Lapkričio 18 d. pasaulyje minima Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos diena, lapkričio 19 d. - Smurto prieš vaikus prevencijos diena, o lapkričio 20-ąją minime Vaiko teisių dieną. Nors apie smurtą prieš vaikus kalbama daug, o visuomenė vis mažiau jį toleruoja, šis reiškinys dar yra Lietuvos vaikų kasdienybėje. Vaiko teisių gynėjai, kasdien susiduriantys su nukentėjusiais vaikais, pastebi, kad apie kai kurias smurto formas visuomenė žino per mažai, negeba jų atpažinti, nežino kaip padėti vaikui.
Smurto prieš vaikus formos
Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Paprastai lengviausiai atpažįstamas fizinis smurtas: pliaukštelėjimas, trenkimas, mušimas.
Emocinė prievarta - tai nuolatinis ar dažnas vaiko žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, patyčios. Net jei vaikas nėra mušamas ar prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami: vaikui susidaro ilgalaikės pasekmės, keičiasi elgesys ir emocinė būsena.
Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas, juo besirūpinantis žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginiam smurtui būdingų elgesio pokyčių.
Seksualinis smurtas - veiksmai prieš vaiką, kuriais kitas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių vaiko paslaugų. Seksualinei prievartai priskiriama įvairūs prisilietimai prie intymių vaiko vietų, vertimas liesti kito žmogaus intymias vietas, sekso scenų rodymas ar jo seksualinis išnaudojimas. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Pasak specialistės, seksualinis smurtas skirstomas į keletą formų: prievarta su prisilietimu ir be prisilietimo, su prasiskverbimu ir be prasiskverbimo. Kol kas mažiausiai atpažįstama seksualinio smurto forma - prievarta be prisilietimo: pavyzdžiui, vaiką verčia žiūrėti pornografiją, fotografuoja nuogą, o nuotraukas platiną.
Kas dažniausiai yra aukos ir kas daro smurtą labiau paslėptu
Statistika rodo, kad dažniausiai seksualinę prievartą patiria mažamečiai vaikai iki 14 metų. Ypatingai jautri 7-13 metų amžiaus grupė. Tai vaikai, kurie dar labai priklausomi nuo tėvų, tačiau jau pradeda lytiškai bręsti. Kita grupė - paaugliai.
„70-85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas yra asmuo, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas asmuo. Tai ypač pažymėtina, kai kalbame apie mažamečius vaikus“, - sako psichologė A. Svetikienė.
VVTAĮT 2024 m. duomenys rodo, kad seksualinės prievartos atvejų beveik triskart daugiau nustatyta tarp vaikui svetimų asmenų. Vis dėlto, tokio tipo prievarta vyksta ir vaikui artimiausioje aplinkoje - šeimoje. „Kalbant apie seksualinį smurtą prieš vaikus, deja, bet turime pažymėti, kad dažnu atveju vaikai nukenčia nuo artimiausių žmonių, nuo pažįstamų suaugusiųjų“, - atkreipia dėmesį Ž. Ginaitė.
Dažni požymiai ir elgesio pokyčiai, rodantys, kad vaikas galėjo patirti smurtą
Pirmieji prievartos signalai pasireiškia pasikeitusiu vaiko elgesiu: jis gali tapti išsigandęs, nerimastingas, prislėgtas ar neįprastai agresyvus, pradėti užsisklęsti, vengti bendrauti, prarasti pasitikėjimą savimi. Vaikas gali pradėti vengti suaugusiųjų, sako, kad bijo konkretaus žmogaus, išsigąsta, kai kas nors šalia verkia, arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Kad vaikas galėjo patirti tiek fizinį, tiek emocinį smurtą, gali išduoti ir jo agresyvus elgesys arba, atvirkščiai, atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas. Sunerimti reikėtų, pastebėjus miego ar apetito sutrikimus, psichosomatinius požymius: galvos, pilvo skausmus, kūno temperatūros pakilimą, kai nėra aiškios priežasties.
Jeigu vaikui galimai taikomas seksualinis smurtas, tai gali rodyti nuolatinis ir neatitinkantis jo amžiaus domėjimasis seksu, akivaizdžiai seksualizuotas elgesys su kitais vaikais ar suaugusiais, prisilietimai prie kitų žmonių intymių vietų. Specifiniai fiziniai seksualinės prievartos ženklai yra nubrozdinimai, sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje, specifinės lytiniu keliu plintančios ligos.
Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus atveju dauguma ženklų yra nespecifiniai. Vaikams nuo 3 metų pasireiškia apetito ir miego pokyčiai, košmarai, regresyvus elgesys (šliaužioja, čiulpia nykštį), tampa hiperaktyviais, gali atsirasti tikų veido srityje. Vaikams nuo 6 metų gali atsirasti įvairios baimės, nerimas, depresija, suicidinės mintys, pykčio sulaikymas arba išliejimas, vengimas nusirengti, pasikartojantis seksualinis elgesys.
Fiziniai simptomai
- Dažnos šlapimo trakto infekcijos
- Lytiškai plintančių ligų požymiai
- Kraujavimas, įtrūkimai, įplyšimai aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą
- Šlapimo ar išmatų nelaikymas, šlapinimasis į lovą
Elgesio ir emociniai požymiai
- Užsidarymas, išsiblaškymas, disociacija
- Depresija, agresija, gėda savo kūno ar seksualinių požymių
- Savęs žlugdymas, kaltinimas, sunkumai sutapatinant save su lytimi
- Piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams
Kaip reaguoti, jei vaikas prabyla apie prievartą
Vaikai ne visada drįsta aiškiai pasakyti, kas jiems nutiko. Kartais vaikas gali pasakyti atvirai: „jis/ji mane lietė“, „man skauda“, „bijau jo/jos“. Vis dėlto vaikai daug dažniau atsiskleidžia netiesiogiai: vaikas gali kalbėti tarsi apie kitą vaiką, rodyti tai žaidime, piešinyje, parašyti žinutę draugui, užsiminti fragmentiškai arba nesuprantamai.
Jei vaikas prabyla, svarbiausia suaugusiesiems išlikti ramiems ir rodyti besąlygišką palaikymą. Patikėkite tuo, ką vaikas sako, pasakykite, kad tai ne jo/jos kaltė ir kad jis/ji teisingai padarė papasakodamas/-a. Nesistenkite įsigilinti į detales - tai specialistų darbas. Užtenka vaikui pasakyti: „Ačiū, kad man pasakei.“
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Suaugęs turėtų paskatinti vaiką atskleisti daugiau faktų, tačiau nereikėtų tardyti ar įkyriai klausinėti. Pakanka paprašyti, kad papasakotų daugiau apie tai, kokia situacija buvo. Jeigu vaikas matys, kad jūs labai išsigandote arba netikite juo, gali užsidaryti ir daugiau nieko nepasakoti.
Ką daryti, jei įtariate, kad vaikas patyrė smurtą
Jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patyrė seksualinį smurtą, nedvejojant apie tai reikia informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių darbo dienomis iki 17 val., nurodant kuo daugiau duomenų - šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes, kad būtų galima operatyviai imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, suteikti reikalingą pagalbą vaikui ir šeimai. Darbo dienomis po 17 val. ir savaitgaliais bei švenčių dienomis žinant apie išnaudojamą vaiką reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Svarbu pažymėti, kad įtarimų turintys suaugusieji rinktų faktus apie galimai patirtą seksualinę prievartą - fiksuotų pastebimus ženklus apie fizinę, emocinę, psichologinę vaiko būseną, rinktų piešinius, rašinius, posakius ir kitus faktus, kurie daro prielaidą apie galimą tokios formos smurtą. Tarnyba į pranešimus reaguoja nedelsiant: gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą - patirtą seksualinį smurtą - vaiko teisių gynėjai reaguoja kaipmat: specialistai vyksta į šeimą. Jei leidžia vaiko amžius, išklauso vaiko nuomonės, bendrauja su tėvais.
Kur kreiptis pagalbos ir kokią pagalbą gauti
Jeigu tėvai dėl galimo seksualinio vaiko išnaudojimo dar nebūna kreipęsi į policijos pareigūnus, tai padaro vaiko teisių gynėjai. „Seksualinė prievarta - rimtas nusikaltimas ir milžiniška trauma vaikui. Labai svarbu ne tik išsiaiškinti ar vaikas patyrė prievartą, bet ir tai padaryti profesionaliai, sukeliant kuo mažiau įtampos ir neigiamų emocijų vaikui. Todėl Tarnybos specialistai, įtarę, kad vaikas galėjo patirti bet kokios formos seksualinį smurtą, kreipiasi į globos centrą „Užuovėja“, kur profesionalai atlieka psichologinį vaiko įvertinimą“, - teigia Ž. Ginaitė.
Globos namai „Užuovėja“ - vieninteliai Lietuvoje, kuriuose teikiama kompleksinė (psichologinė, socialinė, teisinė, medicininė) ir kita pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo, taip pat tėvams, įtėviams (globėjams). „Jeigu pasitvirtina seksualinio smurto faktas, „Užuovėjos“ psichologai teikia išvadas bei rekomendacijas, kaip padėti vaikui. Tuomet į pagalbą vaikui ir šeimai įsijungia atvejo vadybininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai“, - aiškina specialistai.
Paramos vaikams centras įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kuriame teikia psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą. Apie tai, kaip elgtis konkrečiose situacijose, galite pasitarti su psichologu Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“. Konsultacijos - nemokamos ir anoniminės.
Kaip suaugusieji gali mokyti vaiką saugumo taisyklių
Taisyklė, kad niekas negali liesti intymių kūno vietų. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų. Vis priminkite vaikams, kurios kūno vietos yra intymios, kad jas reikia saugoti ir kiti žmonės negali prie jų liestis, prašyti pažiūrėti ir panašiai. Vaikus reikėtų mokyti pasitraukti iš situacijų, kuriose jie jaučiasi nesaugūs.
Pasikalbėkite su vaikais apie tai, kad susidūrus su elgesiu, kuris skaudina, sukelia skausmą, atrodo bjaurus ar nemalonus, reikėtų bandyti pasitraukti iš situacijos. Taip pat sakyti kitam žmogui, kad jis nustotų netinkamai elgtis ir šauktis pagalbos. Vaikas turi žinoti, kad apie netinkamą kitų žmonių elgesį būtina pranešti. Vis grįžkite prie temos apie saugumą ir priminkite vaikams bei paaugliams, kad susidūrus su nemalonia situacija, netinkamu ir gąsdinančiu elgesiu, reikia apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiam.
Konsultacijos ir prevencijos ištekliai
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, rasite e-mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt. Apie tai, kaip elgtis konkrečiose situacijose, galite pasitarti su psichologu Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“. Konsultacijos - nemokamos ir anoniminės.
| Problema / požymis | Ką daryti |
|---|---|
| Staigus užsidarymas, baimė konkretų asmenį | Išlikti ramus, išklausyti, paprašyti papasakoti daugiau, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių |
| Fiziniai požymiai (mėlynės, sužalojimai) | Užfiksuoti, užsirašyti, kreiptis į gydytoją ir vaiko teisių gynėjus, policiją |
| Įtartinas seksualizuotas elgesys | Neignoruoti, pasitarti su specialistu, informuoti tarnybas |
Profesionalų pastebėjimai ir atsakomybė
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai.
Pasak globos namų „Užuovėja“ psichologės Vilmos Paliaukienės, vaikai apie patirtą seksualinį smurtą nelinkę išsigalvoti. Iš visų pranešimų apie seksualinį išnaudojimą nepasitvirtina tik 1-4 proc. atvejų. „Jeigu vaikas sako, kad tai įvyko, jokiais būdais negalima kelti prielaidų, kad to nebuvo, privalome į tai reaguoti kaip į tiesą ir tikėti vaiku.“
Psichologė taip pat pabrėžia, kad norint padėti vaikui po patirtos seksualinės prievartos, vien emocinio ryšio nepakanka - reikia ir profesinių žinių, kad būtų užtikrinta tinkama pagalba vaikui.
Praktiniai patarimai tėvams ir suaugusiems
- Į visus vaikų pranešimus reikėtų reaguoti rimtai. Vaikams svarbu matyti, kad į jų jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojama rimtai.
- Jeigu įtariate smurtą, rinkite faktus: piešinius, rašinius, užrašykite pastebėtus posakius, fiksuokite pastebimus ženklus.
- Paklauskite vaiką paprastais, jam suprantamais žodžiais: „Ar bijai man ką nors pasakyti?“ arba „Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę. Ar viskas gerai?“
- Jei įtariate grėsmę čia ir dabar - skambinkite 112. Kilus įtarimui be skubos kreipkitės į Vaiko teisių apsaugos skyrių savo savivaldybėje ar policiją.
Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 metų) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.