Visuomenėje gausu neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip alkoholizmas, narkomanija, patyčios, smurtas ir kt., su kuriais vaikai susiduria jau ankstyvajame amžiuje. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas jau turėtų suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti pavojingų medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio.
Esama situacija ir institucinis reagavimas
Pastaruoju metu Lietuvos mokyklose kylantys iššūkiai dėl moksleivių nelegalaus elektroninių cigarečių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo suvienijo trijų Seimo komisijų jėgas, siekiant reaguoti į narkotikų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus mokyklose. Įvyko bendras Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Priklausomybių prevencijos komisijos ir Neįgaliųjų teisių komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta esama situacija dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis mokyklose.
Posėdžio metu buvo aptariami ir kylantys iššūkiai dėl parengto Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar atstovams pagal įstatymą pavyzdinio tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo. Dėkojame Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Sveikatos apsaugos ministerijai už lyderystę, parengtą Vyriausybės nutarimo projektą bei tvarkos aprašą, kurie padės nustatyti vienodą reagavimo į narkotikų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus mokyklose algoritmą.
Posėdžio metu Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pristatė parengtą aprašo projektą. Juo siekiama nustatyti rekomenduojamą vienodą reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus mokyklose algoritmą ir tolimesnės pagalbos galimybes. Aprašo projektą NTAKD rengė kartu Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat aktyviai dalyvavo Vidaus reikalų ministerija.
Bandomasis projektas ir jo iššūkiai
2023 m. gruodžio mėnesį Vidaus reikalų ministerija inicijavo bandomąjį projektą pasirinktose septyniose Vilniaus m., Alytaus m. ir Klaipėdos r. mokyklose. Projekto metu buvo išbandytos įvairios reagavimo, bendradarbiavimo ir pagalbos priemonės, skirtos efektyvesniam narkotikų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejų mokyklose atpažinimui ir valdymui. Bandomojo projekto rezultatai parodė būtinybę atnaujinti esamą veiksmų planą ir sukurti vieningą, aiškiai apibrėžtą reagavimo algoritmą visoms šalies mokykloms.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Posėdžio metu pasisakę bandomajame projekte dalyvavusių mokyklų direktoriai akcentavo, kad mokyklų bendruomenės palankiai sutiko su projekto nuostatomis, tačiau išsakyti tam tikri aprašo projekto nuostatų įgyvendinimo iššūkiai. Vienas iš jų - kas bus atsakingas už mokyklos personalo apmokymą dėl mokinio sveikatos ir elgesio pasikeitimo požymių dėl galimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atpažinimo, mokinio sveikatos būklės įvertinimo ir būtinosios medicinos pagalbos reikalingumo. Dar vienas esminis iššūkis mokykloms šiuo metu ir ateityje, įgyvendinant aprašo nuostatas, - negalėjimas efektyviai užkardyti psichoaktyviųjų medžiagų platinimo mokykloje, kai mokinio, įtariamo disponavimu šiomis medžiagomis, tėvai nesutinka, kad mokyklos personalas tikrintų vaiko daiktus.
Teisiniai aspektai ir siūlomi sprendimai
Posėdžio metu visų trijų Seimo komisijų nariai vieningai sutarė, jog reikia keisti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, suderinti skirtinguose įstatymuose įtvirtintas teisės normas, kad būtų sustiprinta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija šalies mokyklose. Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotoja Rita Tamašunienė pasiūlė kreiptis į Vyriausybę su raginimu minėtą aprašą tvirtinti Vyriausybės nutarimu, o ne trijų ministrų - sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, vidaus reikalų - įsakymu, kaip yra planuojama šiuo metu.
Atkreiptas dėmesys, kad turėtų būti labiau suderinti Švietimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektai, kuriais siekiama sureguliuoti prievolę mokiniui parodyti savo asmeninius daiktus, kad mokyklos administracija ar policijos pareigūnai galėtų įsitikinti, jog juose nėra jokių draudžiamų dalykų. Akcentuota, kad Seimas turėtų parodyti daugiau dėmesio šių teisės aktų projektų svarstymui, suderinti juose numatytas nuostatas.
Prevencijos koordinavimas savivaldybėse ir tolimesni veiksmai
Posėdžio metu taip pat buvo pristatyti 2024 m. NTAKD vykdytos savivaldybių administracijų apklausos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės situaciją savivaldybėse rezultatai. Apklausos rezultatai atskleidė, kad psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimus savivaldybėse koordinuoja savivaldybių narkotikų kontrolės komisijos (64 proc.), bendruomenės sveikatos tarybos (50 proc.), savivaldybių gydytojai (67,7 proc.), visuomenės sveikatos biurai (72,6 proc.) ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai (62,9 proc.).
Tikslinės ir atrankinės bendruomenės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės pažeidžiamoms asmenų grupėms daugiausiai vykdomos mokiniams, turintiems socialinių ir akademinių problemų (71 proc.), jaunimui ne mokyklos aplinkoje, pamokas praleidinėjantiems ar mokyklos nelankantiems mokiniams (69,4 proc.) bei jaunimui socialiai pažeidžiamose bendruomenėse (48,4 proc.). Daugiausiai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės buvo vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų turinčioms šeimoms (75,8 proc.).
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Atsižvelgiant į esamą situaciją, NTAKD yra suplanavęs tolimesnius žingsnius ir 2025 m. siekia sukurti savivaldybių prevencijos veiklų stebėsenos sistemą, parengti ir su savivaldybių kontaktiniais asmenimis aptarti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų, kurie įtvirtintų už psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir prevenciją atsakingą struktūrą savivaldybėse. Šie ir kiti žingsniai taip pat prisidėtų, gerinant situaciją dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis mokyklose bei už jos ribų.
Prevencinės programos ugdymo įstaigose
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa skiriama kenksmingų ir psichiką veikiančių medžiagų (buitinių cheminių medžiagų, vaistų, alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo bendrajai prevencijai vykdyti. Programa integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklas, dalykų pamokas ne mažiau kaip 5-6 val. per mokslo metus, vykdoma per projektinę veiklą, klasės valandėlių ir pamokų metu, organizuojant renginius, per neformalųjį švietimą ir kita. Mokykla pati gali pasirinkti temas ir veiklos formas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose prevencinė veikla nukreipta į emocinį vaikų ugdymą. Vaikai mokosi valdyti savo emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į neigiamus socialinius reiškinius, įveikti socialinius bei emocinius sunkumus, būti atspariais susidūrę su neigiama išorinio pasaulio įtaka, jausti atsakomybę už save ir kitus. Prevenciniam ugdymui naudojamos vaikų amžių atitinkančios veiklos formos ir būdai, įvairios informavimo priemonės. Lopšeliuose-darželiuose organizuojamos teminės prevencinės paskaitos tėvams, susitikimai su psichologais, vyksta bendri renginiai vaikams ir tėvams.
Prevencijos poreikiai ir trūkumai
2017 m. atlikus mokyklų apklausą dėl prevencinių programų vykdymo 53 savivaldybės nurodė, kad visos švietimo įstaigos įgyvendina prevencines programas. Iki 2020 m. Pasidžiaugta, kad privalomas prevencinių programų įgyvendinimas Lietuvos mokyklose jau duoda gerų rezultatų. Tačiau išsakytos ir problemos, su kuriomis susiduriama, vykdant šią veiklą: į tikslines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines programas įtraukiamas mažas mokinių skaičius (5 proc. visų šalies mokinių), 59 proc. mokyklų nevertina situacijos ir renkasi programas, kurios yra siūlomos nemokamai, jas nuolat keičia. Maža pasiūla tabako prevencijos temomis pedagogų kvalifikacijai kelti. Mokytojams šios temos yra nepatrauklios, vyrauja nuostata, kad problemą turi spręsti tėvai.
