Lapkričio 25-ąją minime Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną ir pradedame 16-kos dienų aktyvizmo kampaniją. Šitaip Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. vyksta akcija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris”, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą lyties pagrindu, didinti žmonių sąmoningumą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, kas trečia moteris yra patyrusi smurtą lyties pagrindu. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų.
Oficiali ir tyrimų statistika Lietuvoje
Dalinamės skaudžia Lietuvos statistika, kuria pristato Moterų informacijos centras, skelbdamas naujausius Specializuotos pagalbos centro (MIC SKPC) duomenis. 2025 m. I-III ketvirčiais MIC SKPC gavo 5701 pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (SAA) ar jo pavojaus. Iš jų didžiąją dalį sudarė pranešimai apie smurtą prieš moteris - net 4364 atvejai, arba 77 procentai visų gautų pranešimų.
Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas 2024 m. paskelbė ES tyrimo rezultatus: Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %.
FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. Lietuvoje 20-29 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą. FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Interviu apklausose Lietuvoje teigiama, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose. „Ne veltui sakoma, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai. Statistiką grindžia ir mūsų nacionaliniai duomenys,” - pažymima ataskaitose.
Smurto formos ir jų atpažinimas
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Smurtas pasireiškia skirtingomis formomis: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis, elektroninis (pvz., persekiojimas, intymių nuotraukų paviešinimas). Nors statistikoje dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, praktikoje matoma, kad moterys dažniausiai susiduria su psichologiniu smurtu, kuris yra sunkiai atpažįstamas, bet itin traumuojantis. Smurtas kaip kontrolės forma prasideda nuo pavydo, kontroliavimo, kur ir su kuo eini, kada grįžti, ir tęsiasi žeminimu, menkinimu, ekonominės laisvės ribojimu.
Jaunimas ir smurtas
Pernai atliktas Moterų informacijos centro tyrimas papildomai atskleidė, kad smurtas tarp jaunimo yra gerokai labiau paplitęs, nei manoma. Net 47,5 procento besimokančiųjų Lietuvoje nurodė patyrę fizinį smurtą, o trečdalis - seksualinį. Tyrimai rodo, kad romantiniuose jaunimo santykiuose psichologinis smurtas itin paplitęs, tačiau sunkiai atpažįstamas. Dalis jaunuolių mano, kad partnerio vietos sekimas ar telefono tikrinimas yra priimtinas elgesys.
Dalis jaunimo vis dar įsitikinę, kad jei žmogus lieka smurtiniuose santykiuose, jis pats yra dėl to kaltas - taip mano ir jaunos merginos, ir dar dažniau vaikinai. Jaunuoliai ir jaunuolės taip pat yra linkę galvoti, kad merginos pačios kaltos, jei jų intymios nuotraukos yra paviešinamos be jų sutikimo.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Visuomenės požiūris, stereotipai ir kaltinimo kultūra
Eurobarometro 2024 m. tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi kur kas daugiau smurtą pateisinančių stereotipų nei ES vidurkis. Tyrimas taip pat parodė, kad dalis Lietuvos gyventojų mano, jog moterys perdeda ar išgalvoja pranešimus apie smurtą ir išžaginimą, o atsakomybė dėl be sutikimo išplatintų intymių nuotraukų neretai nepagristai perkeliama nukentėjusiajai. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %.
Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. „Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis,” - konstatuojama analizėse.
Kodėl aukos dažnai nesikreipia pagalbos?
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Smurtaujančių profiliai ir priklausomybės kontekstas
Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių. Dauguma nukentėjusiųjų - moterys, nukentėjusios nuo savo intymaus partnerio. Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenimis, devyni iš dešimties (89,8 proc.) įtariamųjų asmenų buvo vyrai, pusė iš jų (53,1 proc.) - 30-49 m. amžiaus, 57,2 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar 45,7 proc. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Šeši iš dešimties (58,5 proc.) asmenų smurto akto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Alkoholis ar narkotinės medžiagos gali skatinti smurtą, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginė smurto priežastis. „Ne pati priklausomybė provokuoja smurtą, bet alkoholio vartojimas, kurio veikiamas žmogus neretai elgiasi neadekvačiai tam tikrose situacijose”, - sako ekspertai.
Padarytos teisės aktų ir paslaugų priemonės
2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų - daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimų, tarp kurių yra ir apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderis suteiktų galimybę Specializuotos kompleksinės pagalbos centrams gauti informaciją dėl tų atvejų, dėl kurių nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl pagalbos sulauktų kur kas daugiau asmenų, ypatingai nuo smurto nukentėjusių moterų.
Specializuota pagalba ir linijos
Lietuvoje pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo lyties, teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Vienas iš jų - Moterų informacijos centras - padeda moterims, kurios nuo smurto nukentėjo būtent dėl lyties. Visi specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per metus registruoja daugiau nei 12 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje.
„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu - dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Pasikalbėti internetu (angl. chat) yra svarbu ypač užsienyje dirbantiems ar studijuojantiems žmonėms, kurie patiria liūdesį, ilgesį, vienatvę ar yra sutrikę.
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis?
Visų pirma, reikia pradėti nuo atsakymų į klausimus: ar santykiuose jaučiuosi saugi, ar bijau savo partnerio? Didelis barjeras atpažinti smurtinį elgesį - visuomenėje gajūs stereotipai. Siekiant mažinti seksualinio smurto mastą, nuo mažų dienų reikia mokyti atpažinti netinkamus veiksmus ir jiems pasipriešinti. Paaugliai turi žinoti, kad gali ir turi pasakyti „ne“ ar „stop” bet kuriuo metu, kai nenori turėti romantinių santykių.
Jei moterys patiria bet kurios rūšies smurtą ar turi įtarimų, kad galbūt jį patiria, kviečiu drąsiai kreiptis į arčiausiai veikiantį specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Nebijokite ir paskambinkite, parašykite, jei santykiuose jaučiatės blogai, nesaugiai ir tiesiog norite pasitarti. Gaukite pagalbą ne tik įvykus smurtiniam įvykiui, bet ir norėdamos atpažinti smurto ženklus. Skambinkite, rašyti elektroniniu paštu, kalbėkimės per nuotolį ar susitarkime susitikti.
Kontaktai ir paslaugų būdai
- Pagalbos moterims linija - nemokama, anoniminė emocinė parama visą parą (telefonas, chat, laiškai).
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) - kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Policija - esant tiesioginiam pavojui ar nusikaltimui.
- Psichologinė pagalba - krizės intervencija, vaikų ir suaugusiųjų psichoterapija.
Prevencija: ką daryti sisteminiu mastu?
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą.
Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų. Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
Psichologinės pasekmės ir ilgalaikė pagalba
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių.
Daugėja ir depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų - pogimdyvinė depresija. Maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta negerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją. Ją patiria maždaug 10-15 proc. jaunų mamų.
Tabelė: Pagrindiniai statistiniai rodikliai (suvestinė)
| Rodiklis | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| MIC SKPC gauti pranešimai 2025 I-III | 5701 pranešimas |
| Pranešimai apie smurtą prieš moteris | 4364 atvejai (77 %) |
| ES moterų dalis patyrusių fizinį/sexualinį smurtą | ~33 % (FRA) |
| Lietuva - moterų dalis patyrusių smurtą | 25,2 % (ES tyrimas 2024) |
| Politika kreiptis pagalbos (ES) | 13,9 % kreipiasi į policiją; 6,4 % į specializuotas linijas |
| Smurto orderių skaičius per metus | >20 000 per pirmuosius veikimo metus |
Kaip kiekvienas gali prisidėti?
- Šviesti save ir kitus apie smurto formas, pasekmes ir pagalbos galimybes.
- Neperduoti kaltės nukentėjusiems: atminkite, kad smurtas yra smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos kaltė.
- Palaikyti nukentėjusius asmenis, nukreipti juos į specializuotas paslaugas ir padėti surasti informaciją.
- Reikalauti atsakingo žiniasklaidos pateikimo ir kovoti su misoginiškomis ar žeminančiomis nuostatomis viešoje erdvėje.
Jei jaučiatės nesaugiai, patiriate smurtą arba turite įtarimų, kad galėtumėte būti smurto paveikti - kreipkitės: skambinkite, rašykite elektroniniu paštu, naudokitės chats ar susitikimais su specializuotais centrais. Nebijokite prašyti pagalbos - tai pirmas žingsnis link saugumo ir atkūrimo.