Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, įsigaliojęs 2023 m. liepos 1 d., įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio institutą. Straipsnyje analizuojama, kodėl kilo poreikis įstatyme įtvirtinti šią prevencinę priemonę, taip pat nagrinėjama jos atitiktis tarptautinei teisei ir praktikai, įtraukiant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EHTT) bei Jungtinių Tautų (JT) subjektų patirtį.
Analizėje atsižvelgiama į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo, taip pat į Pasiūlytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Atsižvelgiama į EHTT praktiką ir į JT Komitetų rekomendacijas dėl diskriminacijos pašalinimo, siekiant įvertinti priemonių teisėtumą, veiksmingumą ir diskriminacijos rizikas.
Kas yra apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti. Tokia priemonė skiriama 15 dienų laikotarpiui ir taikoma gavus pranešimą apie galimą smurtą ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą.
Skiriant orderį, vertinama potencialaus smurto rizika ir būtina apsaugos priemonių taikymo būtinybė. Jei smurtautojui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti, policijos pareigūnai užtikrina jo išsikėlimą, o orderis nustoja galioti po 15 dienų arba ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir bent vienos kardomosios priemonės paskyrimo. Jei orderis apskundžiamas teismui ir teismas panaikina orderį anksčiau, orderis gali būti nutrauktas nuo teismo nutarties priėmimo momento. Apsaugos nuo smurto orderio skyrimas ar neskyrimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui per 15 dienų nuo priėmimo dienos.
Teisinės institucijos ir jų funkcijos
Įstatymas numato institucijų ir įstaigų funkcijas bei bendradarbiavimą. Taryba - Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba - yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, nagrinėjanti klausimus, teikianti pasiūlymus dėl valstybės politikos ir jos įgyvendinimo. Tarybą sudaro 15 narių: 7 valstybės institucijų atstovai, 1 savivaldybių asociacijos atstovas ir 7 nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ministerija tvirtina nuostatus ir personalinę sudėtį.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kurios nuostatus ir institucinę sudėtį tvirtina savivaldybės meras. Komisijos tikslas - užtikrinti prevencijos priemones ir koordinuoti pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto orderio įforminimas reglamentuojamas įstatyme, o jo įpareigojimų laikymasis - policijos pareigūnų kontrolės atsakomybė. Papildomos priežiūros įstaigos, tokios kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras, organizuoja pagalbą ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis. Specializuotos pagalbos centrai teikia nemokamą pagalbą, koordinuoja veiksmus ir įtraukia socialines bei sveikatos priežiūros paslaugas.
Algoritmas priimant sprendimą dėl orderio
Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto orderio priėmimas pareigūnų iniciatyva grindžiamas rizikos vertinimu. Remiantis įstatymu, orderis skiriamas, kai įvertinama, kad egzistuoja pakankama rizika, jog smurtas gali būti panaudotas, ir kai yra pakankama priežastis įtvirtinti laikinas apsaugos priemones. Prieš priimant sprendimą, nagrinėjama smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims ir pavojų patiriantiems asmenims pateikiama informacija bei siūloma specializuota pagalba.
Jeigu asmuo nesutinka su orderio paskyrimu, ji/jis gali skųsti sprendimą apygardos teismui per 15 dienų nuo priėmimo. Apeliacijų nagrinėjimą atlieka teismai pagal nustatytą procesą. Taip pat numatyta, kad, gavus pranešimą apie smurtą, policija informuoja pavojų patiriantį asmenį apie galimybę gauti specializuotą pagalbą ir perduoda kontaktinę informaciją bei paaiškinimą apie pagalbos pobūdį.
Statistika, praktika ir iššūkiai
Pagal Lietuvos policijos duomenis, per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios buvo gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš jų atlikus pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkst. asmenų gavė daugiau nei tūkstantį orderių. Tai rodo didėjančią smurto atvejų registravimą ir teisinių priemonių aktyvavimą, tačiau kelia klausimų dėl veiksmingumo, priežiūros ir susijusių iššūkių.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Istoriniu aspektu, Lietuvos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d., iš kurios kilęs didesnis ikiteisminio tyrimo pradėjimo skaičius, kai smurtas artimoje aplinkoje yra kitaip traktuojamas. Nors 2012 m. nusikalstamų veikų skaičius augo, o 2012 m. smurto artimoje aplinkoje dalis sudarė apie 7 proc. visų registruotų nusikaltimų, įstatymo įtaka buvo juntama. 2013-2015 m. pranešimai ir iškvietimai nuosekliai augo, o 2016 m. Bendrasis pagalbos centras gavo daugiau nei 66 tūkst. pranešimų, iš kurių apie 38 tūkst. atvejų kvietė policijos ekipažus. Šie duomenys atspindi didėjantį visuomenės pasitikėjimą ir susiduriamą didelį darbo krūvį teisėsaugos institucijose.
Praktiniai pavyzdžiai ir teisinės perspektyvos
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos taryba, savivaldybių komisijos, policijos veiksmai ir specializuotos pagalbos centrai sudaro sistemą, kurioje teikiama pagalba smurtą patyrusiems asmenims, įvertinami rizikos veiksniai ir taikomos atitinkamos priemonės. Apsaugos nuo smurto orderis yra vienas iš instrumentų, kurio tikslas - užtikrinti gyvybę, psichologinį ir fizinį vientisumą, ypač kai kyla realus pavojus aukos gyvybei ar sveikatai. Aukos interesai šiuo atveju turi prioritetą prieš pavojų keliančio asmens teisę į nuosavybę ar kitus interesus.
Sprendimai dėl orderio gali būti skundžiami teismams, o teismai turi greitai įvertinti bylas siekdami užtikrinti apsaugą. Svarbu, kad pranešimai apie pažeidimus būtų operatyviai perregistruojami, o specializuotos pagalbos centrai kuo greičiau pradėtų teikti pagalbą. Taip pat būtina skaidri informacijos sklaida ir nuolatinis teisėsaugos bei teisės aktų tobulinimas, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir konvencijų įsipareigojimus.
Informaciniai elementai ir papildomi duomenys
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui.
- Skyrimo pagrindas - rizikos vertinimas, nustatantis pavojaus lygį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliant įsiremes.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centras teikia nemokamą pagalbą ir informuoja apie paslaugas.
- Savivaldybėse veikia prevencijos komisijos - koordinuoja ir skatina vietines prevencijos priemones.
- Visos institucijos turi užtikrinti, kad aukų duomenys būtų apsaugoti ir būtų laikomasi asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų.
Taip pat svarbu pažymėti, kad Orderių taikymas ir jų eiga teismuose yra dalis platesnės teisinės sistemos, kurią sudaro ikiteisminis tyrimas, teismų nagrinėjimas, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos bei finansavimo šaltiniai. Tokia sistema siekia užtikrinti, kad smurto aukos būtų apsaugotos, o smurtautojai būtų atitinkamai nukreipti į reikiamas programas ar teisinius procesus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos