klausimus, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybėms dėl valstybės politikos įgyvendinimo. Tarybą sudaro 15 narių: 7 iš valstybės institucijų, 1 iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ir 7 iš nevyriausybinių organizacijų. Savivaldybėse sudaromos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos, kurių nuostatus bei institucinę sudėtį tvirtina savivaldybių meras. Prevencijos priemonių įgyvendinimą koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei tarptautinių programų.
4. Prevencijos programos ir finansavimas
Prevencijos priemonės planuojamos nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų planuose. Savivaldybėse priemonės įgyvendinamos įtraukiant jas į savivaldybių strateginius plėtros ar veiklos planus. Specializuoti centrai teikia nemokamą pagalbą ir veikia kaip tarpininkai tarp pavojų patiriantų asmenų ir kitų pagalbą teikiančių įstaigų. Taip pat teikiama psichologinė pagalba telefonu visą parą, laikinojo apgyvendinimo paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
5. Praktiniai pažymiai ir statistika
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiam asmenų išduota daugiau nei tūkstantis orderių.
6. Teisės aktų pagrindai ir jų ryšys su praktika
Šis įstatymas, įtraukiantį apsaugos nuo smurto orderius, specializuotą kompleksinę pagalbą, prevencijos programas ir koordinavimą, sukuria teisinę bazę smurto atvejų diagnozavimui, reagavimui ir įstatymų laikymosi kontrolei. Tai apima informacijos skelbimo pareigas, duomenų apie smurto atvejus rinkimą bei susisiekimą su sveikatos, socialinės apsaugos ir teisinėmis institucijomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos