Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Įžanga: vartotojiška epocha ir paaugliai Lietuvoje
Lithuanijoje kasdien internetu naudojasi apie 90 proc. 16-29 metų asmenų. Daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis įrenginiais. 13-17 metų vaikų Lietuvoje yra apie 156,6 tūkst. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, o įprastas jų socialinių tinklų naudojimo turinys - ką kasdien jie ten veikia, ko ieško ir ką randa.
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra atskiro šio įpročio žyminčio kodo; diagnostikos vadovų yra svarstytos tik kai kurios su internetu susijusios problemos. Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimą sunku tiksliai įvardyti: skaičiai svyruoja nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų įvairiose studijose. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, ir dažnai ją randa.
Kodėl žmonės lankosi socialiniuose tinkluose ir ką jie ten gauna
- smalsauja, ką veikia draugai;
- nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
- praleidžia laisvą laiką;
- ieško juokingų ar smagių istorijų;
- apskritai bendrauja su žmonėmis;
- dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais;
- dalijasi savo nuomone;
- nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus;
- suskuri t naujus žmones.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų kilmė ir rizikos veiksniai
Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimą. Ji pasižymi biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementais: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama), nutraukimo simptomai (nerimas, irzlumas), konfliktai ir atkrytis. Paaugliai, studentai, vieniši žmonės ir intravertai turi didesnę riziką tapti priklausomais.
Tamsius ženklus tėvams ir mokytojams rodo tai, kad paaugliai, kurie dažnai naudoja tinklus pramogoms, laikui ir informacijai, dažnai sunkiai riboja laiką internete. Taip pat rizikinga tampa tiems, kurie naudojasi tinklais norėdami patenkinti norą išgauti aukštesnį statusą ar išbandyti naujus identitetus, siekiant pamiršti problemas socialinėje ir akademinėje srityse.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
Lyčių skirtumai ir socialiniai tinklai
Didesnė dalis mergaičių naudojasi socialiniais tinklais, o berniukai dažniau žaidžia interaktyviais žaidimais ir lankosi suaugusiųjų svetainėse. Dėmesys buvo skiriamas, kad mergaitės labiau jautėsi prislėgtos dėl veiklos socialiniuose tinkluose, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis. Tačiau tiek lyties skirtumai, tiek priklausomybė nuo tinklų yra skirtingos problemos, kurios gali būti tarpusavyje susijusios.
Socialinių tinklų nauda ir galimos teigiamos puses
Paaugliai ir jauni suaugusieji gali iš interneto gauti naudos: pagerėja asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai, atsiranda galimybė plėsti pažinčių ratą, tobulinti bendravimo įgūdžius, skatinti kūrybiškumą ir atvirą diskusiją. Technologijos gali būti galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, dažnai geriau suvokia savo organizmą ir mažiau praleidžia vizitus pas gydytojus. Socialiniai tinklai naudingi palaikant ryšį su žmonėmis, sergančiais ūmiomis ar lėtinėmis ligomis, teikdami anoniminį palaikymą.
Taip pat svarbu skatinti, kaip tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikatai. Gydytojams ir psichologams reikia daugiau įtraukti diskusijas apie interneto naudojimą jaunimo kontekste, siekiant užtikrinti saugų ir tikslingą naudojimą.
Socialinių tinklų žala ir rizikos mechanizmai
Paaugliai, kurie nesaikingai naudoja internetą ir tinklus, patiria psichologinius, funkcininius ir struktūrinius sutrikimus: nerimo simptomus, dėmesio problemų ir aktyvumo sutrikimų požymių. Paauglystėje interneto priklausomybė yra susijusi su depresija, savęs žalojimu, miego sutrikimais, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu. Tyrimai rodo, kad tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę ir pablogina miego kokybę, o laikymasis su šeima šią įtaką mažina.
Taip pat yra mikrostruktūrinių pokyčių paauglių smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus. Internetinės patyčios (cyberbullying) yra dažnas reiškinys, kurio aukomis gali tapti 20-40 proc. paauglių. Nors tyrimai rodo įvairių rizikų, teigiamo ryšio tarp laiko praleidimo internete ir socialinių santykių kokybės sunku įrodyti, raida rodo, kad priklausomybė ir psichikos sutrikimai gali būti susiję su libančios rizikos mechanizmais.
Taip pat skaitykite: Elektromobilių naudojimo kompensacijos
Prevencija ir praktiniai patarimai
- Pastebėkite ir spręskite vaikų problemas bei psichologinius sutrikimus; bendraukite su tėvais ir globėjais bei skatinkite realų užimtumą ir tos veiklos.
- Gydytojams svarbu klausti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti technologijas tikslingai; kalbėti apie duomenų privatumo ir saugumo klausimus.
- Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis naudojimas nepasireiškė; šios veiklos dažnai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška; būtina kuo anksčiau šviesti jaunimą.
Praktiniai patarimai paaugliams ir jų šeimoms
Siekiant sumažinti priklausomybės riziką, rekomenduojama: uždaryti perteiktą laiką socialiniuose tinkluose, skatinti aktyvų naudojimą (rašyti, komentuoti, dalintis svarbia turiniu), įtraukti į veiklą realiame pasaulyje, ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad socialiniai tinklai rodo selektyvią tikrovę. Taip pat rekomenduojama laikytis aiškių ribų dėl laikų, vietų ir tikslų naudojantis tinklais. Pirmiausia pradėkite nuo vieno sąmoningo pakeitimo, pavyzdžiui, telefono laikymo ne miegamajame.
Pažintiniai pabaigos gairės: ką daryti, kai likimas su socialiniais tinklais nebekontroliuojamas
Realybėje svarbiausia yra sąmoningumas - supratimas, kodėl atidariate programėlę. Jei nerimaujate dėl savo arba vaiko priklausomybės, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą. Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, bet jie turi būti naudojami atsakingai, o jų poveikį psichinei sveikatai reikia vertinti individualiai. Sąmoningumas reiškia, kad žinote, kodėl atidarote programėlę: ar nuobodu, ar jaučiatės vieniši, ar norite sužinoti, kaip gyvuoja draugas. Pradėkite nuo vieno konkretaus pokyčio ir stebėkite savo savijautą.
Neuromokslininkas: „IŠTRINKITE SAVO SOCIALINĖS TINKLALAPĮ DABAR!“ – Štai kodėl!
Socialiniai tinklai turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Svarbiausia yra sąmoningas naudojimasis, aiškūs ribojimai ir, kai reikia, pagalba iš specialistų. Be to, reikia atsižvelgti į individualias situacijas: izoliuoti asmenys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, mažumos ar emigrantai gali rastis naudą iš ryšio tinklų, bet taip pat kaupti rizikas, kurias reikia spręsti atidžiai ir švelniai.
Apibendrinant, socialiniai tinklai naudojasi beveik tiek pat paauglių, kiek ir internetas. Juos galima skatinti teigiamai: suteikiant žinių apie sveikatą, pagalbą ir paramą internetu. Viena aiški kryptis - mažinti žalingą poveikį ir ugdyti atsakingą bei sąmoningą vartojimą, suteikiant realų gyvenimą prioritetą.
Taip pat skaitykite: IT vaidmuo ugdant kūrybiškumą
tags: #trikdziai #naudojant #socialinius #tinklus