Fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas prieš vaikus ir jų nepriežiūra gali būti toksinio streso priežastimi ir tokiu būdu negrįžtamai sutrikdyti vaiko raidą. Svarbu anksti pastebėti smurto ir nepriežiūros rizikos veiksnių požymius ir imtis prevencinių priemonių. Šio metodinio dokumento tikslas: 1) suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių̨ apie fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros rizikos veiksnius ir jų atpažinimą; 2) pateikti fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros identifikavimo ir valdymo algoritmus.
Kas yra smurtas ir jo formos
Kas yra smurtas? Kai tai daroma tyčia: specialiai stengiamasi sukelti skausmą ar nemalonius jausmus. Kai tai sukelia pasekmių: sukeliamas skausmas, pavojus sveikatai ar gyvybei, sukeliami įvairūs nemalonūs jausmai, pvz., baimė, kaltė, nesaugumas. Tai daroma įvairiais būdais: mušant, spardant, grasinant, žeminant, įžeidinėjant, nesirūpinant.
Smurto formos: Fizinis smurtas - kai žmogus tyčia sukelia skausmą kitam žmogui ar jį sužeidžia. Psichologinis (emocinis) smurtas - tyčia daromi veiksmai ar sakomi žodžiai, norint įžeisti, įskaudinti, pažeminti ar sukelti kitus blogus jausmus. Seksualinis smurtas - vaiko vertimas tenkinti kito žmogaus seksualinius poreikius. Nepriežiūra - kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad būtų lova miegojimui, kad ateitų gydytojas, kai vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai tuo nesirūpina, tai ir yra nepriežiūra. Smurtas elektroninėje erdvėje - tai įvairus žeminantis ir skaudinantis elgesys, vykstantis internete, pvz. kompiuteriniuose žaidimuose, žaidimų platformose, socialiniuose tinkluose.
Smurto poveikis vaikams
Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 metų) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas, juo besirūpinantis žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Ženklai, kuriuos gali pastebėti medikai ir mokytojai
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patariamą smurtą bylojančius ženklus. Svarbu anksti pastebėti smurto ir nepriežiūros rizikos veiksnių požymius ir imtis prevencinių priemonių. Smurto požymiai gali būti fiziniai, elgesio ar emociniai pokyčiai, taip pat vaikų sveikatos problemos, kurios neaiškėja ar kartojasi.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Kaip jaučiasi vaikai, patyrę smurtą
- Bejėgiai, nes negali smurto sustabdyti.
- Vienši, nes jiems atrodo, kad tą išgyvena tik jie vieni.
- Sutrikę, nes nesupranta, kodėl tai vyksta.
- Pikti, nes smurto neturėtų būti.
- Kaltę jausmas, nes dėl smurto kaltina save.
- Išsigandę, nes bijo prarasti tėvus, patys nukentėti arba, kad sužinos draugai.
- Nusiminę, nes praranda galimybę tiesiog būti vaikais.
Kitų žmonių blogas elgesys skaudina ir žeidžia. Susidūręs su smurtu gali jaustis nusiminęs, piktas ar bejėgis. Svarbu, kad žinotumei - tai nėra tavo kaltė. Niekas neturi teisės tavęs skriausti, tyčiotis iš tavęs ar kito žmogaus ar kitaip blogai elgtis.
Praktiniai žingsniai vaikui ir šeimai
Keletas žingsnių, kurių jau dabar gali imtis, kad jaustumeisi saugiau:
- Atmintinai išmok galinčių padėti tarnybų telefono numerius.
- Užsirašyk ar atmintinai išmok galinčių padėti suaugusių asmenų, kuriais tvirtai pasitiki, telefono numerius.
- Pasikalbėk su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki, ką turėtum daryti, jei jausiesi nesaugus. Galite sugalvoti „raktinį žodį, slaptažodį“, kurį ištarus būtų aišku, kad Tau reikia pagalbos.
- Jei kyla klausimų, ar tiesiog reikia padrąsinimo pačiam į ką nors kreiptis, gali skambinti į vaikų ar jaunimo liniją nemokamais pagalbos telefono numeriais ar parašyti jiems laišką.
Gydytojo vaidmuo: identifikavimas ir pranešimo tvarka
Šio metodinio dokumento tikslas: pateikti fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros identifikavimo ir valdymo algoritmus. Svarbu anksti pastebėti smurto ir nepriežiūros rizikos veiksnių požymius ir imtis prevencinių priemonių. Gydytojai ir kiti specialistai turi žinoti apie fizinio smurto prieš vaikus ir nepriežiūros rizikos veiksnius ir jų atpažinimą.
Gydytojai pirmiausia turi įvertinti vaiko saugumą ir sveikatą, dokumentuoti rastus požymius, atlikti reikiamus tyrimus ir skirti pagalbą. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas, juo besirūpinantis žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginių elgesio pokyčių, kuriuos gydytojas turi įvertinti.
Algoritmas: ką daryti gydytojui
- Atpažinti fizinius ir elgesio požymius, atsižvelgiant į smurto formas: fizinį, psichologinį, seksualinį, nepriežiūrą ir smurtą elektroninėje erdvėje.
- Įvertinti skubumo lygį ir užtikrinti, kad vaikas būtų saugioje aplinkoje.
- Dokumentuoti radinius aiškiai ir tiksliai.
- Informuoti atitinkamas institucijas ir specialistus pagal galiojančius teisės aktus ir rekomendacijas.
- Pateikti šeimai informaciją apie pagalbos galimybes ir rekomenduoti psichologinę bei medicininę pagalbą vaikui ir šeimai.
Prevencijos ir švietimo svarba
Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad būtų lova miegojimui, kad ateitų gydytojas, kai vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai tuo nesirūpina, tai ir yra nepriežiūra. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patariamą smurtą bylojančius ženklus. Informacija parengta remiantis: 1. Autorių kolektyvas. Smurto prieš vaikus metodinės rekomendacijos, 2018 m. 2. Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. V-582 Dėl rekomendacijų mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir veiksmų, įtariant galimą smurtą artimoje aplinkoje. 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Smurto prieš vaikus prevencija.
Naudingi kontaktai ir ištekliai
Keletas žingsnių, kurių jau dabar gali imtis, kad jaustumeisi saugiau: Atmintinai išmok galinčių padėti tarnybų telefono numerius. Užsirašyk ar atmintinai išmok galinčių padėti suaugusių asmenų, kuriais tvirtai pasitiki, telefono numerius. Pasikalbėk su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki, ką turėtum daryti, jei jausiesi nesaugus. Galite sugalvoti „raktinį žodį, slaptažodį“, kurį ištarus būtų aišku, kad Tau reikia pagalbos. Jei kyla klausimų, ar tiesiog reikia padrąsinimo pačiam į ką nors kreiptis, gali skambinti į vaikų ar jaunimo liniją nemokamais pagalbos telefono numeriais ar parašyti jiems laišką.
| Veiksmas | Kam skirta | Trumpas paaiškinimas |
|---|---|---|
| Atpažinti požymius | Gydytojai, mokytojai | Fiziniai, emociniai ir elgesio pokyčiai, įtartini sužalojimai |
| Užtikrinti saugumą | Gydytojai | Skubus veiksmas, jei kyla pavojus gyvybei ar sveikatai |
| Dokumentuoti | Gydytojai | Tikslus aprašymas, nuotraukos (kai leidžiama) ir tyrimų rezultatai |
| Pranešti institucijoms | Gydytojai | Vadovautis teisės aktais ir rekomendacijomis |
| Psichologinė pagalba | Vaikas ir šeima | Ilgalaikė reabilitacija, paramos programos |
Tad nekentėk ir būtinai kreiptis pagalbos!
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms