Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui.
Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai.
Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus).
Ilgainiui jie tampa užsiskleidę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį. Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje.
Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Konkurse „ Konfliktai šeimoje “ - natūralus reiškinys, tačiau smurto toleruoti negalima. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka.
Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Atrodo, kad nenori grįžti namo. Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę. Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori. Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių. Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.
Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Ar bijai man ką nors pasakyti?
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Vaiko išnaudojimo ir nepriežiūros atpažinimas (mokomasis vaizdo įrašas)
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
tags: #smurtas #pries #vaikus #seimoje #padariniai