Seimo komisijos nariai aktyviai domėjosi šios srities tobulinimo galimybėmis, išsakė savo siūlymus. Susirinkę įstaigų atstovai bendrai sutarė, kad sistemą reikia gerinti, ieškoti, kuo patrauklesnių ir efektyvesnių prevencijos pateikimo būdų ir formų, apimant kuo platesnį švietimo įstaigų ratą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Psichoaktyviosios medžiagos: žala, rizikos veiksniai ir informavimo poreikis
Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos bei elgesio sunkumus. Eksperimentavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, tokiomis kaip: tabakas, elektroninės cigaretės, nikotino maišeliai, alkoholis, migdomieji, raminamieji vaistai, kurie nepaskirti gydytojo, bei narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ar jų vartojimas pramoginiais tikslais yra viena didėjančių visuomenės sveikatos problemų. Tokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas trikdo jauno žmogaus vystymąsi, elgesį, gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę kaip lėtinę ligą, kurios gydymas yra itin sudėtingas.
Alkoholis. Tai toksiška, psichoaktyvi ir priklausomybę sukelianti medžiaga. Jauname amžiuje alkoholio vartojimas gali ypač pakenkti fiziniam ir protiniam vystymuisi. Kol jaunuolio smegenys dar galutinai nesusiformavusios, alkoholis gali jas lengvai pažeisti, o pažeidimai gali būti ilgalaikiai ir negrįžtami. Alkoholio poveikiui ypač jautrios smegenų žievės skiltys, atsakingos už mokymuisi svarbius procesus: samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą, vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą. Alkoholio vartojimas sutrikdo atminties procesus. Bendraujant su mokiniais ypač svarbu perteikti žinutę, kad net ir vienintelis išgėrimas gali turėti lemtingų pasekmių: būtent išgėrus neretai pasitaiko nelaimingų atsitikimų kelyje ir vandenyje, traumų, sužalojimų, didėja savižudybės, nusikalstamos veikos, seksualinės prievartos, užsikrėtimo lytiškai plintančiomis ligomis rizika ir kt.
Tabako gaminiai. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų (dervos, anglies monoksido ir kt.), kurios yra labai kenksmingos žmogaus sveikatai. Deja, jauni žmonės dažnai nesusimąsto apie neigiamas pasekmes savo organizmui, ligų tikimybę, kurios jiems atrodo labai tolimos.
Tarp jaunimo vyrauja nuostata, jog elektroninės cigaretės ir garinimas yra nekenksmingi. Elektroninės cigaretės neskleidžia dūmų taip, kaip įprastos cigaretės, todėl jos gali atrodyti saugesnės, tačiau daugelis „kvapiuosiuose“ elektroninių cigarečių skysčiuose esančių cheminių medžiagų gali neigiamai paveikti vartotojų ir kitų garus įkvepiančių asmenų sveikatą. Be to, daugelis žmonių užsisako elektronines cigaretes internetu iš užsienio, tokiu atveju produktų ženklinimas nereglamentuojamas. Tai reiškia, kad gaminiuose, parduodamuose kaip „be nikotino“, iš tikrųjų gali būti nikotino.
Naujų psichoaktyviųjų medžiagų ir energetinių gėrimų grėsmė
Nauja psichoaktyvioji medžiaga (NPS) - grynos formos medžiaga ar medžiagos preparatas, kuriems netaikoma nei 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija, nei 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija, tačiau kurie gali kelti riziką sveikatai arba socialinę riziką. NPS savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai, parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai, vaistai, buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams, augalų trąšos ar teisėtos prekės, tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.
Energiniai gėrimai yra pavojingi vaikams dėl didelės kofeino, kuris yra psichoaktyvioji medžiaga, koncentracijos. Ypač pavojinga maišyti energinius gėrimus su alkoholiu, nes galima labai stipriai apsinuodyti (ims pykinti, norėsis vemti, krės drebulys). Energiniai gėrimai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o alkoholis ją slopina. Žmogus subjektyviai nebejaučia, kiek yra apsvaigęs, todėl suvartoja kur kas daugiau alkoholio.
Rekomendacijos prevencijai mokyklose ir bendruomenėje
- Sukurti ir įtvirtinti vieningą, aiškų reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus mokyklose algoritmą - Vyriausybės nutarimu, kad būtų užtikrintas nacionalus mastas ir vienodi veiksmų principai.
- Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp sveikatos, švietimo ir vidaus reikalų institucijų bei savivaldybių - būtina proaktyviai taikyti efektyvias prevencijos priemones, laiku ir tinkamai reaguoti į iškilusius iššūkius.
- Užtikrinti mokyklų personalo apmokymus atpažinti mokinio sveikatos ir elgesio pasikeitimo požymius bei teikti būtinosios medicinos pagalbos rekomendacijas.
- Plėtoti savivaldybių prevencijos veiklų stebėsenos sistemą ir įtvirtinti atsakingas struktūras savivaldybėse.
- Didinti lėšų skyrimą visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo švietimui bei kitų prevencijos priemonių įgyvendinimui - savivaldybių administracijos turi laikyti šios problemos sprendimą prioritetu.
- Skatinti mokyklas pasirinkti įrodymais grįstas prevencines programas ir vertinti jų efektyvumą; didinti pedagogų kvalifikaciją tabako, alkoholio ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos srityje.
- Aktyviau įtraukti tėvus ir bendruomenes į prevencines veiklas, organizuoti susitikimus su psichologais, temines paskaitas ir bendrus renginius vaikams ir tėvams.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas parengė metodinių rekomendacijų leidinį - „Psichoaktyviosios medžiagos ir mokykla: prevencijos ir intervencijos gairės“. Šiomis rekomendacijomis siekiama mokyklos bendruomenę plačiau supažindinti su psichoaktyviosiomis medžiagomis, padėti atpažinti rizikos ir apsauginius veiksnius, kurie lemia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir kaip atpažinti psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį ar nuo jų apsvaigusį mokinį.
Prevencijos poveikis
Mokyklos bendruomenė dirbdama alkoholio vartojimo prevencijos srityje gali būti išsaugoma gera mokinių fizinė ir psichikos sveikata, pasiekti geresni mokymosi rezultatai, mažiau praleidžiama pamokų. Prevencinė veikla, integruota į ugdymo programas ir vykdoma įvairiomis formomis, didina vaikų atsparumą neigiamiems socialiniams reiškiniams ir stiprina bendruomenės gebėjimą spręsti problemas ankstyvoje stadijoje.
Aktualūs duomenys ir iššūkiai
Naujausias Europos mokyklose atliktas tyrimas apie alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą atskleidė, kad 55,6 proc. moksleivių elektronines cigaretes galėtų įsigyti lengvai arba labai lengvai, o 51,2 proc. moksleivių bent kartą gyvenime yra jas vartoję. Šiuo metu pasitaikantys apsinuodijimo ir net mirties atvejai tarp paauglių aiškiai rodo, kaip svarbu imtis neatidėliotinų sprendimų dėl mūsų vaikų ir jaunimo gerovės.
| Prevencijos sritys | Rekomenduojami veiksmai |
|---|---|
| Mokyklos | Vykdyti privalomas prevencines programas, mokyti personalą, taikyti intervencijas |
| Savivaldybės | Koordinuoti prevenciją, skirti lėšas, stebėti prevencijos veiklas |
| Šeima ir bendruomenė | Įtraukti tėvus, organizuoti renginius, teikti paramą pažeidžiamiems vaikams |
Tikimasi, kad Vyriausybė imsis lyderystės sutelkti visų institucijų pastangas ir patirtį, siekiant kompleksiškai spręsti susidariusią situaciją. Algoritmo dėl vienodo reagavimo į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus mokyklose patvirtinimas bus labai svarbus žingsnis, bet nepakankamas. Būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, proaktyviai taikyti efektyvias prevencijos priemones, laiku ir tinkamai reaguoti į iškilusius iššūkius, susidūrus su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo šiomis medžiagomis atvejais tiek mokyklose, tiek už jų ribų.
tags: #smurto #alkoholio #tabako #prevencija